Naujas iššūkis mokykloms – direktorių rotacijaA. Rimkus įsitikinęs, kad bus susidurta su nesklandumais. K. Putelio nuotr.

Naujas iššūkis mokykloms – direktorių rotacija

Praėjusiais metais į viešumą iškilus su švietimo įstaigomis susijusiems skandalams, prabilta apie tai, kad laikas keisti nusistovėjusią tvarką šalies mokyklose. Lietuvos Respublikos Prezidentė siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų pradedamos taikyti mokyklų vadovų kadencijos, keičiama jų atrankos tvarka ir vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda. Jei šios pataisos būtų priimtos, mokyklų direktoriai galėtų vadovauti tik dvi kadencijas iš eilės – 10 metų. „Naujienos“ pasiteiravo rajono švietimo įstaigų vadovų, ar jiems tai esąs didžiulis iššūkis, ar paskata siekti dar geresnių rezultatų.

Būsima vaiko teisių apsaugos centralizacija kelia abejonių
Languose sužibo žvakutės Laisvės gynėjams
Bibliotekoje šurmuliavo galvočių komandos

Įvedamos kadencijos

Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai vadovas galės vadovauti tik dvi kadencijas, kurios truks po penkerius metus. Po pirmosios kadencijos direktorius privalės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse.

Nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo dienos (planuojama, kad jos turėtų įsigalioti liepos 1 dieną) iki penkerių metų vadovaujantys asmenys be konkurso galės dirbti dar penkerius metus – tai bus laikoma jų pirma kadencija.
Taigi, įsigaliojus įstatymo pataisoms, atsižvelgiant į direktorių vadovavimo trukmę toje įstaigoje, daugelyje mokyklų turės būti skelbiami konkursai vadovų pareigoms užimti.

Vadovai, kurie dirbo daugiau kaip penkerius, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eis atitinkamos įstaigos direktoriaus pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.

Tose mokyklose, kuriose vadovai dirba 10 ir daugiau metų, konkursas bus skelbiamas po metų. Jie taip pat galės dalyvauti šiame konkurse ir laimėję vadovauti mokyklai toliau, tačiau ne ilgiau negu dvi kadencijas, t. y. 10 metų. Po to jie galės pretenduoti į vadovo vietą tik kitoje mokykloje.

Vertina teigiamai

Jonavos jaunimo mokyklos direktorius Rolandas Bulotas tokį Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą vertina pozityviai.

„Ne vieną kartą lankydamasis stažuotėse užsienio valstybėse, pastebėjau, kad daugelyje šalių vadovams yra nustatytos kadencijos. Mano nuomone, švietimas nėra ta vieta, kur galima daryti staigius pokyčius, todėl tam turi būti deramai pasiruošta. Priešingu atveju mokyklos gali likti be perspektyvių vadovų, ypač tos, kurios nėra labai patrauklios“, – savo mintimis apie naujas įstatymo pataisas pasidalijo R. Bulotas.

D. Autukienė – prieš direktorių rotaciją. Asmeninio albumo nuotr.

Pataisoms nepritaria

Bukonių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinai einanti direktoriaus pareigas Dalia Autukienė siūlomai mokyklos direktorių rotacijai nepritaria. „Tai būtų per daug paprastas būdas išspręsti švietimo sistemoje esančias problemas: pakeičiam direktorių – nelieka problemų. Daugybei švietimo įstaigų vadovauja puikūs ir kompetentingi vadovai. Bukonių mokyklai 40 metų vadovavo direktorė Elena Tuzovienė. Manau, tai – mokyklos vadovo pavyzdys, paneigiantis rotacijos idėją. Jeigu direktorius suvokia atsakomybę už visą bendruomenę, telkdamas bendrai veiklai, kodėl jį reikia keisti?“, – retoriškai klausė D. Autukienė.

Jos teigimu, švietimo įstaigos veiklą galima įvertinti ir kitais būdais. „Vadovai rengia ataskaitas, įstaigos vykdo veiklos kokybės įsivertinimą, analizuoja veiklos rezultatus, išorės vertintojai nustato mokyklos stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus, švietimo įstaigomis rūpinasi ir situaciją jose žino steigėjas – Savivaldybė“, – teigė ji.

Laikinos vadovės nuomone, mokyklų direktorių rotacija būtų ypač didelis iššūkis atsakingoms už vadovų kaitą institucijoms, jeigu reikėtų keisti daugelio įstaigų vadovus.

Bus nesklandumų

Jeronimo Ralio gimnazijos direktorius Arūnas Rimkus įsitikinęs, kad priimant tokius sprendimus bus susidurta su nesklandumais ir darbo kodekso nuostatų pažeidimais.

„Apie vadovų rotaciją kalbama nebe pirmus metus. Kas Lietuvoje bus atsakingi, jei po kurio laiko paaiškės, kad tokia rotacija buvo žalinga? Ar dėl prastų Lietuvos mokinių tarptautinių pasiekimų, tyrimų ir švietime esančių problemų kalčiausi mokyklų vadovai? Manau, kad švietimo įstaigoje svarbiausi asmenys yra mokinius ugdantys mokytojai, atsakingi už galutinį ugdymosi rezultatą ir vertybių formavimą“, – mintimis dalijosi įstaigos direktorius.

