Nuo ramybės prie ežero iki potyrių kitose šalyseEugenijus Sabutis, Savivaldybės meras

Nuo ramybės prie ežero iki potyrių kitose šalyse

Atostogos dirbančiam žmogui leidžia ne tik ilgiau pabūti su savo šeima, bet ir pakeliauti po Lietuvą, pasidairyti po pasaulį, susipažinti su svečių šalių kultūra, patirti naujų įspūdžių. Šį kartą pasiteiravome, kaip ir kur atostogauja rajono valdžia ir įstaigų vadovai?

Paskui pasaulio lyderius: žiedinės ekonomikos sėkmės receptas Lietuvai
Sėkmė konkurse „Europa ir daugiakalbystė“
Ralis, kuriame nebuvo pralaimėjusių

Eugenijus Sabutis, Savivaldybės meras: „Atostogos man, kaip ir kiekvienam žmogui, vienas labiausiai laukiamiausių periodų gyvenime, nes tuo metu nuo ryto iki vakaro gali pabūti su šeima, nustoti galvoti apie darbinius reikalus, nors, prisipažinsiu, tai padaryti gana sunku. Atostogos, kaip aš sakau, – tai galimybė vieną kartą per metus sugrįžti į save. Koks įdomus bebūtų darbas, jis vis tiek tampa rutina, nuo kurios pavargsti.

Aš atostogausiu rugpjūčio mėnesį. Trečius metus su šeima keliaujame po Europą savo automobiliu. Šiemet planuojame nuvažiuoti iki Kroatijos, pakeliauti Adrijos jūros pakrante. Norime porą dienų skirti Slovakijai, dvi dienas pasigrožėti Budapeštu, nes šiose vietose dar neteko būti. Atostogos truks tris savaites ir beveik visą šį laiką praleisiu keliaudamas.

Visus metus taupau pinigus, kad galėčiau kažkur išvažiuoti. Labai svarbu pakeisti aplinką, pagal galimybes atsiriboti nuo darbo. Dirbančiam žmogui tai būtina. Gaila, kad daugelis negali sau to leisti. Kol sūnus buvo mažas, atostogos bėgdavo namuose, paskui vykdavome į Nidą, o dabar keliaujame po užsienio valstybes visi drauge. Esu įsitikinęs, kad geriausios atostogos būna tada, kai po jų sugrįžęs į darbą pasijunti kaip koks naujokas – galva „išvalyta“, gyveni patirtais įspūdžiais, tik po dienos kitos atgauni įprastą darbo ritmą.“

Erlandas Andrejevas, rajono Savivaldybės mero pa­vaduotojas:  „Visas savo atostogas leidžiu Lietuvoje, tad nieko neplanuoju iš anksto. O kai būna ilgieji savaitgaliai, tai mano poilsiui ir jų užtenka. Vieną savaitgalį praleidau pajūryje, neseniai poilsiavau prie ežero Zarasų rajone. Ar negana?

Pagrindinis mano poilsis – laikas gamtoje. Tikra šventė pagyventi be miesto šurmulio, be kompiuterio, turint tik telefoną, kuris atostogų metu retai suskamba. Pasiimu meškerę ir visą dieną galiu sėdėti, žiūrėdamas į plūdę – kimba ar ne? Nors ir nebūna laimikio, bet pajuntu atsipalaidavimą ir malonumą. Svarbiausia – ramybė.

Kai atostogauti pradeda žmona, pasitariame, ką darome – ieškome ramybės kuriame nors Lietuvos kampelyje, o gal laiką leidžiame namuose? Labai mėgstu grybauti,  tad jau netrukus pradėsiu „šturmuoti“ miškus. Po mišką galiu vaikščioti net visą dieną. Esu gamtos žmogus.“

Valdas Majauskas, Savivaldybės administracijos di­re­k­torius: „Kadangi turiu ilgą darbo stažą valstybės tarnyboje, tai man priklauso apie 40 dienų atostogų. Tačiau tiek laiko poilsiauti vienu metu nepavyksta. Rugpjūtis atostogoms būna palankus todėl, kad nevyksta Tarybos posėdis, tad tikiuosi atostogauti tris savaites. Paskui gal pavyks porą savaičių išeiti lapkričio mėnesį.

