Maras: tūkstančiai tonų mėsos – po velėnaNetoli „Beržų komplekso“ esančioje teritorijoje bus užkasta per 23 tūkst. nugaišintų kiaulių. D. Kasparavičienės nuotr.

Maras: tūkstančiai tonų mėsos – po velėna

Liepos 12 d. per 23 tūkst. kiaulių auginančiame „Beržų komplekse“ užfiksuotas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys. Kad ši baisi liga neišplistų į aplinkines teritorijas, visi gyvūnai bus nugaišinti ir užkasti į dviejų metrų gylio tranšėjas. Analogiška situacija buvo susidariusi prieš šešerius metus, kai teko numarinti apie 16 tūkst. kiaulių.

Pramogų šėlsmas skatins vasarą nepalikti Jonavos
Sniego pusnyse šėlo gausus būrys jonaviečių ir miesto svečių
Klausiame jonaviečių: kaip vertinate reikalavimą įrengti dūmų jutiklį?

Skubus pasitarimas

„Beržų komplekse“ kritus kelioms paršavedėms, padarius skrodimą ir atlikus tyrimus, pripažinta, kad į fermą įsisuko afrikinis kiaulių maro virusas. Jonaviečiai, turėdami skaudžią patirtį, suprato, kad vėl teks patirti ir materialinių, ir moralinių nuoskaudų.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas Vytautas Kaminskas, būdamas visų sudėtingų operacijų centro koordinatoriumi, nedelsdamas sukvietė ekstremalių situacijų komisiją. Tą pačią dieną, nuo 17 val.,  Jonavos rajone paskelbta ekstremali situacija, spręsti visus kitus klausimus, susijusius su AKM likvidavimu komplekse, operacijos vadove paskirta Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė Daina Diana Šutovienė.

„Skubiai turėjome suplanuoti visus veiksmus, numatyti, kokie darbai bus atliekami, kokia technika ir specializuotas transportas reikalingas, – pasakojo V. Kaminskas. – Pasitvirtino nuogąstavimai, kad reikės gaišinti apie 23 tūkstančius kiaulių. Todėl privalėjome sutelkti techniką, kad gaišenos būtų palaidotos pagal visus reikalavimus. Duobių kasimo darbai buvo patikėti UAB „Jonavos hidrotechnika“.

2011-aisiais nugaišintos kiaulės buvo utilizuojamos „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ bendrovėje. Šį kartą tos praktikos atsisakyta dėl kelių priežasčių. „Kelias iki Rietavo yra netrumpas, o transportas nėra itin sandarus, todėl neatmestina, kad virusas gali paplisti pakeliui. Antras argumentas palaidoti numarintus gyvūnus vietoje buvo tas, kad Rietavo įmonei būtų labai sudėtinga sunaikinti tokį didelį kiekį gaišenų. Trečias dalykas – pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas ir rekomendacijas, kuriomis vadovaujasi veterinarijos specialistai, laidojimo vietos turėtų būti netoli ligos židinio. O ši laidojimo vieta, nuo „Beržų komplekso“ nutolusi apie vieną kilometrą, buvo suderinta su Lietuvos geologijos tarnyba dar 2012 metais, tad čia ir bus palaidoti visi tūkstančiai gyvūnų“, – komentavo Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas.

Ypatingas atvejis

Pasak D. D. Šutovienės, nustačius afrikinį marą komplekse,  vyko labai daug paruošiamųjų darbų, tad kiaulių gaišinimas pradėtas praėjusį penktadienį.

„Kitose kontaktinėse „Beržų komplekso“ fermose – Blauzdžiuose, Prauliuose, Trakų kaime, į kurias iš Beržų buvo vežami paršeliai tolimesniam laikymui, susirgimo faktų nenustatyta, tačiau nusiraminti negalime – ir toliau stebėsime situaciją“, – komentavo operacijų vadovė.

D. D. Šutovienė sakė gerai suprantanti „Pauliukų“ bendrovės vadovo nerimą, kuris prieš kelerius metus išgyveno maro protrūkį fermoje. Nuo pagrindinio židinio „Pauliukai“ nutolę apie 15 km, neįeina į jokias zonas, tad jokie apribojimai netaikomi. Lygiai tas pats liečia ir Trakų k. (Kulvos sen.) esančią fermą – draudimų nėra. Visos kitos kiaulių laikymo vietos įeina į priežiūros ir apsaugos zonas, jose atliekami tyrimai ir yra tam tikri apribojimai.

