Moteris prie autobuso vairo: „Vairuodama jaučiu laisvę“Bendrovėje „Jonavos autobusai“ J. Varenkevičienė dirba jau du mėnesius. K. Putelio nuotr.

Moteris prie autobuso vairo: „Vairuodama jaučiu laisvę“

Vis daugiau moterų Lietuvoje sėda prie visuomeninio transporto priemonės vairo. Jonavietės – ne išimtis. Nuo šių metų rudens bendrovės „Jonavos autobusai“ darbuotojų gretas papildė jau antra dailiosios lyties atstovė – Jurgita Varenkevičienė.

A. Kulvietis šlovę pelnė tikėjimu ir darbu
Sutuoktiniai šeimos šilumą dovanoja svetimiems vaikams
Išrinktoji Lietuvos Janina: „Tas vardas – grožių grožis“

Pomėgis vairuoti

Lengvąjį automobilį moteris vairuoja jau dešimtmetį, o D kategoriją išsilaikė dar visai neseniai – šią vasarą. „Man visada patiko mašinos, ypač didelių gabaritų automobiliai, tad pagalvojau, ko nepabandžius pavairuoti ir visuomeninio transporto. Darbo biržoje labai nustebo, kai paprašiau tokių kursų. Mokytis pradėjau kovo mėnesį. Viskas yra įmanoma – šiandien galiu vairuoti ir autobusą, ir troleibusą“, – džiaugėsi jau du mėnesius vairuotoja dirbanti Jurgita.

Moteriai seniai brendo mintis kažkur save realizuoti. „Auginau sūnų, nemažai metų buvau namų šeimininke. Ilgai blaškiausi be konkrečios profesijos ir vis svajojau save kažkur kitur „padėti“. Tikiuosi, kad čia ir bus mano vieta. Labai džiaugiuosi, kad bendrovė mane geranoriškai ir noriai priėmė. Bendradarbius iš matymo jau visus pažįstu. Per tuos du mėnesius ne kartą ir pagalbos prašiau, jie mielai dalijosi patarimais ir patirtimi“, – šypsenos veide neslėpė pašnekovė.

Pasak Jurgitos, darbo pradžia vis dėlto buvo sunki – vos ne kasdien patirdavo stresą. Tačiau laikas nugalėjo, dabar jau įprato ir labai džiaugiasi pasirinkusi tokį kelią. „Vairuodama jaučiu laisvę. Man patinka jausti vairą rankose, bendrauti su žmonėmis. Neseniai grįždamos iš kaimelio, su viena močiute ir paplepėjome, ir pasijuokėme“, – pasakojo J. Varenkevičienė.

Jurgitai patinka didelių gabaritų transporto priemonės.
Kęstučio Putelio nuotr.

Anksti keliasi

Jurgitos rytas būna ankstyvas. „Režimas namuose kaip armijoje. Vakare, pusę aštuonių, klojama lova. Devintą valandą namuose jau būna tamsu. Iš prigimties esu visiška pelėda, tačiau dėl darbo tampu vyturiuku, nes rytais turiu būti pailsėjusi. Keliuosi priklausomai nuo grafiko, tačiau dažnai nuo pusės penkių aš jau „gyva“, – pasakojo pašnekovė.

Kelionių maršrutai labai įvairūs – vairuotojai tenka vykti ir į kitus miestus, priemiestį, kursuoti pačioje Jonavoje. „Kiekvieną dieną gauname tvarkaraščio lapus, kuriuose viskas nurodoma. Stotelėje sustoju ir pasižiūriu, kada turiu būti jau kitoje vietoje. Iš pradžių buvo sunku to tikslumo laikytis, tačiau pamažu įgudau“, – teigė ji.

Vairuotoja džiaugiasi darbo grafiku. Neretai pusę dienos atidirbusi, ji jau skuba namo. Jos žodžiais, lankstūs tvarkaraščiai visiems darbuotojams labai patogūs – kitą paros dalį jie gali skirti savo reikalams.

Daug atsakomybės

Pasak Jurgitos, vairuotojo darbas – didelės atsakomybės ir kantrybės reikalaujanti profesija. „Šiame darbe varnų „nepašaudysi“. Vairuodamas turi galvoti ne apie save, o apie esančius už nugaros. Ypač labai reikia prižiūrėti vyresnio amžiaus žmones. Jie nesaugo savęs. Aš dar tik nuo kalno leidžiuosi, o senyvo amžiaus moteris jau stojasi nuo kėdės. Norėdama ją apsaugoti, visada sakau: „Sėdėkite, aš sustosiu stotelėje, nuvešiu į vietą“, – apie įvairias kelyje iškylančias situacijas pasakojo vairuotoja.

Ji pabrėžė, kad eismo kultūra mūsų gatvėse dar nėra aukšta. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojai neskuba praleisti autobusų. „Daug sėdinčiųjų prie vairo neatsargūs. Jie nepagalvoja, kad  gal jų mamas ar kaimynes vežu. Kai kuriems tai – nė motais: staigiai užlenda, o aš priversta stabdyti. Visiems keleiviams primenu, jog reikia užsisegti saugos diržus, bet ne visi tą daro“, – teigė „Jonavos autobusų“ darbuotoja.

