Naujojo Darbo kodekso startas: ko laukti?

Naujojo Darbo kodekso startas: ko laukti?

Naujasis Darbo kodeksas sulaukė įvairių atsiliepimų. Vieni teigia, kad jis suteikia daugiau teisių darbdaviui, kiti replikuoja, kad jis nedaug skiriasi nuo 2003-iųjų metų kodekso. Aišku viena – tai bus pagrindinis dokumentas, lemsiantis darbuotojų ir darbdavių santykius.

Jonavoje lankėsi atlikėjas Jurgis Didžiulis
Moksleivių maitintojų vardą menkina virėjos?
Dainų šventėje geros emocijos liejosi per kraštus

Terminuotos sutartys

Pakomentuoti naujo Darbo kodekso pasikeitimus paprašėme bendrovės „Baldai Jums“  Finansų direktorę Nijolę Meškauskienę.

Jos teigimu, tam tikrų pokyčių Darbo kodekse yra. Pavyzdžiui, sutrumpėjo įspėjimo apie atleidimą laikas, truputį sumažėjo išeitinės kompensacijos. „Turime atkreipti dėmesį, kad mažesnės išeitinės kompensacijos bus išmokamos tiems darbuotojams, kurie bendrovėje išdirbo labai daug metų. Bet pagalvokime: koks darbdavys atleis darbuotoją, kuris jo versle dirbo, sakykime, 20 metų? Aš nemanau, kad tokių atvejų gali pasitaikyti, taigi realiai ir nebus galima tuo pasinaudoti“, – komentavo N. Meškauskienė.

Pasak pašnekovės, buvo kalbama, kad sumažės įmokų „Sodrai“ tarifai. Tačiau situacija yra priešinga. „Nors bendra procentų suma nesikeičia, bet, sudarius terminuotą sutartį konkrečiam terminui, „Sodrai“ turėsime mokėti dvigubą tarifą. Palyginkime: už neterminuotą darbo sutartį mokame 1,6 procento, tai terminuotos pabrangsta dvigubai ir siekia 3,2 procento“, – aiškino ilgametė „Baldai Jums“ darbuotoja.

Nors 1 proc. mažėja draudėjo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos tarifas, bet padidėja ilgalaikio darbo išmokos fondui 0,5 proc. ir 0,5 proc. nedarbo socialiniam draudimui. Gerokai didėja įmokos „Sodrai“ ir tiems darbdaviams, kurie sudarys terminuotas, sezoninio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės ar projektinio darbo sutartis. „Įmoka dvigubėja. Kaip minėjau, atleidžiant ilgametį darbuotoją, mažinamos išeitinės kompensacijos. Bet darbdavys privalo lygiagrečiai mokėti 0,5 proc. tarifą „Sodrai“. Šias įmokas darbdavys moka kas mėnesį nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepriklausomai, ar ketina darbuotojus atleisti, ar ne. Tai laikyčiau mokesčių padidinimu – tarsi viena ranka duoda, o kita atima“, – komentavo N. Meškauskienė.

Atostogos nesutrumpėja

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetines minimalias atostogas sudaro 20 darbo dienų. Pašnekovės teigimu, būtent šis punktas sukėlė labai didelį triukšmą, nes daugelis suprato tai kaip atostogų sutrumpinimą.

„Iki šiol buvo skaičiuojamos 28 kalendorinių dienų trukmės atostogos, o dabar turėsime 20 darbo dienų. Iš tikrųjų čia niekas nesikeičia. Ir iki liepos 1-osios atostoginius pinigus skaičiuodavome už 20 darbo dienų, o ne už kalendorines dienas. Vadinasi, pinigai nesumažėja. Ir dabar bus tas pats – juk šeštadieniais ir sekmadieniais žmogus į darbą neis. Jeigu darbuotojas norės atostogauti penktadienį ir pirmadienį, tai susidarys keturios dienos. Argi čia blogai? Tiesa, viena atostogų dalis būtinai turės būti dešimties darbo dienų“, – aiškino ji.

N. Meškauskienės manymu, karštos diskusijos atostogų klausimu, matyt, buvo sukeltos siekiant nukreipti dėmesį nuo kitų labai svarbių problemų. Sakykime, niekas nediskutavo dėl įmokų „Sodrai“. Būtent šioje srityje, jos teigimu, tikrai padaryti ryškūs pakeitimai.

„Tai ir tie patys tarifai. Vasaros laikotarpiu daugelis darbdavių – kavinių, barų savininkai – sudaro tikrai nemažai terminuotų sutarčių. Tai „Sodrai, kaip sakiau, mokės po 3,2 procento už kiekvieną žmogų. Bet apie tai niekas neužsiminė nė vienu žodžiu ir nesiginčijo“, – atkreipė dėmesį ji.

