Naujajam rajono biudžetui – ir pagyros, ir priekaištaiK. Putelio nuotr.

Naujajam rajono biudžetui – ir pagyros, ir priekaištai

Praėjusį ketvirtadienį pirmąkart šiais metais susirinkusi Savivaldybės taryba tarp daugiau nei 30 darbotvarkės klausimų priėmė svarbiausią metų sprendimą – patvirtino rajono 2018 metų biudžetą. Jame suplanuota apie 38 mln. 843 tūkst. eurų pajamų, paskirstomas 3 mln. 985 tūkst. eurų metų pradžios biudžeto lėšų likutis ir numatyta apie 42 mln. 722 tūkst. eurų asignavimų.

Motinos skausmas: bauginanti nežinia slėgė pusantrų metų
Jonų Respublika atvėrė vartus Lietuvai
Klausimų apie „Rail Baltic“ nemažėja

Nors biudžeto projektas iš anksto buvo pristatytas žiniasklaidoje, tačiau jo svarstymas nevyko sklandžiai. Sulaukta ne tik argumentų, kad suplanuotas dokumentas yra tinkamas, bet ir pastabų, priekaištų – daugiausiai iš opozicijos.

Kodėl išaugo lėšos KC?

Pranešėja Danutė Petronienė, Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja, akcentavo, kad sprendimo projektas buvo apsvarstytas visuose komitetuose, su tam tikromis rekomendacijomis jam iš esmės pritarta. Atsižvelgus į šias rekomendacijas, posėdžiui pateiktas patikslintas biudžeto variantas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovei Redai Zakarauskaitei labiausiai rūpėjo sulaukti atsakymo, kodėl Kultūros centrui (KC), sujungus tris įstaigas į vieną, smarkiai padidėjo bendras – tiek darbo užmokesčio, tiek visų išlaidų biudžetas (patikslinus biudžetą, šis padidėjimas tebeliko apie 180 tūkst. Eur). Pasak jos, nors sumažėjo etatų, darbo užmokesčio lėšos išaugo apie  70 tūkst. Eur. (Detaliau savo nuomonę šiuo klausimu R. Zakarauskaitė išsakė  praėjusiame „Naujienų“ numeryje, publikacijoje „Kaip jaučiatės, kai jus kvailina?“)

D. Petronienė paaiškino, kad projekte visoms įstaigoms, kartu ir KC, darbo užmokesčio fondas didėja dėl naujo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų. Jau pernai buvo skirta lėšų jam laipsniškai įgyvendinti, tai padaryta ir šiemet. Pagal šį įstatymą, nuo vasario 1 d., be pastoviosios, turi atsirasti kintamoji atlyginimo dalis. Atsižvelgiant į darbo grupės pasiūlymus, suskaičiuota visų institucijų ir įstaigų žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartis, 10 proc. kintamoji dalis 11 mėnesių laikotarpiui. Anot pranešėjos, didėja ir minimalioji mėnesinė alga bei bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojamas atlyginimas.

Skyriaus vedėja sutiko, kad bendri asignavimai Kultūros centrui iš tikrųjų didėja. „Tačiau,  pernai jungiant tris įstaigas, negirdėjau, kad būtų siūloma sumažinti lėšas kultūrai. Akivaizdu, kad, didėjant  kultūros renginių programai, 96 tūkst. eurų didėja ir renginiams skiriamos lėšos“, – sakė D. Petronienė ir išvardijo detalų jų paskirstymą. „Atvirai sakant, aš čia nematau jokių kvailinimo požymių, nes iš tiesų viskas labai akivaizdžiai matyti. Didėjimas yra, bet kokybė kainuoja“, – baigdama teigė pranešėja.

Kaip mažinti emigraciją?

Opozicijos atstovas Remigijus Osauskas klausė mero Eugenijaus Sabučio, „ar galite išskirti biudžeto eilutes, kuriose būtų  priemonės,  sulaikysiančios jonaviečius nuo emigracijos ar paskatinsiančios sugrįžti?“

Meras pabrėžė, kad į tokį klausimą ne kartą yra atsakęs iš esmės ne savo, o Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiais: „Puikus darbas, stabdant emigraciją, yra daromas tada, kai siekiama ne  grąžinti emigrantus, o investuoti į švietimą, kultūrą, į  takelius, geresnį miesto apšvietimą ir pan. Aš manau, kad ir praėjusių, ir šių metų biudžete tai yra vykdoma.“

Rajono vadovas priminė, kad Savivaldybė kartu su savivaldos institucijomis yra viešas paslaugas teikianti įstaiga ir ji tiesiogiai nekuria darbo vietų. Tačiau paskatinti žmones neišvažiuoti ji gali tokiu būdu: suteikti vietas darželiuose, padaryti gerą ir kokybišką vidurinį švietimą. „Esu girdėjęs kritiką, kad sienų šiltinimas tai dar nėra švietimas, tačiau sėdėti lauke ant kėdės irgi nėra švietimas. Susitikime pas Prezidentę aš pajutau, kad Jonava juda teigiama linkme“, – patikino E. Sabutis.