Šiemet ketinu nuvažiuoti prie kokio nors ežero, gal porą dienų palėksime į pajūrį. Šiaip esu namisėda – susirandu darbo namuose, nes, gyvenant sodyboje, dažnai  reikia pjauti žolę, norisi kažką pakeisti, kažką atnaujinti. Be to, būtina padėti tėvams, įsikūrusiems kitame kaime. Per atostogas tų darbų netrūksta.

Visiškai „atsijungti“ nuo darbo tiesiog neįmanoma, tam reikia ilgesnių atostogų. Pirmą savaitę tebegalvoji apie darbą, kitą imi atostogauti, o trečią mintys vėl sukasi apie tiesiogines pareigas ir rajono reikalus. Prie telefono nemėgstu „prisirišti“, manau, kad atostogos yra atostogos, tad į skambučius atsiliepti neskubu. Bet visada esu pasiekiamas merui, vicemerui, savo pavaduotojai.

Sunkiausia po atsipalaidavimo nuo darbinių reikalų vėl įsijungti į ritmą. Ne aš vienas toks, visi keiksnoja greit prabėgusį poilsio metą.

Keletą kartų laiką leidau užsienio valstybėse. Bet rugpjūtį tikrai niekur nevažiuosiu – palijo lietus, gal grybai pradės dygti, galėsiu po mišką pasivaikščioti, prie ežero palapinėje miegoti. Nors ketiname ir į pajūrį nulėkti, bet neužsibūsime, nes man nelabai patinka ta grūstis, minios žmonių – norisi ramybės. O lapkritį, kai žolė nebeaugs, gal pasiseks ir po kurią nors Europos valstybę pasidairyti.“

Povilas Beišys, Jonavos miesto seniūnas: „Atostogausiu tik rugsėjį, tad poilsio plano dar neturiu. Daug ką lemia finansinė išraiška. Tikriausiai su šeima aplankysime Turkiją ar Graikiją. Kol kas nesame apsisprendę. Sūnui jau treji metai, bet jis kelionėms netrukdo – yra labai geras vaikas. Keliavome ir tada, kai jis teturėjo pusantrų metukų. Pernai, pavyzdžiui, atostogavome Italijoje, Sicilijoje. Kai sulauki pirmos atostogų dienos, būna labai smagu. Bet jų laukimas labai prailgsta. Kur tas rugsėjis?  Dar pusė vasaros prieš akis.

Jeigu atostogauji užsienyje, tai, pakilus lėktuvui, atsiriboji nuo minčių apie darbą, niekas neskambina. Taigi poilsiauti sve­čioje šalyje galbūt ir įdomiau, ir naudingiau. Vien tik aplinkos pakeitimas daro įtaką. Įspūdį palieka ir kitos tautos kultūra, ir papročiai. Likus Lietuvoje, neretai tenka atsiliepti telefonu, o kartais ir į darbą atvykti, tačiau dėl to problemos nedarau.“

Alfonsas Meškauskas, Ta­­rybos narys: „Ma­tyt, nebūsiu įdomus, nes esu darboholikas, tad atostogų kaip ir neturiu. Jeigu susiorganizuoju dešimt dienų, tai būna labai gerai. Tomis laisvomis nuo darbo dienomis dažniausiai važiuoju į sanatoriją. Tai kol kas viskas, ką aš iki šiol galiu sau leisti.

Kol sveikata dar neatsiuntė rimto signalo, kad reikia stabtelti, tai į ilgesnes atostogas nesiveržiu – gyvenu darbo ritmu.

Šiemet jau turėjau 10 dienų, bet vietoje man įprastos sanatorijos 7 dienas skyriau labai įdomiems kursams – nuo ryto iki vakaro dalyvavau Algirdo Karaliaus paskaitose, diskusijose. Man toji savaitė davė nemažai naudos.

