Metų virsmo diena dovanojo gražų šeimos gyvenimąA. ir N. Meškauskai – Savivaldybės tarybos nariai, sprendžia sudėtingus rajono klausimus. Kęstučio Putelio nuotr.

Metų virsmo diena dovanojo gražų šeimos gyvenimą

Šveicarijos gyventojų Nijolės ir Alfonso Meškauskų šeimoje Naujųjų metų sutikimas būna dviguba šventė – mat tądien jie sumainė aukso žiedus ir pradėjo bendrą gyvenimą. Šiandien, kai jau prabėgo keturi dešimtmečiai, gražios vedybų sukakties išvakarėse bendrovės „Baldai Jums“ vadovai pasidalijo mintimis apie kartu nueitą kelią – ateities kūrybą, santarvę ir kasdienybę, kurioje nėra vietos pavydui.

Didžiausia gyvenimo dovana – mylėti ir būti mylimam
Geriausiems gimnazistams – padėkos ir dovanos
Seserys: „Teatras jaudina, įkvepia, ugdo sielą ir lavina kūną“

Metai Truskavoje

Šventinis 1976-ųjų gruodžio 31-osios šokių vakaras kaimo kultūros namų šokių vakare dviejų jaunų žmonių širdyse įžiebė meilės jausmą, kuris juos lydi iki šiol.  „Prisimenu, buvo labai šalta žiema, daug sniego, autobusai nevažinėja, tad su jaunimu pasukome į arčiausiai vykstantį šokių vakarą. Čia pamačiau ją – tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Susipažinome, pradėjome bendrauti, rašėme vienas kitam laiškus. O po metų, vėlgi gruodžio 31-ąją, susituokėme ir tapome šeima“, – prisimena A. Meškauskas.

19-metė Nijolė ir 23-ejų Alfonsas, atšokę vestuves, apsigyveno mažame kambarėlyje Truskavoje (Kėdainių r.), kur tuomet jaunavedys dirbo inžinieriumi kolūkyje. Buitinės gyvenimo sąlygos nekėlė daug teigiamų emocijų, tačiau sutuoktinius globojo vidinė šiluma ir supratimas. Vėliau jauna šeima gavo atskirą gyvenamą namą.

Gyvenimas Truskavoje gal būtų tęsęsis ir ilgiau, bet ramybę sujaukė netikėtas pasiūlymas A. Meškauskui tapti gretimo kolūkio pirmininku. „Man tebuvo tik 25-eri. Koks galiu būti vadovas, neturintis patirties? Ilgai įkalbinėjo, sakė, kad būsiu jauniausias pirmininkas visoje Lietuvoje. Manęs tai nesužavėjo. Su Nijole nusprendėme išvažiuoti ten, kur gautume normalų butą. Taip ir atsidūrėme Jonavoje“, – pasakoja vyras.

Nuo 1977-ųjų gruodžio prabėgo 40 metų. Asmeninio albumo nuotr.

Posūkis – į Jonavą

Pasak Nijolės, tada jau buvo gimusi pirmoji dukrelė, todėl norėjosi ir geresnių gyvenimo sąlygų. „Tuolaik Jonava sparčiai augo ir plėtėsi, o mums buvo tas pats, kur važiuoti. Pasukome į Jonavą, kur iš pradžių gavome bendrabutį, vėliau butą – įsitvirtinome ir pasilikome“, – pridūrė Nijolė.

Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui Lietuvoje, Alfonsas neteko darbo. „Buvau pirmas bedarbis Jonavoje“, – šiandien šmaikštauja jis. Teko sugrįžti į pirmąją darbovietę šiame mieste – baldų kombinatą, kuris vėliau buvo privatizuotas, o dabar Europoje žinomas kaip bendrovė „Baldai Jums“.

Tą laikmetį su šia diena sieja tik prisiminimai. Dabar šeima didžiuojasi dukromis, kurios, įsigijusios aukštuosius mokslus Lietuvos ir užsienio universitetuose, gyvena Londone. Abudu džiaugiasi dviem anūkais – Mariuku ir Luku. „Nuvažiuojame jų aplankyti, mažieji prisiglaudžia, apsiveja rankytėmis, myluoja. Kai jie aplanko mus, kiekviena namų kertelė prisipildo ne tik klegesio, bet ir dar nepatirto džiaugsmo. Iki paskutinės laimės trūksta tik anūkėlės“, – prisipažįsta Nijolė, kurios lūkestis netrukus gali išsipildyti, nes vyresnėlė ketina padovanoti trečią kūdikį.

Tarsi atgaiva 

Tiek Alfonsas, tiek Nijolė gimė ir augo kaimo aplinkoje, todėl abiem labiau prie širdies ne didmiesčių ūžesys ir monotonija, bet sodžiaus ramybė, sava oazė, kurioje galima patirti žemiškų malonumų. Todėl sutuoktiniai, aptikę tinkamą namą Šveicarijoje, ilgai nedvejojo – nusipirko, atnaujino ir apsigyveno jame.

Gyvendami Jonavoje, Meškauskai nesilepino daržovėmis iš prekybos centro, bet patys jas augino 11 arų kolektyviniame sode. „Ir sodo priežiūra mums nekėlė problemų, ir Šveicarijos sodyboje gerai – viskas savame kieme, niekur važiuoti nebereikia. Jaučiamės esą patenkinti“, – teigia šeimininkas.

