Moksleivių skaičiaus mažėjimas verčia imtis mokyklų pertvarkos

Moksleivių skaičiaus mažėjimas verčia imtis mokyklų pertvarkos

Praėjusį mėnesį rajono internetinėje spaudoje buvo paskelbta informacija, kad Jonavos jaunimo mokykla nuo kitų metų rugsėjo bus jungiama prie „Neries“ pagrindinės mokyklos, pokyčių neišvengs ir kitos ugdymo įstaigos – mokykla-darželis „Bitutė“ bei Barupės mokykla. Pasklidus tokioms žinioms, kai kurioms mokyklų bendruomenėms iškilo nemažai klausimų.

Reforma: daugiau pareigūnų gatvėse, greitesnis nusikaltimų tyrimas
Užgavėnės stebino ir džiugino pabėgėlius
Kaip vertinate kaitaliojamą laiką?

Neaiški situacija

Į „Naujienų“ redakciją kreipėsi sunerimę „Neries“ pagrindinės mokyklos mokinių artimieji.

„Mus, tėvus, jaudina iškilusi situacija, susijusi su publikacija viešojoje erdvėje (2017 m. rugsėjo 20 d. www.jonavoszinios.lt), kad Jonavos jaunimo mokyklą ketinama prijungti prie „Neries“ pagrindinės mokyklos. Pagal rajono Taryboje (2017-09-28) svarstytą projektą „Dėl Jonavos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo” buvo numatyta, kad į „Neries“ mokyklą, įsteigiant specialiąsias ir socialinių įgūdžių klases, bus perkeliami Jaunimo mokyklos mokiniai. Tuomet visiškai nėra aiškus jaunimo klasių likimas. Po publikacijos jonaviečiai „nusprendė“, kad visa Jaunimo mokykla bus perkeliama į vieną mokyklą, t. y. į „Neries“. Deja, mes, tėvai, apie planuojamą įstaigų pertvarką sužinojome tik iš žiniasklaidos, su mumis nebuvo tartasi. Kyla klausimas, ar šis sprendimas nėra skubotas? Ar tai nepakenks tiek specialiųjų poreikių mokiniams, besimokantiems Jaunimo mokykloje, tiek mūsų vaikams, kurie mokosi „Neries“ mokykloje? Ar bus užtikrintas visų mokinių socialinis emocinis saugumas?“ – rašoma mokinių tėvų bendruomenės vardu atsiųstame laiške.

Visi perkeliami nebus 

Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Žebrauskas skuba visus nuraminti, kad internete paskleista informacija nėra tiksli.

„Žiniasklaidoje nuskambėjusi žinia, kad Jaunimo mokykla jungiama prie „Neries“ pagrindinės mokyklos, tikrai klaidinanti. Visi žinome, kad Jaunimo mokykla susideda iš dviejų dalių. Viena iš jų –  jaunimo klasių mokiniai, dažniausiai dėl elgesio problemų, žalingų įpročių ir kitų priežasčių iškritę iš bendrojo ugdymo sistemos. Galiu drąsiai pasakyti, kad jie į „Neries“ pagrindinę mokyklą tikrai nebus perkeliami. Ieškojome išeities, ką su šiomis klasėmis daryti. Miesto centre turime Suaugusiųjų švietimo centrą, kuriame didžioji jį lankančių jonaviečių dalis mokosi po pietų, o iki pietų patalpos būna laisvos. Todėl minimas jaunimas, sėkmingai nesusitikdamas su kitais bendrojo ugdymo moksleiviais, gali būti mokomos tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dabar Jaunimo mokykloje“, – teigė V. Žebrauskas.

Beje, kai kurie mokiniai, atsidūrę Jaunimo mokykloje, pasikeičia į gerąją pusę, pradeda stropiau mokytis, lanko pamokas, tad, mokytojams rekomendavus, jie galės būti sugrąžinti į bendrojo ugdymo mokyklas. „Turime mokinių, kuriems atsiranda motyvacija mokytis, jie daro didelę pažangą, todėl jiems bus suteikta galimybė sugrįžti į bendrojo lavinimo klases“, – informavo pašnekovas.

