Miestas gyvoje ir neblėstančioje senjorų atmintyjeSenjorų prisiminimus nuskaidrino „Lankesos“ muzika. Ievos Stučinskaitės nuotr.

Miestas gyvoje ir neblėstančioje senjorų atmintyje

Ar tikrai žinote, kada Jonava pirmąsyk paminėta rašto šaltiniuose? O kada pastatyta Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, koks jonavietis rašytojas vertė į lietuvių kalbą Dantę, Šekspyrą? Į šiuos ir kitus klausimus atsakyti, patikrinti savo žinių bagažą turėjo Viešojoje bibliotekoje veikiančio senjorų klubo „Polėkis“ nariai.

Konkurse sužibo Jonavoje užaugęs talentas
Dailininkė: „Rytojus neateis – visada esu dabar“
Sakurų žaismėje – persirėžimo pavojai

Pasidžiaugus viktorina, pa­aiš­kėjo, kad greičiausiai atsakinėjo jonavietė Nijolė Šaparavičienė, nedaug nuo jos atsiliko ir kiti nuolatiniai skaitytojai, knygų mylėtojai, kuriems taip pat įteikti prizai.

Jonavoje gimę ir čia savo šaknimis keroję senjorai pasidalijo vaikystės prisiminimais, palygino anų laikų miestelį su mūsų dienų išaugusiu miestu. Nadežda Kriučkovaitė paporino, kaip prieš karą iš 67 skyriaus mergaičių tik penkios savo šeimose šnekėjo lietuviškai, nors visos asmens dokumentuose kažkodėl skelbėsi lietuvaitėmis. Felicija Žentelienė prisiminė, kaip sunku buvo kalnais, nuokalnėmis vežimu atriedėti iš jos gimtojo Jaugeliškių kaimo (Šilų sen.) į miesto centrą, kaip sovietmečiu buvo perpildytos kelios mūsų vidurinės mokyklos. Turėjo ką papasakoti ir miesto pašonėje ilgus dešimtmečius praleidę Bro­nius Sedleckas, Mykolas Kručas, kiti.

Šventinės popietės dalyvius linksmino kapela „Lankesa“, šauniai keletą savo liaudies dainų padainavo viešnia iš Ukrainos Vera.

Kita senjorų popietė, anot Informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojų, vyks rugsėjo 7 d.

KOMENTARAI