Reikia kontroliuoti

„Nevyniodamas žodžių į vatą“, savo nuomonę išsakė Arvydas Gasys: „Šis biudžetas nemažai atseikėjo švietimui, kultūrai, sportui, sakyčiau, mažai – tikroms investicijoms.“ Pasak jo, graži aplinka veikia žmogų, bet reikia ir darbo vietų. O kad verslas ir darbo vietos įžengtų į mūsų rajoną, reikia sudaryti teigiamas sąlygas. Šiame biudžete Tarybos narys to šiek tiek pasigedo. Jis  turėjo priekaištų ir dėl švenčių, „kurių yra be galo daug“. „Gal metai tokie – jubiliejiniai, gal praeis? – svarstė politikas. –  Bet ta šventimo tendencija matyti jau keletą metų iš eilės. Galima  kai kada ir kukliau pažymėti progas, bet iš visos širdies.“

Dar vienas A. Gasio pastebėjimas – kad Taryba savivaldos pinigais remia daug funkcijų, kurios jai visiškai nebūdingos. Pavyzdžiui, knygų leidyba, „Caritas“ veikla. „Kodėl mes vis atiduodame „Caritui“ po keliasdešimt tūkstančių eurų kiekvienais metais?“ – klausė jis ir patikino, kad Savivaldybė gali suteikti paramą tiesiogiai. „Gal mes galime ir maitinimą visiems vaikams padaryti nemokamą? Arba važiavimą miesto transportu, nes dotacijos „Jonavos autobusams“ kasmet auga?“ – ironizavo kalbėtojas.

Tarybos narys taip pat priminė, kad nebe pirmi metai dėl savo nesprendžiamų problemų skundžiasi „Draugystės“ sodų bendrijos gyventojai. Anot jo, mūsų valdininkai atsirašinėja, neva trukdo kai kurie įstatymai. A. Gasys siūlė paskirti lėšų ir bent kiek pagerinti padėtį.

„Man atrodo, gyvensime neliesai, tik norėtųsi, kad tie pinigai būtų racionaliai panaudojami, nebūtų švaistomi ir kad Kontrolės komitetas nuolat tikrintų tuos dalykus“, – vylėsi jis.

Biudžetas – sąžiningas?

Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas Alfonsas Meškauskas, vertindamas svarbiausią metų dokumentą, kalbėjo ilgiau nei paprastai. „Manau, kad biudžetas yra tinkamas, subalansuotas, sąžiningas tų, kuriems yra skiriami pinigai, ir rinkėjų atžvilgiu, nes finansuojamos programos, kurios numatytos mūsų koalicijos sutartyje“, – teigė socialdemokratas.

Minėto komiteto vertinimu, šiemet numatytos pernelyg didelės lėšos kultūrai ir sportui. Bet, pasak jo pirmininko, šie metai yra išskirtiniai, daug renginių, skirtų nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Kad užmojai kitais metais būtų nuosaikūs, gruodžio mėnesį bus prašoma pateikti kitų metų planuojamų mokamų renginių sąmatą, kad komitetas galėtų iš anksto apsispręsti dėl jų būtinumo ir tikslingumo.

Kalbėtojas taip pat siūlė kasmet atidėti bent po vieną milijoną eurų ir taip mažinti Savivaldybės kreditorinius įsiskolinimus, „kad užklupus bėdoms turėtume iš ko finansuoti būtiniausius reikalus“.

Daug vietos savo pasisakyme A. Meškauskas skyrė nedarbo problemai. Bene pagrindinė jo žinutė kolegoms: „Mums nereikia laukti nurodymų iš viršaus, o patiems siūlyti idėjas ir beveik trijų tūkstančių bedarbių armiją tiesiog įtraukti į visuomenei naudingą darbą, nes jie yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų.“

Įžvelgė trūkumų

R. Osauskas pažymėjo, kad biudžete tikrai yra finansinių eilučių, kurioms jis pritaria be išlygų. „Tačiau yra ne tik trūkumų, kuriuos galima ištaisyti, bet ir nedovanotino lėšų švaistymo. Taip pat absoliučiai neįvertinama šiandieninė situacija ir dalis gyventojų yra paprasčiausiai užmiršti. Kad nebūčiau apkaltintas populizmu, labai konkrečiai tai įvardysiu“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, numatytos lėšos kūdikių kraiteliams, tačiau jie skirti tik kūdikiams, gimusiems Jonavos ligoninėje, o juk dalis mūsų mažųjų dėl įvairių priežasčių gimsta ir kitų rajonų gimdymo skyriuose. Jie paliekami „už borto“.

