Naujas draudimas – smaugvirvė kaimo parduotuvėmsKulvoje veikiančios parduotuvės savininkė T. Ivanauskienė: „Jei uždraus prekiauti alkoholiu, teks nutraukti veiklą ir pakabinti spyną ant durų.“ Kęstučio Putelio nuotr.

Naujas draudimas – smaugvirvė kaimo parduotuvėms

Praėjusių metų gruodžio mėnesį naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sumažinti alkoholio vartojimą, prakalbo apie specializuotų parduotuvių steigimą, uždraudžiant prekybą šiais gėrimais visose kitose prekyvietėse. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tokie pokyčiai galėtų būti įgyvendinti jau 2018-aisiais. Planuojami pokyčiai verčia sunerimti ne tik smulkiuosius verslininkus, bet ir UAB „Jotrungė“ bendruomenę. Kaip į tai reaguoja prekybininkai ir pirkėjai?

Išlydėta jubiliejinė J. Ralio gimnazijos abiturientų laida
Nemokamos slidinėjimo centro paslaugos ir progimnazijų moksleiviams
Netradicinė pamoka Trakuose

Apyvarta sumažės

Jonavos rajono savivaldybė prekybai alkoholiu yra išdavusi daugiau kaip 250 licencijų. Tai nereiškia, kad tiek prekyviečių rajone parduoda alų ir stipriuosius gėrimus. Mat keletas smulkių parduotuvėlių yra sustabdžiusios veiklą, su galimybe ateityje atnaujinti verslą, o jų licencijos nepanaikintos.

UAB „Jotrungė“ priklauso 15 parduotuvių, daugiausiai įsikūrusių kaimiškose vietovėse ir turinčių licencijas prekiauti alkoholiu. Generalinė direktorė Irena Skebienė sako, kad planuojami pokyčiai atsilieps ir pajamoms, ir visiems bendrovės rezultatams.

„Apie 30 procentų apyvartos mūsų tinklo parduotuvėse sudaro alkoholis. Uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais ir sumažėjus apyvartai, turėtume atleisti darbuotojus. O kokias penkias mažąsias parduotuvėles, kuriose sezono metu, pailgėjus darbo laikui, skiriame po 1,5 etato, turėtume uždaryti, nes patirtume didžiulių nuostolių, – komentavo I.  Skebienė. – Vadinasi, kaimo vietovėse žmonės liktų ne tik be alkoholio, bet ir apskritai be jokių prekių.“

Parduotuvės užsidarys

Bendrovės generalinė direktorė atkreipia dėmesį, kad, norint vienam žmogui užsidirbti minimalią algą, vidutinė apyvarta turėtų siekti apie 15 tūkst. eurų per mėnesį. Šiuo metu kelios prekyvietės tokios sumos nesurenka. Anot jos, numatomas Vyriausybės sprendimas – ne išeitis.

„Gal galima būtų apriboti alkoholio pardavimo laiką? Juk neįvyks taip, kad, uždraudus kaime prekybą alkoholiu, žmonės staiga taps blaivininkais. Dabar nemažai piliečių iš Lenkijos atsiveža 30 procentų pigesnio alkoholio, tai ir ateityje jo atsigabens, atsiras perpardavinėtojų ar naminukės gamintojų. Pinigai keliaus ne į biudžetą, bet į privačių žmonių rankas“, – samprotavo I. Skebienė.

Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu, vis dažniau kalbant apie alkoholio žalą, pardavimai sumažėjo. Direktorė mano, kad, šviečiant žmones, būtų galima daugiau pasiekti, negu priimant tokius drastiškus draudimus.

„Baisiausia, kad, uždarydami parduotuves, atimsime iš žmonių galimybę nusipirkti duonos, pieno, kitų produktų, kuriuos jie iki šiol randa mūsų prekyvietėse. Manome, kad, apribojus legalią prekybą alkoholiniais gėrimais mokesčius mokančiose įmonėse, šią nišą užpildys nelegali veikla. Nes jei yra paklausa, bus ir pasiūla. Kitaip rinkoje nebūna. Kaip, pavyzdžiui, nesustabdoma prekyba cigaretėmis prie turgaus Jonavoje. Todėl kiekvienoje seniūnijoje ar didesnėje gyvenvietėje turėtų būti sudaryta galimybė kokybiškų alkoholinių gėrimų nusipirkti legaliai. Bendrovė nusiteikusi prieš tokias neapgalvotas permainas“, – sakė I. Skebienė.