Gyvenu sodyboje, tad joje veiklos visada pakanka, neišskiriant net savaitgalių. Dalyvauju rajone organizuojamuose renginiuose – Valstybės dienos minėjime, Joninėse, pasiklausau koncertų, pabendrauju su pažįstamais. Nesu linkęs laiką leisti kitose šalyse.

Tiesa, atgaivos semiuosi ir žvejodamas. Kiekvieną vasarą su patyrusiu žveju kelis kartus važiuoju į žvejybą. Jis man pataria, pamoko. Išvykstame dar toli gražu iki aušros, apie pusę trijų nakties, kad galėtume pažvejoti su šviečiančia plūde. Tiesiog puiku! Ateityje ketinu didinti tokių išvykų skaičių.

Netrukus penkias savaites pas mus viešės užsienyje gyvenantys anūkai – Lukas, Marius ir Kajus. Manau, kad ir be atostogų pakaks laiko pabūti su jais. Visi jie kalba angliškai, taigi ir aš turėsiu galimybę lavinti anglų kalbos žinias.“

Algirdas Paplonskis, Šveicarijos seniūnijos seniūnas: „Atostogos – tai laikotarpis, leidžiantis pamiršti kasdienius rūpesčius, patirti kažką nauja. Kiekvienais metais išvykstame tai į turistinę, tai į pažintinę kelionę. Trumpo atokvėpio metu vasario mėnesį lankėmės Italijoje  – jaunimas slidinėjo, o mes su žmona po kalnus vaikščiojome pėstute. Ir malonumas, ir pramoga.

Vieną savaitgalį važiavome į Suvalkų vandens atrakcionų parką Lenkijoje. Ten įkainiai labai nedideli – pakanka 5 eurų. Lietuvoje analogiškos paslaugos atsieina apie 20 eurų.

Šiemet ketiname aplankyti Kiprą, kur dar niekada nebuvome, tad tikimės įdomių potyrių. Be to, skrydžiai į šį tolimą kraštą kainuoja nebrangiai, o ir paslaugos ganėtinai prieinamos.

Namuose leidžiamos atostogos – tikrai ne poilsis. Kur kas geriau išvažiuoti – patirti netikėtumų, parsivežti smagių įspūdžių, galbūt su kuo nors susipažinti, susitikti tautiečių svečioje šalyje. Mano žmona dirba 24 valandas per parą, tai jai pailsėti naujoje aplinkoje tiesiog būtina. Atostogos – šeiminis dalykas.“

Dalia Astrauskienė, Jonavos globos namų direktorė: „Visas atostogas skiriu tik kelionėms. Žiemą važiuoju slidinėti, o rudenį ar pavasarį – pasirenku pažintinę išvyką. Sunku visas šalis net išvardyti: keliavau po Italiją, Austriją, Vengriją, Rumuniją, Švediją, Daniją, Olandiją, Egiptą, Kiprą ir kitur.

Atostogas leidžiu gana aktyviai – nebuvo nė vienos kelionės, kurios metu gulėčiau prie jūros. Mano tikslas – apkeliauti pasirinktą šalį ir kuo daugiau apie ją sužinoti. Kadangi savo darbe daugiausia laiko praleidžiu kabinete, todėl atostogos – „atsijungimas“ nuo tos kasdienės aplinkos. Paprastai keliaujame savo automobiliu, niekada nerezervuojame nakvynių  iš anksto. Tiesa, kai skrendame lėktuvu, svečioje šalyje išsinuomojame automobilį. Šiemet  nusprendėme pasižvalgyti po Gruziją, jau turime lėktuvo bilietus, Tbilisyje užsakėme vietą tik pirmai nakvynei.

Plauksime su jachta Nemunu į marias. Rudenį – į pietus, sausį – stengsimės paslidinėti. Kalbos barjerų nėra – jei ne rusiškai, tai angliškai visur susikalbame.

Žinoma, išvykų metu „kenčia“ sodybos kiemas, tad parvažiavus tenka, kaip sakoma, pasiraitoti rankoves. Kai atostogauju užsienyje, su darboviete palaikau ryšį elektroniniu paštu, jei iškyla problemų – sprendžiame jas telefonu.“

KOMENTARAI