Neprilygstamas meistras: nuo leninų iki šventųjųPer ilgus darbo akademinėje srityje metus K. Bogdanas parašė kelias dešimtis mokslinių straipsnių ir knygų. Nuotr. iš archyvo.

Neprilygstamas meistras: nuo leninų iki šventųjų

Konstantinas Bogdanas pelnytai laikomas vienu talentingiausių XX amžiaus lietuvių skulptorių, o jo sukurti darbai iki šiol puošia mūsų miestų bei miestelių reprezentacines vietas. Verta prisiminti šio žymaus kraštiečio biografiją ir istorines aplinkybes, kuriomis gimė jo kūriniai.

Jonaviečio Domanto Žukausko dovana Lietuvai
Naujojo Kultūros centro direktoriaus pirmos savaitės nenudžiugino
Genealoginis medis – tarsi Lietuvos istorijos dalis

Mokėsi iš geriausių

K. Bogdanas gimė ir pirmuosius ketverius gyvenimo metus praleido Žeimių dvare, kur jo tėvui Aleksandrui Bogdanui – grafų Kosakovskių vietininkui – buvo patikėtas didikų dvaras. Kilmingoje šeimoje buvo puoselėjamos krikščioniškosios vertybės, savitarpio pagalba ir patriotiškumas, kas ir suformavo menininko asmenybę.

K. Bogdanas aktyvia visuomenine veikla užsiėmė dar ankstyvoje jaunystėje, o baigęs mokytojų seminariją, išvyko į Kauną, kur įgyvendino savo svajonę – studijuoti dailę dar tarpukariu J. Vienožinskio įkurtoje garsiojoje Kauno meno mokykloje, po okupacijos tapusioje Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu. Net sovietmečiu mokyklos aplinka pulsavo įžiebta kūrybos dvasia, kurią palaikė dėstytojai, baigę mokslus Paryžiuje – skulptoriai Juozas Mikėnas, Bronius Pundzius, Robertas Antinis, keramikas Liudvikas Strolis. Čia sklandė vakarietiškos laisvės idėjos, patriotiškos nuotaikos, nuolat buvo aptarinėjama emigravusių lietuvių kūryba, institutą pasiekdavo prancūzų meno žurnalai. Visa tai padėjo išlaikyti tautinį tapatumą ir laisvesnį požiūrį į meną.

K. Bogdano sukurtas K. Donelaičio portretas pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Nuotr. iš knygos.

Portretų meistras

Talentingasis skulptorius pastebėtas dar studijų metais, o vėliau daugiau nei 50 metų jam pavesti kurti svarbiausių to laikmečio ir istorinių asmenybių portretai, puošiantys svarbiausias viešąsias erdves.

Kuo visus taip sužavėjo K. Bogdano kūryba? Jo skulptūrinės kompozicijos išbaigtos, formos išieškotos, o vaizduojamų asmenybių charakteriai įkūnyti tobulai. Kiekvieną portretą lydėdavo išsamūs istoriniai tyrimai. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną žymiausių jo kūrinių – Vilniaus universitetą puošiančią Kristijono Donelaičio statulą, kuri K. Bogdano dirbtuvėse gimė dar prieš atkuriant jo autentišką atvaizdą.

Tai ne tik skulptoriaus vaizduotės vaisius. Kūrybą lydėjo išsamūs moksliniai tyrimai: daug medžiagos pats K. Bogdanas surinko Vilniaus universiteto ir Mokslo akademijos bibliotekose, muziejuose, kurdamas istorinės asmenybės portretą konsultavosi su kolegomis dailininkais, istorikais, įvairių sričių akademikais, gilinosi į to meto istorines aplinkybes, madas, papročius. K. Donelaičio tyrinėtojai pripažino skulptoriaus sukurtą K. Donelaitį kaip istorinę XVIII a. asmenybę ir būtent už šį darbą K. Bogdanui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.

Įvairiapusis žmogus

Nors labiausiai K. Bogdanas žinomas dėl nuopelnų kūrybos srityje, ne mažiau svarbią vietą jo gyvenime užėmė ir pedagoginis darbas. 1951 metais J. Mikėnas talentingą jaunąjį skulptorių pakvietė dėstyti Valstybiniame dailės institute, o jau po dešimtmečio K. Bogdanas tapo šio instituto Skulptūros katedros vedėju, kur tęsė pirmtakų kurtas savitos lietuviškosios dailininkų ir skulptorių mokyklos tradicijas. Tarp jo mokinių yra ne vienas žinomas šiuolaikinis skulptorius.

Taip pat profesorius  K. Bogdanas nemažai dėmesio skyrė menotyrai ir dailės istorijos tyrinėjimams. Per ilgus darbo akademinėje srityje metus jis parašė kelias dešimtis mokslinių straipsnių ir knygų.