Vairuotojos teigimu, keleivių kultūra irgi įvairi. „Visi įlipa su savo nuotaikomis ir problemomis. Žinoma, būna ir daug gerų, draugiškų keleivių. Džiaugiuosi sulaukusi šypsenų ir gražių žodžių. Ne tik geros kelionės, bet ir gero vyro kartais palinki“, – juokėsi ji.

Pašnekovės žodžiais, žmonės dar nepripratę, kad autobusą gali vairuoti ir dailiosios lyties atstovės. Kai kurie keleiviai nustemba ir savo akimis negali patikėti, kad prie vairo sėdi moteris.

Dažniau vairuoti 

Jurgitos manymu, moterys vairuoja tikrai ne blogiau negu vyrai, tačiau joms trūksta patirties. „Moterys rečiau sėda prie mašinos vairo, todėl joms kelyje iškyla daugiau keblesnių situacijų. Jeigu jos kasdien vairuotų ir leistųsi į tolesnes keliones, greičiau adaptuotųsi ir nebebijotų vairuoti. Pati pamenu, kaip man pradžioje rankos drebėjo. Visur įgūdžiai ateina su laiku. Jei tik kartą per savaitę moteris sėda į automobilį, tai, žinoma, kad ji netvirtai jausis kieme statydama mašiną. Pamenu tokį atvejį – prie turgaus automobilyje sėdi moteris ir ilgą laiką verkia. Paklausiau, kas atsitiko? Sako, kad išvažiuoti negali, nes bijo“, – pasakojo jonavietė.

Anot Jurgitos, moterys vairavimo neturėtų apleisti. „Daug moterų šiandien pririštos prie vyrų, nes pačios nuvykti negali, jas veža jų antrosios pusės. Bet jos turi būti drąsios, nelaukti sugrįžtančio vyro iš darbo, kad jas į sodą nuvežtų. Daug ką reiškia turėti savo nuosavą automobilį“, – akcentavo ji.

Jurgita prieštarauja tai minčiai, kad moterys bijo vairuoti visuomeninio transporto priemones. „Pastebėkite, kiek didmiesčiuose moterų vairuoja troleibusus. Kas antra. Ir nemanykite, kad juos vairuoti yra daug lengviau negu autobusus. Anaiptol. Reikia ne tik į kelią žiūrėti, bet ir į viršų, į elektros laidus. Žinau, ką tai reiškia, nes mokiausi. Troleibuso net ir nenorėčiau vairuoti, tektų dar didesnė atsakomybė“, – atvirai kalbėjo J. Varenkevičienė.

Moterys kantresnės

UAB „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas džiaugėsi, kad vyrišką vairuotojų kolektyvą papildė jau antra dailiosios lyties atstovė. „Iš keleivių pervežimo įmonių Lietuvoje esame gal tik antrieji, kur moterys vairuoja autobusus. Pirmosios pradėjo dirbti bendrovėje „Kautra“. Kiek žinau, mažuose autobusų parkuose moterų vairuotojų dar nėra. Tokios sudėtingos profesijos žmonių būryje moterys vyrus verčia pasitempti. Jos puošia kolektyvą, yra kantresnės, mažiau konfliktuoja su keleiviais“, – teigė direktorius.

Įmonės vadovas nemano, kad moterims yra sunkiau vairuoti autobusą. „Senais laikais transporto priemonės buvo gerokai primityvesnės, net vairą pasukti reikėjo nemenkos fizinės jėgos. Tačiau šiandien autobusai modernūs. Tik žmonės dar turi stereotipinį mąstymą, kad vairuoti autobusą – vyriškas darbas. Taip neturėtų būti. Reikia tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje moterys jau ir sunkvežimius vairuoja“, – kalbėjo O. Urbanas.

Bendrovė „Jonavos autobusai“ turi 39 eksploatuojamas transporto priemones. Įmonėje dirba 51 vairuotojas. „Mūsų darbuotojai šiandien yra vos ne daugiafunkciai paslaugų teikėjai, kadangi turi bendrauti su žmonėmis, vairuoti autobusą, mokėti dirbti su kasos aparatu, išmanyti techniką, žinoti įstatyminę bazę, nes keleiviams taikomos įvairios transporto lengvatos“, – pabrėžė įmonės direktorius.

Jis džiaugėsi, kad bendrovėje šiuo metu pakanka darbuotojų. „Kaita per metus nėra didelė. Labai smagu, kad išeinančiuosius į pensiją yra kuo pakeisti. Šiuo metu vairuotojų netrūksta, turime net rezervą. Tiesa, niekas vietoje nestovi, laisva darbo vieta gali ir staigiai atsirasti, juk ir ligos puola, ir  gyvenamoji vieta pakeičiama“, – teigė jis.

Direktorius taip pat informavo, kad per devynis mėnesius pervežta apie 300 tūkst. keleivių, apie 36 tūkst. keleivių, turinčių nuolatinius bilietus. Kiekvieną dieną vykstama 36 maršrutais.

KOMENTARAI