Šiluose dirbanti V. Čičinskienė neabejoja, kad valstybė surinks mažiau mokesčių į biudžetą. Kęstučio Putelio nuotr.

Kitas pasirinkimas

Šilų kaime veikiančios „Aibės“ tinklo parduotuvės darbuotoja Veronika Čičinskienė neabejoja, kad, uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, valstybė surinks mažiau mokesčių į biudžetą. Anot jos, anksčiau buvo parduodama kur kas daugiau stipriųjų gėrimų nei dabar.

„Vasarą žmonės perka daugiau alaus. Pastaruoju metu ir jo realizuojama mažiau. „Kiek mėginu ieškoti priežasties, sustoju ties vienu atsakymu: jaunimas randa būdų apsvaigti kitokiais dalykais. Žinoma, kvaišalai yra ir pavojingesni, ir baisesni už alkoholį. Net ir uždraudus prekybą juo, žmonės negyvens blaiviai. Yra kaimuose veikiančių „taškų“ šiandien, o ateityje jų tik padvigubės. Jeigu iš tiesų bus priimtas toks sprendimas, ko gero, parduotuvę teks uždaryti“, – samprotavo moteris.

Apsipirkti atėjusi vietos gyventoja Dovilė siūlė Vyriausybei kariauti su nelegaliais prekeiviais, kurie, beje, turi ne tik degtinės, bet ir narkotikų. „Šiluose pasirinkimas neblogas – yra „taškų“, viliojančių ir jaunimą, ir vyresnio amžiaus žmones. Šie negatyvūs reiškiniai – kaip ant delno, bet niekas to „nemato“ ir nesirūpina. Sugalvojo tokį juokingą dalyką – uždrausti parduotuvėse pardavinėti alkoholį! Čia ateina žmonės nusipirkti gėrimų šventėms ar kokiai kitai progai. Reformatoriai pirmiausia turi pamatyti, kaip kaimas gyvena, o ne imtis draudimų. Neseniai perkant butelį reikėjo pasą rodyti, dabar visai uždraus parduoti. Niekai visa tai. Jeigu man reikės, nuvažiuosiu į specializuotą parduotuvę ir nusipirksiu. O tokiais keistais sumanymais girtaujančiųjų skaičiaus tikrai nesumažins“, – tiesiai rėžė šilietė.

Proga pasitraukti

Vaivadiškių kaime (Bukonių sen.) smulkiu verslu užsiimanti Rita iš Kauno pagyrė valdžios sumanymą.

„Aš pritariu naujos valdžios idėjai. Galvojate, mane pagąsdins, kad uždraus prekybą alkoholiu? Liks kioskas su duona, druska, kitais produktais. Neneigsiu, pagrindines pajamas atneša alus. Bet, tiesą sakant, pavargau, 25-erius metus triūsiu, man jau nusibodo. Vaikai užauginti, vyras gauna neblogą algą, dirbu savo malonumui. Gyvename dviese, tad nė kiek nenusiminsiu, jei teks nutraukti verslą. Gal tai ir bus tinkama proga“, – šmaikštavo prekyvietės savininkė.

Pasak jos, daugeliui nepatiko prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas degalinėse. „Bet priprato, nusiramino, ir nieko neatsitiko. Padarys vieną specializuotą parduotuvę – ir pakaks. Reikia kažką daryti, nes Lietuvoje tikrai labai girtaujama. Naktį važiuodama per Kauną matau, kiek jaunimo šlaistosi prie barų. Gal tauta taps blaivesnė? Juk anūkai mano auga. Baisu tik vieno, kad, uždraudus alkoholį, neprasidėtų narkotikai“, – atvirai kalbėjo Rita.

Kaimas – į užnugarį

Visai kitokios nuotaikos vyravo Liepiuose įsikūrusioje erdvioje ir patrauklioje bendrovės „Jotrungė“ parduotuvėje.  Jos vedėja Regina Stanislavičienė aiškino, kad gyventojai perka viską – ir maisto produktus, ir alkoholinius gėrimus.

Jos nuomone, prekyba alkoholiniais gėrimais atneša nemažų pajamų. Jei žmonės nebegaus nusipirkti legalioje vietoje, reikalai pakryps pilstuko pusėn, padaugės „taškų“.

