Miškininkui dabar rūpi ne tik gamta, bet  ir žmogusPasak R. Skujos, dirbti seniūnu tėviškėje nelengva, bet malonu. K. Putelio nuotr.

Miškininkui dabar rūpi ne tik gamta, bet ir žmogus

Lietuvoje vykdant įvairias reformas, daugelis žmonių yra priversti keisti darbo vietas. Taip atsitiko ir buvusios Jonavos miškų urėdijos vadovui Rolandui Skujai, kuris nuo šių metų kovo pradžios pradėjo eiti Užusalių seniūno pareigas. Buvęs miškininkas sutiko pasidalyti mintimis apie savo gyvenimo pokyčius.

Buvęs ūkio ministras: Jonavoje nesiruošiu būti šešėliniu vadovu
Verslo idėjos: trys jaunos moterys – apie mėgstamo darbo sėkmę ir svajones
Jonavoje baleto mokosi ir trimetės, ir penkiasdešimtmetės

Seniūno pozicija

Pasak pašnekovo, kiekvienas vadovas yra atsakingas už jo vadovaujamos įmonės veiklą. R. Skuja, daugelį metų dirbdamas rajono miškų urėdijos urėdu, teigia, kad gerai žino, kaip plėtoti įmonės infra­struktūrą ir vystymą. Skiriasi tik pačios veiklos organizavimas. „Miškų urėdijoje buvo platesnis mastas. Seniūno darbas – siauresnė ūkinė veikla, apimanti  kelių problemas, apšvietimą, specifinius klausimus, rūpimus vietos gyventojams“, – sako jis.

Pašnekovas prisipažįsta, kad dar giliai nėra išanalizavęs seniūnijos galių – teisių ir pareigų, galimybių spręsti iškilusias problemas, tad negalėtų palyginti su jos ankstyvesne veikla. Jo teigimu, tai geriausiai žino patirties turintys senbuviai.

„Džiaugiuosi, kad turiu puikią pagalbininkę Danguolę Karnylienę, kelerius metus laikinai ėjusią seniūnės pareigas. Seniūnu tapau prieš porą mėnesių, tai ji man šiuo metu yra ir patarėja, ir stiprus ramstis“, – pasidžiaugia R. Skuja.

Seniūnijos pastatą, po kurio stogu įsikūrusios įvairios įstaigos, puošia pavasarinė žaluma

Kelių problema

Užusalių seniūnas, kaip ir daugelis kitų seniūnijų vadovų, viena svarbiausių problemų įvardija kelius. Jis teigia pastebėjęs, kad kasmet seniūnijoms skiriama kiek daugiau lėšų vietinių kelių priežiūrai. „Stengiamės juos panaudoti labai efektyviai. Sąmatą nuodugniai išnagrinėjame, išanalizuojame, siekiame, kad neatsirastų papildomų darbų. Žinoma, visada norisi, kad lėšų būtų skiriama kuo daugiau. Juk ir metai nebūna vienodi, vieni – lietingi, kitais – užklumpa sausra“, – mintija jis.

Seniūnas prisimena skaitęs, kad labai intensyviai naudojami žvyrkeliai kasmet praranda po centimetrą viršutinio sluoksnio, kitaip tariant, pakyla į orą dulkėmis. „Jeigu nežvyruojami ir nepamaitinami tokie keliai dešimtmečiais, tai koks jų nusidėvėjimas? Kelius prižiūrėti yra būtina“, – įsitikinęs seniūnijos vadovas.

Šit ir Užusaliuose yra atkarpų, priklausančių Kelių direkcijai. Jos turėjo būti išasfaltuotos jau prieš kokius ketverius, o gal net penkerius metus, tačiau užsiliko. „Bet šių metų planuose vėl numatyta, kad asfalto danga bus paklota Kalnėnų geležinkelio stoties link ir Užusaliuose, Taikos gatvės pabaigoje.  Taip pat jau turime projektą pagerinti eismo sąlygas Šešuvos kaime, Kalkinės gatvėje. Tikimės, kad Kelių direkcija jau šių metų rudenį eismo dalyvius nudžiugins asfaltuotais keliais“, – viliasi R. Skuja.

Aktyvios bendruomenės

Naująjį seniūnijos vadovą džiugina aktyvi bendruomenių veikla. „Galiu tik pasidžiaugti aktyviais jaunais žmonėmis. Pavyzdžiui, Užusalių kultūros centro renginių organizatorė ir seniūnaitė Laurita Puškova sugeba suburti žmones. Šiuo metu kultūros centras neturi vadovo, bet jos iniciatyva bendruomenė surengė Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus, o prieš Velykas pievą Užusalių centre papuošė dideliais pačių gyventojų išmargintais šventės simboliais. Sumaniai dirba ir Išorų bendruomenė, vadovaujama Juozo Klimkevičiaus. Šiame kaime gyvena aktyvūs žmonės, kurie nenori sėdėti užsidarę namuose,  ieško naujovių ir kitus skatina prasmingai praleisti laisvalaikį. Kartais net stebiuosi jų išradingumu ir energingumu. Ačiū jiems už tai“, – dalijasi nuotaikomis R. Skuja.