Apie tai, kokiu būdu užkratas pateko į fermą, ji negali pasakyti. „Aišku viena – jis neatsirado iš oro, kažkas tą virusą pernešė. Juk vaikšto žmonės, važinėja transportas. „Beržų kompleksas“ atitinka visus biosaugos reikalavimus – tiek transportui, tiek žmonėms, turintiems ir persirengti, ir po dušu gerai nusiprausti, draudžiama įsinešti šernienos ir kiaulienos gaminių. Atrodo, visa tai vykdoma, bet visada išlieka žmogiškasis faktorius. Savaitgaliais dirba mažiau žmonių. Niekas dabar negali pasakyti, kaip kas nusiprausė, persiavė ar persirengė. Liepa – grybavimo, uogavimo metas, daugelis traukia į miškus. Gal kažkas pasivaikščiojo ir parsinešė užkratą. Šis atvejis yra ypatingas, niekas nesitikėjo, kad komplekse, kur šitiek saugos priemonių, gali atsitikti tokia bėda. Bet yra kaip yra“, – pasakojo D. D. Šutovienė.

Karti patirtis

„Pauliukų“ žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas, kurio fermose auginama 12 tūkst. kiaulių, atvirai sako: „Sėdi kaip ant parako statinės ir galvoji, kada kas iššaus“. Prieš šešerius metu įsisukus į bendrovės kompleksą klasikiniam kiaulių marui,  teko nugaišinti ir į Rietavą išvežti visas laikytas kiaules.

„Ką galiu pasakyti? Neramu, ir tiek. Nuo mūsų iki „Beržų“ bus apie 14–15 kilometrų. Jeigu virusas įsisuks į Žeimių fermą, tada ir mums bus blogai – atstumas sutrumpės iki kelių kilometrų. „Pauliukai“ patektų į trečią teritoriją – nei parduosi, nei išveši, viskas būtų uždrausta. Bet ką galima padaryti?“ – dalijosi mintimis A. Štombergas.

Anot jo, „Pauliukuose“ viskas daroma pagal reikalavimus, nežinia, ką dar būtų galima sugriežtinti. „Nebeišmanau, kaip kitaip dar galima besielgti. Manau, kad viruso įnešimas –  žmogiškasis faktorius. Dar kartą kalbėsime su darbuotojais, turėdami pavyzdį vos ne kaimynystėje, dar kartą priminsime tuos pačius reikalavimus. Iš paskos kiekvieno darbuotojo juk neprivaikščiosi. Žmonės supranta, kas gali atsitikti, todėl elgiasi atsakingai. Bet kas gali žinoti, kas atsitiks rytoj. Kažin kokia kariška kontrolė bebūtų, labai sunku apsisaugoti nuo šitos bėdos. Turėdami skaudžią patirtį, elgiamės taip, kad jos išvengtume. Prisimenu, kai teko nugaišinti ir utilizuoti apie 13 tūkstančių kiaulių, ašarų suvaldyti negalėjau, labai skaudu“, – prisiminė „Pauliukų“ vadovas.

Gal žiurkė aptiko pastipusį afrikiniu maru sirgusį šerną, gal varna, palesusi užkrėstos šernienos, nelabąją užnešė – niekas to nepasakys.

Reikalingas sprendimas

Buvęs ilgametis „Beržų komplekso“ vadovas Jonas Klemensas Sungaila, paprašytas pasidalyti savo įžvalgomis, tarstelėjo:  „Niekas nepasakys, kokiu keliu tas užkratas į fermą pateko. Net profesionalai į šį klausimą atsakymo neduoda. Yra visa biosaugos įranga, sunku net įsivaizduoti. Gal su pašarais atkeliavo?“

Anksčiau kiaulės buvo vakcinuojamos nuo klasikinio maro. Tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vakcinų buvo atsisakyta. Pasak pašnekovo,  kiaulių maro židinių yra Lenkijoje, Vokietijoje, kitose ES valstybėse. Sakoma, kad geriausia nugaišinti gyvūnus ir čia pat sunaikinti tą virusą. Bet derėtų valdžiai ieškoti kitokios galimybės, pavyzdžiui, nustačius AKM faktą, visas dar neužsikrėtusias kiaules skubiai išvežti į mėsos kombinatą. Bet šioje srityje reikalingas valdžios sprendimas. „Prisimenu, anuomet neleido išvežti kiaulių nei iš Praulių, nei iš Žeimių, nei iš Beržų. Prauliuose buvo tokios gražios kiaulės, net dabar širdį skauda. Bijomasi, kad tas virusas neišplistų toliau“, – pasidalijo nuomone buvęs ilgametis komplekso direktorius.