Atskiros patalpos

V. Žebrauskas patvirtino, kad „Neries“ pagrindinėje mokykloje atsiras mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skyrius. Šiems iš Jaunimo mokyklos atvykusiems vaikams bus įrengtos atskiros patalpos. „Tai – vaikai su dideliais ir labai dideliais poreikiais, kai kurie iš jų atnešami net ant rankų, dalis jų visiškai nesikelia iš lovų. Todėl atskirame „Neries“ pagrindinės mokyklos „sparne“ jiems bus įrengtos specialios patalpos. Vyks tik dalinė integracija, nes šie vaikai nelankys pamokų kartu su kitais „neriečiais“. Likimo nuskriausti mažieji jonaviečiai – mūsų bendruomenės dalis. Būtent juos globodami, galime kompensuoti tą netektį, kurią jiems davė gyvenimas. Lankiausi šiose klasėse, mačiau, kad tie vaikučiai labai nori parodyti, ką jie sugeba, nors tie gebėjimai yra labai minimalūs, bet jie bando dainuoti, deklamuoti, groti. Manau, kad „Neries“ mokyklos bendruomenė su naujokais draugaus įvairių renginių ir švenčių metu“, – tikisi jis.

V. Žebrauskas nesupranta tų žmonių, kurie nenori matyti tokių vaikų ugdymo įstaigose, požiūrio, mąstysenos. „Iš pavienių asmenų girdėjau pasakymą: „Mes jų nenorim“. Mano akimis, tai prasilenkia su žmogiškumu, su bet kokiomis moralės normomis. Net šiurpuliai per kūną eina girdint tokius žodžius. Juk mes kiekvienas galime turėti vaiką su fizine ar protine negalia. Nejaugi tik tuomet suprastume, ką reiškia tokį žmogų auginti? Tikiu, kad čia tik emocijos užvaldė, iš tikrųjų jonaviečiai taip nemąsto“, – atvirai kalbėjo rajono švietimo vadovas.

Kodėl „Neries“ mokykla?

Tėvai taip pat klausė, kodėl švietimo optimizavimui buvo pasirinkta būtent „Neries“ pagrindinė mokykla, o ne bet kuri kita ugdymo įstaiga.

Anot V. Žebrausko, atsakymą duoda iškalbingi skaičiai. „Neries“ mokykloje šiuo metu mokosi 409 vaikai, šios ugdymo įstaigos bendras plotas yra 10377 kv. metrai. Pastarąjį skaičių padalijus iš mokinių, gaunama, kad vienam mokiniui mokykloje tenka 25,37 kv. metro.

„Tai – didžiuliai plotai. Galima pateikti kitą pavyzdį. Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, kurios plotas 7220 kv. metrų, šiemet mokosi 799 mokiniai, tad vienam moksleiviui tenka 9,03 kv. metro. Skirtumas tikrai didelis. Tam, kad išnaudotume visas „Neries“ pagrindinės mokyklos patalpas, ir pasirinktas toks sprendimas“, – teigė jis.

Jonava – ne išimtis

Pasak V. Žebrausko, kažkada Jaunimo mokyklos modelis tikrai buvo pasiteisinęs, tačiau šiandien požiūris į šias įstaigas keičiasi. Anksčiau mūsų šalyje buvo 26 tokios ugdymo įstaigos, dabar beliko vos šešios. Jos viena ar kita forma yra reorganizuojamos. Būtent toks žingsnis bus daromas ir Jonavoje.

„Švietimo tinklo optimizavimas – tai ne kokia išmonė, o valstybės vykdoma politika. Vyriausybės priemonių plane yra daugybė švietimui numatytų priemonių. Jonavos savivaldybė – ne išimtis. Ruošdami optimizavimo projektus, mes taip pat remiamės šiuo planu. Vienas jo tikslų – racionaliau naudoti savivaldybių lėšas mokykloms išlaikyti“, – akcentavo jis.