Dailininkų sąjungoje, kuriai menininkas priklausė net kelis dešimtmečius, jam vėlgi teko nemažas visuomeninio darbo krūvis. Čia jis aukštas pozicijas užėmė nuo pat 1956-ųjų, o devintajame dešimtmetyje tapo Dailininkų sąjungos valdybos pirmininku.

Paminklas A. Kulviečiui Jonavoje. R. Kilinskaitės nuotr.

Patriotinė veikla

K. Bogdanas tapo visoje Sovietų sąjungoje pripažintu menininku, pagal užsakymus puošė reprezentacinius miestų pastatus, aikštes, kūrė žinomų sovietinių veikėjų portretus, skulptūras. Talentingas menininkas tuo metu negalėjo išvengti tokio darbo, nors tai ir prieštaravo jo įsitikinimams.

Institutui tuo metu būdavo duodami užsakymai kurti partijų vadovų biustus, sovietine simbolika dekoruotus viešųjų erdvių papuošimus. Net ir vykdydamas šiuos oficialius užsakymus, K. Bogdanas nevengė pogrindinės veiklos.

Nedaug kas žinojo, kad pats K. Bogdanas, dar besimokydamas gimnazijoje, buvo atsiliepęs į generolo Plechavičiaus kvietimą ginti tėvynę nuo artėjančių bolševikų ir įstojęs į karo mokyklą. Nors tiesiogiai kariauti taip ir neteko, Lietuvai duotos priesaikos menininkas neatsisakė ir ryšių su patriotinėmis bei religinėmis organizacijomis nenutraukė ir net kelis dešimtmečius slapta kūrė bažnyčioms meno kūrinius, daugelio kurių autorystė iki šiol išliko paslaptyje. Juo taip pasitikėdavo katalikų bažnyčia, kad duodavo įvairias slaptas, pogrindines užduotis.

Nepaisant visų draudimų ir suvaržymų, skulptorius labai domėjosi Lietuvos istorija, siekė įamžinti ją kūrusias asmenybes, tautos didvyrius. Dar sovietmečiu buvo sukurta visa serija Lietuvos šviesuolių portretų, kunigaikščio Gedimino skulptūra, kurios gimimas užtruko net kelis dešimtmečius.

Pradėjęs vadovauti Skulptūros katedrai, o vėliau ir institutui, K. Bogdanas siekė perteikti ten užgimusią laisvą tarpukario dvasią ir savo studentams.

Atgavus Nepriklausomybę

Kūrybingumu bei aktyvia visuomenine veikla pasižymėjo ir menininko branda. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, K. Bogdanas plastine forma įamžino pasaulio ir lietuvių tautos asmenybių atminimą – nuo žymiausių šiuolaikinių krepšinio trenerių iki Lietuvoje apsilankiusio popiežiaus Jono Pauliaus II.

Vienas įdomiausių ir labiausiai žinomų tarptautiniu mastu K. Bogdano darbų – Franko Zappos paminklas Vilniuje, sukurtas 1996 m. Tuomet paminklo atidengimą Reuterio agentūra paskelbė antru pagal svarbą įvykiu pasaulyje. Prie šios skulptūros įsiamžinti plūsta muzikos gerbėjai iš viso pasaulio ir tai yra vienas labiausiai lankytinų objektų iki šiol.

Palikimas Jonavos rajone

Nors Žeimiuose gimęs skulptorius čia gyveno labai trumpą laiką, gimtųjų vietų nepamiršo ir krašto istoriją įamžino Jonavos bei Žeimių miestelio viešosiose erdvėse. Pirmasis jo skulptūrinis darbas šiame rajone – 1984 m. pastatytas biustas Leninui Jonavos pagrindinėje aikštėje. Šis darbas ilgai neužsibuvo. Vos atgavus Nepriklausomybę, demontuotas – dabar jį galima pamatyti Grūto parke. 2009 m., minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, toje pačioje aikštėje iškilo rajono šviesuolį Abraomą Kulvietį įamžinantis paminklas. Tai buvo paties K. Bogdano idėja.

Dar vienas kraštiečio darbas – 2000 m. atidengta paminklinė lenta ant senosios pašto stoties pastato (dabartinio Krašto muziejaus), skirta Jonavos miesto įkūrėjams Kosakovskiams atminti.

Gimtajame Žeimių miestelyje skulptorius K. Bogdanas sukūrė paminklą, skirtą visų kovojusių ir žuvusių Žeimių apylinkėse už Lietuvos nepriklausomybę (1940–1945 m.) atminimui. 2007 m. čia iškilo dar vienas skulptoriaus K. Bogdano darbas – architekto, bažnyčių, tarp jų ir Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo, statytojo Vaclovo Michnevičiaus biustas.

Remtasi leidiniu: Konstantinas Bogdanas / Irena Račkauskaitė-Petraitienė. − Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010.

 

KOMENTARAI