„Metų ūkio“ konkurse – naujų lyderių paieškaReiklūs darbo grupės nariai stebėjosi J. Barasnevičiaus (kairėje) darbštumu, sumanumu. K. Putelio nuotr.

„Metų ūkio“ konkurse – naujų lyderių paieška

Jau ne vieną rudenį Jonavos rajono ūkininkų sąjunga pakviečia pažangius kaimiškųjų seniūnijų žemdirbius dalyvauti Lietuvos ūkininkų sąjungos rengiamame konkurse „Metų ūkis“. Praėjusią savaitę Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų, anksčiau šias nominacijas pelniusiųjų atstovai pasižvalgė po konkurso pirmame etape, seniūnijose, atrinktuosius ūkius ir paskirstė „Metų ūkio 2017“ vietas.

Grigorijaus Kanovičiaus premijos – talentingam jaunimui
Mokytojo profesija: pašaukimas ar gyvenimo būdas?
„Ubagų kermošius“ viliojo paslaptingais gundymais

Griežti kriterijai

Prieš išvykdami komisijos nariai dar kartą atsivertė konkurso nuostatus, peržiūrėjo šiose „varžybose“ dalyvaujančiųjų vertinimo kriterijus. Pagrindiniai – šeimininko kvalifikacija, ūkio veikla ir rezultatai. Itin svarbūs ir papildomi – kvalifikacijos kėlimas, gretutinės darbinės specialybės, žemės panaudojimas ir sodybos aplinkos sutvarkymas, kelių, pastatų, technikos ir pasėlių būklė, trąšų, chemikalų ir tepalų sandėliavimas. Svarbu ir tai, ar ūkis pakankamai modernizuotas, ar yra pagalbinių verslų, ar atlikti dirvožemio tyrimai, netgi tai, ar ūkininkų vaikai mokosi žemės ūkio mokyklose.

„Balus sumuoti nebus lengva, bet pabandysime. Man svarbiausia patikslinti, ar konkurso dalyviai naudojasi mūsų tarnybos paslaugomis ir kaip tvarkoma ūkio apskaita“, – sakė darbo grupės narė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos biuro vadovė Asta Gaižauskienė.

Kasmet – nauji lyderiai

Kriterijai, sutikime, reikalingi, tačiau kur kas svarbiau reali ūkio padėtis, klausimas, ar jo šeimininkas pasiekė akyse matomos pažangos. Tad ypač svarbus buvo ir pirmasis konkurso etapas – atranka seniūnijose, ten, kur žmonės sėja, aria, prisideda prie savo kaimo pažangos, jo vardo garsinimo. Nieko keisto, kad kasmet rajone pastebimi nauji lyderiai, kasmet konkurse sutinka pasivaržyti nauji žemdirbystės puoselėtojai.

„Šiemet konkursas vyksta ypatingomis sąlygomis. Beveik kiekviename kaime – ekstremali situacija, žmonėms apmaudu dėl lietaus gerokai suniokoto derliaus rezultatų, visi susirūpinę, kaip čia išvengti krizės“, – sakė darbo grupės narys, rajono Ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Kubiliūnas.

Sunku siekti gamybos efektyvumo, kada laukuose – apie penktadalis nenukulto derliaus, sunku ūkininkams ir pasakoti, ar vaikai paseks tėvų pėdomis, kai tradicinių kaimo verslų perspektyvos – giliuose Europos Komisijos stalčiuose.

Ūkį – patikimoms rankoms

Pirmoji pasižvalgymo stotelė – Kulvos seniūnijos Batėgalos kaimas, garsėjantis  savo ūkininkais. Čia įsikūręs 2005 metais užregistruotas Jolantos ir Eugenijaus Ratautų šeimos ūkis. Batėgaliečiai triūsia 30 hektarų iš atkampios gamtos „atsikariautos“ nuosavos, dar 80 hektarų nuomojamos  žemės plotuose. Sukasi, atrodo, sumaniai, apie tai byloja ir derlingumo rodikliai: žieminių rapsų iš vieno hektaro prikulta po 4 tonas, žirnių – po 5 tonas, žieminių kviečių vidurkis – 7 tonos. Nedideliuose plotuose net su rusišku kombainu „Vector“ galima vikriau taikytis prie sinoptikų prognozuojamo oro, planuotis dienos darbus. Džiaugiamasi ir neseniai technikos kiemą papildžiusiu traktoriumi „Massey Ferguson“.

Vis dėlto ir šeimos ūkyje neišvengta liūčių atnešto nuostolio.  Šeimininkai neslepia, kad keturis hektarus jų prie upės augintų vasarinių kviečių apniko fuzariozė, dalis derliaus sunyko. Nukūlę šį plotelį, surinko 18 tonų, už kurias supirkėjai atseikėjo tik 600 eurų. Dabar į „Jonavos grūdus“ vežami batėgaliečių grūdai atitinka pirmos, antros klasės reikalavimus, nors priekaištų šiai bendrovei jie neturi. Priešingai – džiaugiasi, kad jos vežėjai derlių sumaniai pakrauna ir iškrauna, o laborantės akylai seka kokybę.