„Šiuo metu dirba trys žmonės, jei nebeliks alkoholio arba bus ribojamas jo pardavimo laikas, užteks ir vieno žmogaus. Gal galima padaryti gėrimų skyrių su atskiru įėjimu? Įsteigus specializuotas parduotuves, pinigai „nusės“ miestuose, o kaimas tik dar labiau bus pastumtas į pakraštį“, – teigė R. Stanislavičienė.

Prekybininkė norėtų, kad lietuviai būtų ištikimi vienai parduotuvei, kaip tai daro Vokietijos gyventojai: „Ten kartų kartos apsiperka vienoje ir toje pačioje vietoje, nors kitas prekybos centras yra visai šalia namų. Jie įsitikinę, kad pajamas visa giminė turi nešti būtent tai parduotuvei. O Lietuvoje net įstatymais ribojamas toks pasirinkimas.“

Liepiuose gyvenančios Valentinos nuomone, kaimo parduotuvėse neprekiauti alkoholiniais gėrimais būtų neteisinga. „Kas gėrė, tas ir gers. Čia ne sprendimas. Gal galėtų sutrumpinti pardavimo laiką, nustatyti dienas ir taip toliau“, – mintijo moteris.

Smulkiam verslui – ne

Kulvoje savo parduotuvėlę turinti Teodora Ivanauskienė nenori tikėti, kad Vyriausybė gali priimti tokį nepamatuotą sprendimą. O jeigu iš tiesų taip atsitiks, užsidarys arba bankrutuos ne viena smulkia prekyba užsiimanti parduotuvė. Ji nemano, kad dėl to sumažės girtaujančių žmonių – kas norės išgerti, tas iš anksto alkoholiu apsirūpins.

„Ne visi perkantys degtinės butelį ar alaus skardinę yra alkoholikai ir degradavę asmenys. Žmonės turi visokių reikalų – sulaukia svečių, patys važiuoja aplankyti draugų, ateina šventės. Jeigu uždraus prekiauti alkoholiu, teks nutraukti veiklą ir pakabinti spyną ant durų. Kiti gal palauks bankroto. Aš išlaikau vieną žmogų – moku atlyginimą, privalomą sveikatos draudimą, visus kitus mokesčius, PVM. Gal ne kažin kokie pinigai, bet, kaip sakoma, „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Vis tiek iš to smulkaus verslo susidaro nemenka suma. Pati valdžia nori atsisakyti mūsų paramos, o paskui skundžiasi, kad neturi pinigų pašalpoms ar pensijoms. Mūsų nuomonės niekas neklausia. Gal smulkieji verslininkai galėtų susivienyti, protestuoti?“, – svarstė T. Ivanauskienė.

Į parduotuvę užsukęs vietos gyventojas Arūnas mielai pasidalijo įgyta patirtimi Norvegijoje. Jo teigimu, toje valstybėje alaus galima nusipirkti nuo 10 iki 20 val., nors parduotuvės dirba iki 23 val. Šeštadieniais šiuo gėrimu reikia apsirūpinti iki 18 val., o sekmadieniais apskritai neprekiaujama. Stiprieji gėrimai parduodami specializuotose parduotuvėse.

„Lietuvoje sprendimai priimami neišanalizavus, kokios bus jų pasekmės. Po kurio laiko, žiūrėk, tenka grįžti į buvusią padėtį. Parduotuvėse uždraus – padaugės perpardavinėtojų ar pilstukininkų. Atsimenate, kai sovietiniu laikotarpiu buvo apribota prekyba alkoholiniais gėrimais? Ar girtaujančiųjų sumažėjo? Ne. Bobulės nusipirkdavo po kelis butelius, o paskui iš to užsidirbdavo vieną kitą litą. Juk niekas neliepė gėrėjams eiti ir pirkti to „šnapso“. Jeigu iki tol dar neišnyks policija, turės daugiau darbo“, – samprotavo vyriškis.

Taip mąsto kaimuose ir pirkėjai, ir prekybininkai, turintys ne vienų metų patirtį. Ar iš tiesų nauja valdžia priims tokį, pašnekovų vadinamą juokingą, drastišką ir nepamatuotą sprendimą, sužinosime netolimoje ateityje.

KOMENTARAI