Netrukus sulauksime naujų pabėgėliųPabėgėliai turi integruotis prieglobstį suteikusioje šalyje. Kęstučio Putelio nuotr.

Netrukus sulauksime naujų pabėgėlių

Praėjus porai metų nuo pirmųjų pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą, daugiau nei 70 proc. svetimšalių jau išvyko į kitas Europos šalis. Bet Vyriausybei nutarus pratęsti perkėlimo programą iki 2019 metų, greitu metu į šalį atvyks kelios dešimtys užsieniečių, kurie iki tol turės praeiti numatytas patikrinimo procedūras. Tikimasi, kad po kelių savaičių Lietuva prieglobstį suteiks iš Turkijos atvyksiančioms sirų šeimoms.

Vasario 16-osios renginiai Jonavoje
VTEK nepritarė Etikos komisijos išvadoms dėl D. Paulausko
„Skruzdėliukas“ sugrįžta!

Liko mažuma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo 2015-ųjų gruodžio, kada į Lietuvą dėl Europą ištikusios migracijos krizės buvo perkelti pirmieji pabėgėliai, į šalį atvyko 468 asmenys, iš kurių Lietuvą paliko 338.

Pagal galiojančią tvarką pabėgėliai, gavę prieglobstį Lietuvoje, turi teisę naudotis ES asmenų judėjimo laisve. Kiekvienas iškeliavęs asmuo gali be jokių suvaržymų grįžti į šią šalį. Turėdami Šengeno erdvės valstybės dokumentą, Šengeno ribose pabėgėliai gali apsistoti ne ilgiau kaip 90 dienų per pusmetį. Numatyta, kad atvykėliai turi paisyti reikalavimo integruotis juos priėmusioje šalyje. Jiems išvykus, prieglobsčio statusas nėra naikinamas, tačiau išvykimo laikotarpiu nutraukiamas valstybės paramos teikimas integracijai. Be to, turėdami prieglobsčio statusą Lietuvoje, asmenys negali legaliai gyventi ir  dirbti kitose ES valstybėse. Dėl to prieglobstį gavusių pabėgėlių migracija – tikras galvos skausmas už juos atsakingoms institucijoms.

Svajoja apie Vokietiją

Dalį išvykusiųjų Lietuva jau susigrąžino – dar šių metų kovo mėnesį iš skirtingų ES šalių parvežta 17 mūsų šalyje prieglobstį gavusių užsieniečių. SADM duomenys rodo, kad dalis atvykėlių pamažu grįžta ir patys.

Kaip teigia Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudžinskaitė, patys pabėgėliai savo pasirinkimą iškeliauti teisina ekonominėmis priežastimis ir  noru būti šalia kitose šalyse įsikūrusių artimųjų. Nemaža dalis jų pripažįsta, kad norėtų apsistoti Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse.

„Kiek mes bendravome su į Lietuvą sugrąžintais asmenimis, kaip išvykimo priežastis jie nurodo keletą veiksnių. Pirmiausia tai – ekonominiai klausimai. Dažniausiai jie keliauja į ekonomiškai stiprias šalis, kuriose siūloma didesnė finansinė parama, mokami didesni atlyginimai. Taip pat jie tikina, kad Lietuvoje sunku susirasti darbą bei gyvenamąjį būstą. Manome, kad dauguma sugrąžintų asmenų norėjo apsistoti Vokietijoje. Piniginiai klausimai yra ne vienintelė pabėgėlių išvykimo priežastis. Vokietijoje, Skandinavijos šalyse yra apsistojusių jų giminaičių, kurie ten jau sudaro ir savo bendruomenes. Į Lietuvą perkelti asmenys tikina norintys keliauti pas savo artimuosius“, – „Naujienoms“ pasakojo E. Gudžinskaitė.

Ruošiasi sutikimui

Kadangi Lietuva buvo įsipareigojusi priimti perkeltus migrantus iki 2017-ųjų pabaigos, pastaraisiais mėnesiais į šalį neatvyko nė vienas pabėgėlis. Neseniai Vyriausybė nusprendė atnaujinti prieglobsčio ieškančių žmonių perkėlimą ir patvirtino priimsianti juos iki 2019 metų lapkričio mėnesio.

Iki šiol migrantai perkeliami pagal 2015 metais ES patvirtintą tvarką – 160 tūkst. pabėgėlių iš Artimųjų Rytų buvo paskirstyti valstybėms narėms, siekiant palengvinti Pabėgėlių krizės naštą Graikijai ir Italijai. Buvo skelbiama, kad pagal ES susitarimą Lietuva turės priimti 1150 pabėgėlių, tačiau praėjusį mėnesį Europos Komisija patikslino šaliai tenkančią atvykėlių kvotą, sumažėjusią iki 1077 asmenų. Dalis jų į šalį atvyks jau po kelių savaičių.

„Paskutinis pabėgėlis į Lietuvą atvyko gruodžio mėnesį. Dabar mūsų specialistai ruošiasi artėjančiam pabėgėlių perkėlimui iš Turkijos. Sunku pasakyti, kada jie pasieks mūsų šalį, nes iki tol jų laukia daugybė procedūrų. Tikimės, kad viską suorganizuoti pavyks per kelias savaites ir jie čia apsigyvens iki birželio – liepos mėnesio. Negaliu nurodyti ir tikslaus atvykstančiųjų skaičiaus. Galime galvoti apie kelias dešimtis žmonių, bet reikia aptarti ir juos priimsiančio Ruklos pabėgėlių priėmimo centro (RPPC), kitų atsakingų institucijų galimybes “, – tikino Migracijos departamento vadovė.

Atvyksta šeimos

Perkėlime gali dalyvauti tik asmenys, kurie savo šalyse išgyvena persekiojimą, jaučia grėsmę gyvybei ar sveikatai dėl ten tvyrančios karinės padėties. Planuojama, kad artimiausiu metu į Lietuvą atvyks nuo karo bėgantys sirai. Kaip ir įprasta, jie bus patikrinti, ar nekelia grėsmės saugumui, viešajai tvarkai. Priešingu atveju nebus perkelti į Lietuvos Respubliką.

„Visi atvykstantys pabėgėliai yra tikrinami. Tikrinamos visos turimos duomenų bazės, kuriose gali būti informacijos apie įtartiną asmenų veiklą, keliančią pavojų visuomenei. Jei tokia informacija randama, asmuo nebūna perkeliamas. Taip pat stengiamės, kad čia atvyktų ne pavieniai asmenys, o šeimos. Jei į Lietuvą ir perkeliamas kažkoks vienas žmogus, tai dažniausiai jis turi ryšių su anksčiau čia atvykusiomis šeimomis. Kitaip mes net nesvarstome jo perkėlimo. Su kiekvienu žmogumi, kuris nori atvykti į mūsų šalį, būna rengiami pokalbiai, kurių metu specialistai aiškinasi, kodėl šie žmonės nori atvykti į Lietuvą. Akivaizdu, kad toks patikrinimo procesas reikalauja nemažai laiko, bet jis padeda užtikrinti, kad prieglobstį gaus tik to verti žmonės“, – pasakojo E. Gudžinskaitė.

KOMENTARAI