Sporto ir laisvalaikio centro koncepcijai parengti (komplekso vietai nustatyti ir dizainui) skiriama per 10 tūkst. Eur. „Negi mes neturime specialistų, nuspręsiančių, kurioje vietoje statyti?“ – klausė Tarybos narys ir išvardijo, kur būtų tikslingiau panaudoti šias lėšas.

Pasak R. Osausko, perskaitę spaudoje rajono vadovo pateiktą biudžeto apžvalgą, pedagogai juokauja, kad meras nelabai skiria švietimo nuo apšvietimo. Publikacijoje tvirtinama, kad pagrindinis dėmesys skiriamas švietimui, tačiau vardijami tik pastatų remontai.

O padėtis šioje srityje esanti prasta. „Pasidomėkite, kiek gauna darželio auklėtojos padėjėja ar ką tik baigusi aukštuosius mokslus auklėtoja“, – kvietė kalbėtojas ir pridūrė, kad ir šių darbuotojų trūksta, „nes su tokia politika rajono žmonės emigruoja“. Ir kad jau sunku rasti pavaduojančių mokytojų, ypač kaimo mokyklose. Tačiau apie jų kelionės kompensavimą nešnekama.

Panaši ir  socialinių darbuotojų, medicinos personalo situacija. „Kol valdžia investuos į kelių milijonų vertus pėsčiųjų tiltus, citatas skveruose, užmiršdama norintį uždirbti žmogų, emigracijos nesustabdysite“, – patikino liberalas.

Pasak jo, „nulinis“ yra rajono valdžios dėmesys sodų bendrijoms. Todėl siūlė surinkti 100 tūkst. Eur ir įsteigti sodininkų rėmimo fondą.

Tarybos nario nuomone, mažiau lėšų galima skirti reprezentacinėms išlaidoms, olimpiadoms ir renginiams remti ir kt. Reikėtų atsisakyti TV laidų „7 Kauno dienos“ (joms Savivaldybė atseikėja pusę sumos iš Kauno regiono plėtros agentūros projektams skirtų 40 tūkst. Eur). Taip atsirastų papildomų lėšų sodininkams ar kitoms reikmėms.

Galiausiai R. Osauskas šių metų biudžetą pavadino rinkiminiu.

Kas didesnis populistas?

Apibendrinamąjį žodį taręs meras priekaištavo pasisakiusiems opozicijos atstovams: „Ir kolega Reda Zakarauskaitė, ir Remigijus Osauskas mėgsta vartoti „įdomius“ žodžius. Pavyzdžiui, prie lėšų prideda žodį švaistymas, ir padaro neigiamą anotaciją, tarsi visos lėšos yra švaistomos. Aš nemanau, kad taip yra.“ O dėl sporto ir laisvalaikio centro (iš esmės tai būsiąs baseinas), E. Sabučio manymu, einama teigiama linkme. Pasak jo, šiuo atveju R. Osauskas kritikuoja tai, ką per praėjusius rinkimus siūlė ir „nešė 2 tūkstančius parašų“.

Situaciją dėl biudžeto projekto  jis įvertino taip: „Supratau, kad didelių prieštaravimų nėra, o tik prieštaravimai dėl smulkmenų. Manau, kad tie kolegos, kurie neparems biudžeto, neparems ir kultūros, švietimo ir kitų investicijų, kurias mes ruošiamės daryti.“

Trumpai replikavęs R. Osauskas patikino, kad neprilygsta E. Sabučiui populizmu vartojant frazes, kadangi jis pats nesakė, kad laisvalaikio centro idėja yra prasta. („Aš tiktai kalbu, kur galima būtų geriau panaudoti lėšas.“). Pasak Tarybos nario, nėra gerai sakyti, kad kas balsuos prieš biudžetą, tas bus prieš rajono gyventojus.

Meras nenusileido. „Čia yra politinis gyvenimas, jūs atstovaujate opozicijai ir turite atitinkamai kalbėti. Mes atstovaujame pozicijai ir laikomės savo įsipareigojimų rinkėjams ir koalicinio susitarimo. Tai, kas daroma ir kas yra numatyta biudžete, nėra populizmas, o mūsų įsipareigojimai“, – teigė rajono vadovas. (Dalį jo kalbos, bene daugiausia skirtos būsimiems rinkėjams, praleidžiame. Dar per anksti… – V. S.)

Šitaip „gražiai“ pabendravus pozicijai ir opozicijai, 19 Tarybos narių  balsavus „už“ ir keturiems susilaikius, biudžetas, kuriuo teks vadovautis visus metus,  priimtas.

KOMENTARAI