Pašnekovo įsitikinimu, vadovui, direktoriaus pareigas ėjusiam 10 metų, neturėtų būti draudžiama  dalyvauti konkurse savo mokykloje. „Nesutikčiau, kad, pasibaigus dešimties metų kadencijai, gerai mokyklai vadovavęs direktorius turėtų eiti dirbti į kitą ugdymo įstaigą ir kelti jos lygį, diegti gerąją praktiką. Ar naujoje darbovietėje jis suras bendrą kalbą su pavaduotojais, specialistais, pakeis įstaigos kultūrą, mikroklimatą, ar jį palaikys dirbantys pedagogai, siekiant įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus ir uždavinius? Ar jis bus sėkmingas lyderis naujoje įstaigoje? – retoriškai klausė A. Rimkus. – Tikrai šaunu, kad mokyklų vadovų atrankoje dalyvautų mokyklos savivaldos atstovai, kurie vertintų ne tik rezultatus, bet ir emocinę aplinką. Bet ar nebus sudarytos sąlygos mokytojams manipuliuoti direktoriumi, jei jis norės likti poste ir tenkins jų įgeidžius?“

Ilgalaikis procesas

Raimundo Samulevičiaus progimnazijos direktorius Artūras Jagelavičius taip pat su nerimu laukia Švietimo įstatymo pataisų. „Iš dalies pritarčiau rotacijai, kad kai kurie vadovai neužsisėdėtų vietoje, tačiau vienu matu matuoti visus direktorius, mano nuomone, yra nelogiška. Jei vadovas netinkamai dirba, prasti jo darbo rezultatai, tokį žmogų gali atleisti rajono Savivaldybė. O vienu metu „nušluoti“ daug žmonių, nemanau, kad tai yra labai konstruktyvus sprendimas“, – mąstė A. Jagelavičius.

Jo nuomone, šie procesai turi vykti ne taip staigiai. „Nesakau, kad visi švietimo įstaigų direktoriai yra atsakingi vadovai, puikiai atliekantys savo darbą, tačiau tikrai yra daug nusipelniusių žmonių, gerai dirbančių jau ne vienus metus. Vilniuje, kituose šalies miestuose yra nuskambėję negerų dalykų, susijusių su švietimo vadovais, bet pagal tai visų vertinti tikrai nereikėtų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Įvyks sujudimas

Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus Dariaus Mockaus nuomone, pats įstatymo pataisų principas yra geras. „Lietuvoje yra daug mokyklų ir nereikia sakyti, kad jos visos yra puikios. Kai kuriose iš jų tikrai reikia iš naujo peržiūrėti vadybinę sritį, galbūt kai kuriems vadovams reikia ir pasitraukti. Kita vertus, šalyje yra daug puikių, profesionalių, išmanančių savo darbą mokyklų direktorių. Perėjus į kitą terpę, nėra jokių garantijų, kad vadovas su kitu kolektyvu puikiai sutars, jam pavyks įdiegti naujoves, sėkmingą valdymą ir iš to gauti puikių rezultatų. Tikėtina, kad įvyks kažkoks sujudimas – apsnūdusius vadovus pokyčiai išjudins, kiti gal net pradės stengtis, o tų, kurie gerai dirbo, šios įstatymo pataisos neišgąsdins“, – savo poziciją dėstė D. Mockus.

Pašnekovas linkęs manyti, kad šios įstatymo pataisos neturėtų įsigalioti atbuline data. „Sutikčiau, kad vadovų kadencijos būtų pradėtos skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Jei įstatymą priims liepos pirmą dieną, nuo tada ir skaičiuoti pirmuosius penkerius metus. Siūloma, kad iki liepos pirmosios dirbusieji dešimt metų 2018 metais turės dalyvauti konkurse. Juk daug šalies mokyklų vadovų turi penkiolikos ir daugiau metų stažą. Tai kitais metais reikės organizuoti daugybę konkursų, kas techniškai neįmanoma. Ar apie tai pagalvojo pataisų teikėjai?“ – klausė direktorius.

Ilgai nebedirbs

Jonavos rajono Šveicarijos pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Suchockienė planuoja nuo šių metų rudens palikti švietimo įstaigos vadovės darbą. „Šiam sprendimui tikrai neturėjo įtakos planuojama mokyklų direktorių rotacija. Mokykloje  dirbu beveik 30 metų, tačiau noriu užleisti vietą jaunesniems žmonėms“, – teigė vadovė.

Jos nuomone, direktorių rotacija nebūtų labai veiksmingas sprendimas. „Jei žmogus dirba nors ir penkerius metus, palikti savo kolektyvą, atsisveikinti su mokiniais, jų tėvais, manau, būtų sunku, juk su visais susidraugaujama. Staigiai įkritusiam į kitos mokyklos kolektyvą žmogui nebūtų lengva greitai adaptuotis. Mažiausiai metų prireiktų, kol personalas prie direktoriaus priprastų ir atvirkščiai“, – pabrėžė pašnekovė.

D. Suchockienė akcentavo, kad šiandien atsakingą, kompetentingą ir jauną vadovą sunku surasti. „Pavyzdžiui, Šveicarijos pagrindinei mokyklai ilgą laiką ieškojome pavaduotojo, kuris dirbtų pusę etato, tačiau nebuvo daug norinčiųjų juo tapti, nes darbo daug, atsakomybė didelė, o atlyginimas mažas. Kyla klausimas: jei daug vadovų išeis, ar į jų vietas bus daug norinčių žmonių? O jauni specialistai užimti jų pareigų nelabai veršis. Taigi nemanau, kad šis sprendimas yra sveikintinas“, – nuomone dalijosi direktorė.

KOMENTARAI