Įspėjimas apie atleidimą

Naujas Darbo kodeksas truputį pakeitė darbuotojų atleidimo tvarką. „Darbuotojus labiausiai gąsdina sutrumpėjęs įspėjimo apie atleidimą laikotarpis. Ilgiausias įspėjimo terminas yra 3 mėnesiai, o iki šiol buvo nuo 2 iki 4 mėnesių, priklausomai nuo kategorijos. Taigi neįgaliesiems, auginantiems vaiką iki 14 metų ar likus iki pensijos mažiau nei 5 metams įspėjimo laikotarpis sutrumpėjo. Darbuotojas, atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi būti įspėjamas prieš dvi savaites, jei dirba trumpiau nei metus. O jei dirba ilgiau kaip metus, įspėjimą apie atleidimą turi gauti prieš mėnesį. Kaip matome, terminai šiek tiek keičiasi. Darbdaviui tokie pokyčiai būtų naudingi ir turėtų įtakos, jei įmonėje būtų mažinamas darbuotojų skaičius. Sakykime, jei nori įmonę uždaryti, suprantama, geriau greičiau atleisti darbuotojus per trumpesnį laiką, nei juos išlaikyti tris mėnesius“, – sakė ji.

Darbo kodekse numatytas ir greitasis atleidimas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėja prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėnesių išeitinę kompensaciją. Senajame kodekse tokio atleidimo pagrindo nebuvo.

„Gali būti, kad darbuotojas kažką labai blogai padarė ar netinkamai pasielgė. Tačiau nebūtinai jam bus išmokėta 6 mėnesių išeitinė kompensacija, nes apie išmokas sprendžia darbdavys“, – pridūrė pašnekovė.

Suminis darbo laikas

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai gali būti dirbama ne ilgiau kaip 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandas per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 valandų per savaitę.

Pasak N. Meškauskienės, bendrovėje „Baldai Jums“ gamybinis procesas vyksta pamainomis, tad viršvalandžių beveik nepasitaiko. „Mes taikome suminę darbo laiko apskaitą. Anksčiau suminio darbo laikas buvo keturi mėnesiai, dabar liko trys mėnesiai. Taigi vieną mėnesį darbuotojas gali dirbti daugiau valandų, kitą – mažiau. Tačiau visų trijų mėnesių darbo laikas negali viršyti nustatyto valandų skaičiaus. Nuo liepos 1 dienos darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų, senajame kodekse buvo numatyta 120 valandų per metus“, – akcentavo ji.

Nekvalifikuotas darbas

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys gali pakeisti būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, perkelti dirbti į kitą vietą ir t. t. su rašytiniu darbuotojo sutikimu. „Tokia galimybė buvo ir iki šiol. Tiesiog reikia duoti darbuotojui pasirašyti sutarties priedą, kuriame jis sutinka dirbti naujomis sąlygomis. Į tas sąlygas įeina ir atlyginimas, ir funkcijos, ir darbo pobūdis. Jeigu žmogus nesutinka, tai negali juk jo priversti – klausimas tuo ir baigiamas“, – paaiškino N. Meškauskienė.

Naujame Darbo kodekse numatyta net aštuonios sutarčių rūšys, daugiau nei buvo iki šiol. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi (kai toje pačioje vietoje dirba keli žmonės), darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo sutartys. Finansų direktorės teigimu, tai galima vertinti kaip teigiamą reiškinį, tačiau didėja įmokos „Sodrai“, tad vargu ar kas norės naudotis šiomis sutarčių rūšimis.

Nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse numatyta minimalią mėnesinę algą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Čia pat paaiškinama, kad „nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai“.

Anot N. Meškauskienės, tikslaus nekvalifikuoto darbo apibrėžimo niekur nėra. „Jau dabar yra ir bus visokiausių aiškinimų. Sakoma, jei valytoja dirba su šluota – tai esąs nekvalifikuotas darbas. Tačiau jei jai tenka valdyti plovimo mašiną, tai laikytina kvalifikuotu darbu. Lygiai taip pat, kaip dirbti su šepečiu ar naujos technologijos dulkių siurbliu, – svarstė pašnekovė. – Manau, kad ateityje turės atsirasti konkretus ir aiškus apibrėžimas, nusakantis, kokį darbą laikyti kvalifikuotu, o kokį – nekvalifikuotu. Neabejoju, kad šiuo klausimu bus daug diskusijų ir nesutarimų.“

Darbuotojų mokymai

Nauja nuostata – „Darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas“ bendrovėje „Baldai Jums“ seniai žinoma ir įgyvendinama. Anot N. Meškauskienės, jeigu žmogui nesuteiksi žinių, jo nemokysi ir nepadėsi, tai ir rezultatas bus lygus nuliui. Mat įmonėje įdarbinus naują darbuotoją, jam skiriamas mokytojas, vėliau tikrinama, kaip įsisavino žinias.

„Mums tai – jokia naujiena. Daugelis darbdavių specialistus apmoko patys. Jonavoje nėra mokyklos, kuri ruoštų stalių, baldžių, kitų darbininkiškų profesijų specialistus. Tad darbdavys yra priverstas jį apmokyti. Mes stengiamės, kad darbuotojas įgytų ir teorinių, ir praktinių įgūdžių, kuriuos pritaikytų darbe“, – pasidalijo patirtimi N. Meškauskienė.

Pašnekovės teigimu, naujame Darbo kodekse ji pastebėjo tik 2003 metų dokumento kosmetinius pataisymus, o radikalesnių nuostatų, buvusių pirminiame variante, nebeliko. Kol kas naujasis dokumentas nesuteikia palengvinimo administracijai, bet, priešingai, padidina biurokratizmą – laukia didelis papildomas krūvis, ruošiant naujus raštus ir tvarkas. Tai, anot N. Meškauskienės, neduos jokios realios naudos.

 

KOMENTARAI