Vien tik ariama žemė Meškauskų sodyboje sudaro 12 arų. Bet susidoroti su ja nesudėtinga. Šeimininkas turi visą inventorių ir techniką žemei dirbti. Jis atvirai sako, kad pačiam paruošti dirvą yra tikras malonumas. „Man patinka sėsti į traktorių ir suarti reikiamą plotą. Tai tarsi atsipalaidavimas, kitokių atostogų ir nereikia. Svarbiausia galimybė pasikapstyti prie namų“, – nusišypso A. Meškauskas.

Žmona Nijolė turi visas sąlygas puošti kiemą, auginti daržoves, o iš jų gaminti atsargas žiemai. „Močiutė mokėjo sutvarkyti sodo ir daržo gėrybes taip, kad niekas niekur nedingtų. Aš taip pat manau, kad maistą ir viską, ką gamta duoda, reikia labai saugoti. Todėl aš ir konservuoju – visko turiu. Obuolių ir kitų vaisių taip pat sode pakanka. Man nepriimtini parduotuvėse siūlomi sintetinio skonio obuoliai ar kriaušės“, – dalijasi mintimis N. Meškauskienė.

Darbšti moteris, turinti inžinierės ir finansų magistrės laipsnį, sako, kad geriausiai pailsi, puošdama aplinką gėlėmis. Ji mėgaujasi įveistu rožynu, augina sakurą, magnoliją, šilkmedį, kliviją, abrikosą, citriną, bambuką, bananą, kitus egzotinių kraštų augalus.

Abu sutuoktiniai pripažįsta – darbas savame kieme teikia malonumą. Papildomos darbo jėgos šeimininkams nereikia. Tiesa, į pagalbą ateina 82-ejų metų Alfonso mama. Beje, ji turi dar ir savo gyvūnų ūkelį – šuniuką, tris katinus.

Dominuoja pasitikėjimas

Nijolė ir Alfonsas, paklausti, ar nekilo kada nors tarp jų kivirčų, tik nusistebi: jiems tai nesuprantama. „Kad neturime dėl ko pyktis. Paprasčiausiai sutariame, ko bartis, kam prieštarauti? Mes nesame pasidaliję darbų – čia priklauso tau, o čia man. Pasitariame, kokį patiekalą gaminsime, o toliau tik vienas kitam padedame ir dirbame. Tiesa, Nijolei tenka „intelektualinis“ darbas, o man – paruošiamieji reikalai. Pavyzdžiui, nutariame išsivirti cepelinų, tai aš bulves nuskutu, sutarkuoju, nuspaudžiu, o ji jau formuoja, verda juos. Man patinka virtuvę tvarkyti, indus plauti, bet tai taip pat nėra taisyklė. Kitokių šeiminių santykių nė neįsivaizduoju“, – tarsi nusistebi pašnekovas.

Bet svarbiausia šioje šeimoje – pasitikėjimas vienas kitu ir jokio pavydo. Nijolė  mėgsta keliauti – viena ar su grupe yra aplankiusi bene pusę pasaulio. Alfonsas jėgų semiasi sanatorijose. Bet nė vienam nekyla negerų minčių. „Esame suaugę žmonės, pavydas mūsų šeimoje svetimas. Gal kiti serga pavydo liga? Mes tikrai ja nesergame,“ – pabrėžia Meškauskai.

Vadovaudami tai pačiai įmonei, jie darbovietėje gali nesusitikti kelias dienas. Žinoma, tenka kartais namuose apie kai kuriuos bendrovės reikalus šnektelėti. Abu  yra ir šios kadencijos Savivaldybės tarybos nariai. Tai vienintelė sutuoktinių pora rajono valdžioje. Alfonsas, turintis 21-erių metų Tarybos nario patirtį, visada linkęs paaiškinti žmonai vieno ar kito klausimo svarbą. „Savo nuomonės neperšu, bet atsakyti į jos klausimus visada sutinku“, – teigia jis.

Laukia staigmenos

Viename interviu Nijolė yra sakiusi, kad Alfonsas rašė eilėraščius, o jo laiškai buvo labai jausmingi ir lyriški. Vyras šito neneigia. Tik ta poezija kažkur paklydo – gal laiko nebeliko, gal didžioji romantika kitur rado savo vietą. Bet žvejoti dar ir dabar neatsisako – keletą kartų per metus su bičiuliu važiuoja prie ežerų laimės bandyti. O praeityje jis buvo ir fotografas – darbo Truskavoje metais jo nuotraukas net TV laida „Panorama“ rodė. „Tuomet fotografijoms reikėjo ir popieriaus, ir juostų, ir ryškalų. Net savo laboratoriją gyvenamajame name buvau įsirengęs. O kai pasijutau esąs didis fotografas, nuvažiavau pas vieną fotomenininką, ruošiantį fotoalbumus. Pamatęs, kaip jis dirba, supratau: joks aš fotografas. Nusivyliau savimi, atsisakiau to pomėgio“, – sako Alfonsas.

A. Meškausko credo: „Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka“. Todėl gyvenime prioritetus jis išdėliojęs tokia tvarka: darbas, šeima, visuomeninė veikla. Vadinasi, reikia judėti, veikti, siekti. Per keturis dešimtmečius vedybinio gyvenimo padaryta labai daug. Tad ir sukaktį reikia pažymėti išskirtiniu sumanymu. Kai minėjo 25-erius bendro gyvenimo metus, žiūrėjo operą „Traviata“ Operos ir baleto teatre. Šiemet sutuoktiniai važiuos į Angliją, kur tėvus staigmenomis stebins abi ten gyvenančios dukros.

KOMENTARAI