Tarptautinių epidemiologų draugijos narės Joanos Korabliovienės teigimu, kol nėra sukurto veiksmingo gydymo nuo afrikinio kiaulių maro, utilizavimo darbai vykdomi remiantis ES bei nacionaliniais teisės aktais. „Žmogus negali užsikrėsti šiuo virusu. Vartoti mėsą draudžiama ne dėl pavojaus žmonėms, o dėl viruso išplatinimo per mėsą, kraują, vidaus organus už ligos židinio ribų“, – akcentavo ji.

Gyventojų nuomonė

Prie įvažiavimo į komplekso teritoriją – slogi nuotaika. Policijos pareigūnas neįleidžia į vidų sukti nė vienam automobiliui, išskyrus tuos, kurie turi specialius leidimus. Čia pat informaciniai plakatai skelbia apie afrikinio kiaulių maro židinį ir draudimus. Šalikelėje nutįsusi paliktų automobilių eilė. Nuo kelio matyti sujudimas prie komplekso pastatų.

Kiek pavažiavus nuo židinio vietos, matosi duobes kasantys ekskavatoriai, sandariai uždarytų sunkiasvorių mašinų judėjimas, baltais kombinezonais vilkintys žmonės, apsauginės juostos. Tai bus pirmas kiaulių kapinynas.

„Atvirai pasakysiu: man keista, kad žudomi sveiki paršai. Juk serga tik nedidelė dalis jų. Šitiek mėsos išmetama. Sako, kad net sergančios kiaulės mėsa žmogui nepavojinga. O fermose – daugybė nesergančių gyvūnų. Vyrai pasakojo, kad visi kuiliai yra sveiki. Dėl kelių susirgusiųjų nudaigoti tiek tūkstančių, mano nuomone, nuodėminga. Jei jau ištiko bėda, tai galėtų pigiau atiduoti į mėsos kombinatą, kad sukonservuotų ir laikytų, kaip sakoma, juodai dienai. Lietuvoje daug žmonių gyvena puspadžiu, laukia kruopų ir makaronų iš Europos Sąjungos, o mes laidojame gerą mėsą po žeme. Matyt, draudimas sumokės daugiau, nei duotų mėsos perdirbėjai“, – piktinosi žmogus.

Netoli kapinyno gyvenanti moteris, išgirdusi tai, kad jos pašonėje bus laidojami tūkstančiai komplekso augintinių, prisipažino nieko nežinojusi. O prie afrikinio maro faktų jau pripratusi – nebe pirmas kartas. Anot jos, mėsos vis tiek bus, tad neimanti į galvą.

Pakelyje sutiktas dar vienas vietos gyventojas prisipažino esąs nepatenkintas, kad niekas žmonių nuomonės dėl laidojimo vietos neklausė. „Žmonės tikrai nebūtų sutikę, kad čia atsirastų kapinynas. Bet ar šiais laikais dar kam nors rūpi mūsų nuomonė? Gal specialistai žino, ką daro. Ir taip niekas nesidžiaugė komplekso nemaloniu kvapu. O dabar pastatysime kryžių, ir tiek. Gal kapinės po kelių šimtmečių tyrinėtojus sudomins?“ – pusiau šmaikštaudamas pridūrė jis.

Tinkama vieta

D. D. Šutovienė žiniasklaidai teigė, kad laidojimo vieta parinkta ir suderinta su Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. „Prieš pradedant kiaulių užkasimą, buvo atliktas kontrolinis tranšėjos kasimas. Įsitikinus, kad duobėje 5–7 metrų gylyje gruntas yra nelaidus vandeniui, vyrauja molis–priemolis, buvo dar kartą kreiptasi į Geologijos tarnybą dėl išaiškinimo apie gyvūnų laidojimo vietos saugų įrengimą. Gautas patikinimas, kad gyvūnų gaišenų užkasimo vieta nepatenka į gėlo požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas bei šioje vietoje nėra kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių“, – konstatavo ji.

Dėl galimo šulinių vandens užteršimo iš arčiausių gyventojų imami vandens mėginiai – vanduo bus tiriamas dėl mikrobiologinio ir cheminio užterštumo. Tyrimai bus kartojami po AKM židinio sunaikinimo ir kontroliuojama, ar vandens kokybė šuliniuose nepablogėjo.

Nuo penktadienio iki šiol utilizuota per 10 tūkst. kiaulių. Pasak D. D. Šutovienės, užkasimo darbai gali tęstis visą šią savaitę.

KOMENTARAI