Labai svarbus optimizavimo rodiklis – kasmet mažėjantis mokinių skaičius. Šiais metais mūsų rajono mokyklas lanko 5123 moksleiviai, tuo tarpu 2004 metais dar buvo 9058 mokiniai. „Ugdymo įstaigų Jonavoje, galima sakyti, nemažėja, mokytojų skaičius irgi mažai kinta, o štai mokinių skaičiai ne itin džiugina. Todėl pats gyvenimas verčia imtis gal kartais ir nepopuliarių, bet būtinų sprendimų. Žinoma,  būtų gerai, jei mokytojas klasėje galėtų dirbti su penkiais mokiniais, tačiau reikia žiūrėti valstybiniu mastu, t. y. ne kas man, kaip mokytojui, mokiniui, patogu, bet kas naudinga visai švietimo bendruomenei“, – teigė  rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Patalpos neištuštės

Jaunimo mokyklos patalpos ateityje neliks tuščios. Šiuo metu ten įsikūręs Jonavos rajono socialinių paslaugų centras. V. Žebrausko žodžiais, dabar jis yra gana suspaustas, todėl pilnaverčių paslaugų teikti negali. Tad dalis patalpų jam ir atiteks. Pašnekovo teigimu, Jonavoje veikia apie 20 jaunimo organizacijų, tačiau jų poreikiai mažai tenkinami. „Rimkų mikrorajone įsikūręs Jaunimo centras, bet čia daugiau dirbama su motyvaciją praradusiais paaugliais. Aišku, labai šaunu, kad yra tokia vieta. Bet ar mes kreipiame nors kiek didesnį dėmesį į motyvuotus vaikus, priklausančius įvairioms jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms? Todėl manau, kad tuščios patalpos galėtų būti jų traukos centru, kur jauni žmonės susitiktų, bendrautų, diskutuotų, užsiimtų naudinga veikla“, – teigė jis.

Mokyklos-darželio likimas

Pokyčių laukia dar dvi ugdymo įstaigos – Barupės pagrindinė mokykla ir mokykla-darželis „Bitutė“. Kaip teigė V. Žebrauskas, ir anksčiau procesas paversti „Bitutę“ „grynu“ darželiu jau vyko, buvo suplanuota kasmet „nuauginti“ klases, tačiau nauji veiksniai šį procesą privertė paskubinti. Rajono Savivaldybė gavo pasiūlymą modernizuoti kurią nors ikimokyklinio ugdymo įstaigą, gaunant investicinių lėšų – apie 350 tūkst. eurų. Viena iš sąlygų buvo įrengti naujas ikimokyklinio ugdymo grupes. Kitose įstaigose šios galimybės padaryti nėra, kadangi visi lopšeliai-darželiai pripildyti, jose tuščių patalpų nėra, išskyrus minėtąją „Bitutę“.

„Be jokių drastiškų priemonių likusios klasės „Bitutėje“ su mokytojais perkeliamos į „Neries“ pagrindinę mokyklą. Jiems pasikeis tik aplinka, o visas toks pat mokymosi procesas vyks toliau. Žinoma, tėveliai gali rinktis, kur  vesti vaikučius  – į „Neries“ ar į kitą mokyklą“, – kalbėjo vedėjas.

Mažai mokinių

Jau kelerius metus stebima ir Barupės pagrindinė mokykla. „Vis tikimės stebuklo, kad ateis mokytis daugiau vaikų, bet, deja, vyksta atvirkštinis procesas. Kasmet jų skaičius mažėja“, – nelinksmai kalbėjo V. Žebrauskas.

Šiandien šios mokyklos 1–10 klasėse mokosi tik 49 vaikai. Išlaikyti tokią įstaigą sunku, todėl rajono Tarybos sprendimu čia bus steigiamas daugiafunkcis centras. Jame lieka 1–4 klasės, į atsilaisvinusias patalpas persikelia biblioteka, Sveikatos priežiūros centras, Kultūros centro filialas. Nuo šio rugsėjo ten „įkeltas“ darželis.

5–10 klasių mokiniai bus nukreipiami į kitas ugdymo įstaigas – Žeimių mokyklą-daugiafunkcį centrą ir Kulvos Abraomo Kulviečio pagrindinę mokyklą. „Šiandien mes matome galimybę leisti pasirinkti mokyklas, nes dėl atstumo nėra jokio skirtumo, abi ugdymo įstaigos panašiai nutolusios nuo Kuigalių. Pavėžėjimas į minėtas mokyklas bus nemokamas. Pagal galiojančius teisės aktus, vykti nemokamai į miesto ugdymo įstaigas nėra galimybių“, –  informavo V. Žebrauskas.

 

KOMENTARAI