„Džiaugiamės ir sūnumis, jau inžinieriais. Abu randa laiko parvykti į tėviškę, abu mėgsta žemės ūkio techniką. Tiesa, vyresnėliui labiau patinka sėti, jaunesniam, neseniai tapusiam jaunuoju ūkininku, – kulti. Manau, kada nors ūkį jiems ir patikėsime“, – atviravo Jolanta.

Vairuoti traktorių – maža

Kiti du pretendentai į konkurso nugalėtojus – taip pat patyrę geros žemdirbystės atstovai, savo šaknimis susiję su puoselėjamų laukų plotais.

Vienas jų – žeimietis Vaclovas Vazgys. Kantriau žemdirbio duoną kramtąs nuo 1990 metų, o ūkį užregistravęs 2000-aisiais, kasmet pasiekia gerų ekonominių rodiklių. Šiuo metu dirba apie 90 hektarų nuosavos ir 50 hektarų nuomojamos žemės. Vaclovo ūkyje tarp įvairios žemdirbio technikos – puikus „McCormick“ traktorius su pjaunamąja „Ziegler“. Šis padargas palengvina persikraustymą į tolesnius laukus, tad ir paspartina pjūties eigą. „Kūlimą šiemet baigiau rugsėjo pirmąją, tad ramus galėjau pasukti į mokyklą, kur turiu šiek tiek ir mokytojo pareigų“, – patikino žeimietis.

Šilų seniūnijoje, kur kadaise plytėjo Kulšiškių dvaras, sumaniai pluša Jonas Barasnevičius. Pamažu nuo 1991 metų plėtęs savo ūkį, dabar jau dirba 280 hektarų horizontuose, iš jų 70 hektarų – nuosavų, mat čionai atsikėlė kadaise Užusalių seniūnijoje turėtas senelio, buvusio tremtinio, puoselėtas valdas. Žmogus atvirauja, kad derlius šiemet nenuvylė: vienas hektaras davė vidutiniškai 5–6 tonas kviečių, tačiau vasariniai javai, gaila, beveik visi tiko tik į pašarinių grūdų aruodus.

Šilietis atidaro kelis paprastus, senų pastatų vietoje suręstus, bet  patobulintus grūdų sandėlius. Viename jų – seno, pigaus sunkvežimiuko varikliu sukama grūdų džiovykla, gelbstinti derlių nuo įkyrios drėgmės. Sudėjus kelių sandėlių turinį, ūkininkui dar likę apie 600 tonų neparduotų grūdų.  Daug konkursinių balų Jonui davė kone kaimo turizmo sodybos lygiu tvarkoma aplinka. Šeimininkas siūlo ne tik pirtelėje pasivanoti savo rankomis surištomis vantomis, bet ir prisėsti ant tvenkinio kranto, pakibinti meškere karosą, lyną ar lydeką.

Turi šilietis įsipareigojimų ir savo seniūnijai. Žiemą, kai užpusto kaimo keliukus, ūkininkas prikabina prie savo traktoriaus sniegą gremžiantį peilį ir išrūksta į problemines vietas. Tai vis Joną pakalbina seniūnė, komunalinio ūkio vadovas, kai automobiliai neįveikia stataus Jaugeliškių kalnelio ar pavojingų Koncepto kaimo posūkių.

Paguos būsimieji prizai

Dienai baigiantis, konkurso komisija apibendrino tai, ką matė, susumavo balus ir paskirstė vietas.

„Metų ūkio 2017“ pirmoji vieta paskirta kulšiškiečio J. Barasnevičiaus ūkiui, antroji – batėgaliečių J. ir E. Ratautų ūkui, trečias – žeimiečio V. Vazgio ūkis. Jų šeimininkai, tikėkimės, rajonui garbingai atstovaus ir šalies ture.

„Gaila, žemdirbių nuotaiką vėl gadina be perstojo merkiantys lietūs. Kas spėjo, surinko gerą derlių, kas vėlavo – tam nepavydėkime. Vis dėlto manau, kad mūsų konkursų orai neišsklaidys, ateityje išgirsime ir naujų lyderių pavardžių“, – sakė darbo grupės narys, rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis.

Jis prisiminė tris direktyvas, nurodytas neseniai vykusiame rajonų skyrių vadovų susitikime su žemės ūkio ministru. Pirmoji – gelbėti daugiau nei prieš pusamžį išvingiuotą ir galutinai lūžtančią mūsų laukų melioraciją, antroji – taisyti sunkiosiomis automašinomis išmaltus lauko keliukus, trečioji – augintojams ir derliaus supirkėjams, draudėjams, kreditoriams tartis dėl lankstesnių sutarčių, garantuojančių kompensacijas, o ne sankcijas. Anksčiau ar vėliau esą teks taikytis prie klimato išdaigų, o ne prie monopolistų diktuojamų sąlygų.

KOMENTARAI