Seniūnas giria Išorų jaunimo inicijuotą akciją – dalyvauti Vilniuje rengiamame velomaratone. „Iš palyginti nedidelės gyvenvietės kilusią tokią iniciatyvą palaikė Užusaliai, Kalnėnai ir kitos gyvenvietės. Mums labai pasisekė – laimėjome penkių tūkstančių dolerių prizą, už kurį Išoruose įsirengsime riedlenčių rampą, būtent iš šios vietovės idėja apskriejo ir suvienijo visą seniūniją“, – pabrėžia pašnekovas.

Šiuo metu jau baigiama sutvarkyti aikštelę, netrukus bus pastatyti visi reikiami įrenginiai. Pasak seniūno, Užusalių mokykla turi puikią infrastruktūrą sportui, Kalnėnų jaunimas taip pat džiaugiasi aikštele, kur gali sportuoti ir treniruotis. Todėl Išorams riedlenčių rampa – paskata ir ateityje aktyviai dalyvauti įvairiose iniciatyvose.

Daugiafunkcio centro idėja

Seniūnas sako skaitęs Jonavos rajono savivaldybės tarybai pateiktą sprendimo projektą dėl Užusalių mokyklos-daugiafunkcio centro pavadinimo ir naujų nuostatų patvirtinimo.

„Ne vienus metus kultūros centro meno mėgėjai repetuoja scenoje, jau tradicija tapo kalėdiniai mokymo įstaigos teatro vaidinami spektakliai. Po  seniūnijos stogu veikia Vaikų dienos centras, kuriame vaikai leidžia popamokinį laiką – pavalgo, ruošia pamokas, dalyvauja edukacinėse  valandėlėse. Pirmadieniais ir trečiadieniais kultūros centro meno vadovas Romualdas Petkevičius su kolektyvu „Šešuva“ repetuoja centro patalpose. Netrukus į tas pačias patalpas kelsime medicinos punktą, iki tol veikusį sename pašto pastato antrame aukšte. Kadangi gydymo įstaigoje lankosi daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, jiems reikėjo geresnių sąlygų. Įrengėme patalpas pirmame aukšte, kur žymiai jaukiau“, – pasakoja pašnekovas.

Kultūros centro pastate veikia biblioteka, įsikūrusi seniūnija. Seniūno nuomone, daugiafunkciam centrui reikalavimų ir pakanka. Be to, bendruomenė neturi savo kabineto, kur galėtų planuoti ateities darbus, pasitarti, o gal kartais ir parepetuoti.

Seniūnas tiki, kad ateityje vėl atgis veikę meno mėgėjų kolektyvai – ansamblis, kapela, rusakalbių moterų grupė „Ivuška“.

Patogi geografinė padėtis

Užusaliai – patraukli gyvenvietė Kauno gyventojams. Seniūno teigimu, tiek miestelyje, tiek seniūnijos teritorijoje sklypus įsigyja nemažai naujakurių iš didmiesčio. Anot R. Skujos, tai labai smagu, nes dažniausia įsikuria jaunos šeimos. Tiesa, daugelis jų savo atžalas į mokslus leidžia Karmėlavos, Jonavos mokymo įstaigose. „Važiuoja tėveliai į darbą Kaune ir nuveža savo vaikus į Karmėlavą. Gal jiems taip saugiau, patogiau?  Be to, į Užusalius atvyksta mokyklinis autobusas, kuris nuveža kitus mokinius į mokyklą Karmėlavoje. Kiekviena šeima sprendžia, kaip nori“, – dalijasi mintimis R. Skuja, Užusalių mokykloje baigęs devynias klases ir pasukęs į miškininkystės studijas.

Pasak seniūno, dirbti seniūnu tėviškėje nelengva, bet malonu. „Kiekvienam žmogui padėsiu tiek, kiek galėsiu, kas įmanoma, teisėta ir yra mano valioje. Juk tokios ir yra seniūno funkcijos – teikti viešas paslaugas gyventojams“, – akcentuoja R. Skuja.

Anot jo, seniūno darbas neatima iš jo miškininko malonumų. Turėdamas savo miško ir žemės plotelį, jis nemažai laisvalaikio skiria gamtai. O prie namų nepaliauja plėsti įvairių medžių ir krūmų parko. Augindamas beveik 30 rūšių augalų, jis nė pats nebežino, kuris labiausiai jam patinka. Gal metasekvoja, pasipuošusi trumpais spygliais, o gal geltonoji pušis, kvepianti apelsinu?  Jei paminėsime graikišką riešutmedį, kurio vaisius labai pamėgusios voverės, ar skėstašakę magnoliją, tai bus tik įžanga į Užusalių seniūno R. Skujos botanikos sodą, kurį pašnekovas ketina plėsti, nes tai esanti atgaiva jo sielai.

Miškininko siela jau suplasnojo ir šalia seniūnijos administracinio pastato – čia neseniai šaknis į žemę įleido dešimt klevų.

KOMENTARAI