Maras: riksmai ir emocijos – prastas patarėjasArtėjant prie afrikinio kiaulių maro židinio Šilų seniūnijoje, eismo dalyvius pasitinka toks kelio ženklas. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Maras: riksmai ir emocijos – prastas patarėjas

Uždarosios akcinės bendrovės „Beržų kompleksas“ fermos ištuštėjo – liepos 21-ąją baigtos nugaišinti paskutinės afrikinio kiaulių maro židinyje buvusios kiaulės. Toliau bus vykdomi teritorijos dezinfekavimo darbai.

A. Kulvietis šlovę pelnė tikėjimu ir darbu
Kaip vertinate rajono laikraštį „Naujienos“?
Vilkai plečia savo medžioklės plotus

Utilizavimas baigtas

Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkės-valstybinės veterinarijos inspektorės Dainos Dianos Šutovienės teigimu, liepos 25-ąją į paskutinę duobę supilta apie 400 tonų pašarų. Iš viso po žeme užkasta 24336 kiaulės, tarp kurių 61 yra kritusi, o visos kitos nugaišintos. Tai sudaro 1287 tonas. Į tranšėjas išpilta apie 2500 t pašarų, kuriais „Beržų kompleksas“ buvo apsirūpinęs iki šių metų rugsėjo mėnesio.

Pasak D. D. Šutovienės, nustačius maro židinį, deklaruota daugiau kaip 23 tūkst. kiaulių. Tačiau fermoje buvo 2600 paršavedžių, kurios vedė paršelius, todėl skaičius kito didėjimo tvarka. Taigi bendrovei bus kompensuojami visi nuostoliai, patirti tiek už nugaišintas, tiek ir kritusias kiaules.

Šią savaitę bus užpiltas reikiamas viršutinis žemių sluoksnis virš palaidotų gyvulių. Mat reikėjo palaukti kelias dienas, kad atslūgtų irimo procesas. „Kol važinėja sunkiasvorės mašinos, kelias liks uždarytas. Kai tik baigsime užkasti paskutinius kilogramus pašaro, nebereikės transporto priemonėms judėti nuo židinio iki tranšėjų, apie tai informuosime policiją, kelią dezinfekuosime ir juo vėl galės naudotis visi eismo dalyviai“, – paaiškino VMVT viršininkė.

Bendrovė „Beržų kompleksas“ privalo įrengti tvorą, pastatyti ženklus, nurodančius, kad šioje vietoje yra afrikinio kiaulių maro kapinynas, ir apie tai informuoti Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos. „Baigus laidoti, visus reikalus sprendžia pati bendrovė. Žinoma, mes neliksime nuošalyje – kontroliuosime ir tvoros statybą, ir nuorodos įrengimą“, – pridūrė pašnekovė.

Bendrovės atsakomybė

Baigus laidoti visas kiaules, pašarus ir kitus reikmenis, visas tvartas ir teritorija bus apipurkšti dezinfekcinėmis medžiagomis ir mažiausiai 24 valandoms užplombuoti. O paskui įmonė pagal suderintą su Veterinarijos tarnyba planą turės vykdyti dezinfekavimo darbus. Anot D. D. Šutovienės, atsižvelgiant į pajėgumus, teritoriją ir pastatus, visi demontavimo, ardymo, plovimo, dezinfekavimo darbai gali užtrukti iki pusės metų.

„Tarnyba griežtai kontroliuos kiekvieną bendrovės darbuotojų techninę veiklą, bus paskirtas mūsų specialistas, kuris ne tik stebės, bet ir protokoluos tai, kas atlikta, tad jokių nukrypimų neturėtų pasitaikyti“, – teigė ji.

VMVT viršininkė atkreipė dėmesį, kad Veterinarijos tarnybos darbuotojai ir iki šiol utilizavimo darbus turėjo tik kontroliuoti ir stebėti. Bet visą šį laikotarpį dirbo 20 tarnybos specialistų. „Mums  nepriklausė nei dujų kranelius sukinėti, nei kitus darbus daryti. Tai yra ūkio subjekto reikalas, jo bėda. Jei neturėjo savo žmonių, galėjo susirasti ar pasamdyti darbuotojus, transportą. Deja, taip nebuvo“, – prisiminė atsakingą laikotarpį D. D. Šutovienė.

Šis klausimas buvo aptartas Valstybinės maisto ir veterinarijos, kiaulių augintojų asociacijos bei kitų stambių ūkininkų pasitarime Vilniuje. Susirinkusieji akcentavo, kad maro pasekmes turi likviduoti patys ūkių subjektai, o ne diplomuoti specialistai. „Atkreiptas dėmesys, kad, susidarius ekstremalioms situacijoms, Lietuvoje turėtų būti apmokytos žmonių grupės, tam tikros pajėgos, parengta technika. Iki šiol tokių dalykų nėra“, – pridūrė ji.

Ekstremali situacija tęsiasi

Jonavos rajono savivaldybės Civilinės mobilizacijos tarnybos vedėjas, Sudėtingų operacijų centro koordinatorius Vytautas Kaminskas akcentavo, kad kiaulių gaišinimo darbai baigti praėjusį savaitgalį, utilizavimas atliktas griežtai laikantis visų instrukcijų ir reikalavimų. „Tranšėja iš pradžių užpilta sluoksniu grūdų, paskui keletą dienų laukiama, kad natūraliai išeitų dujos, o pradėjus gaišenoms smigti, formuojamas viršutinis storas žemių sluoksnis. Šią savaitę tikimasi visus užkasimo darbus užbaigti“, – komentavo jis.

Gyventojai labiausiai nerimauja dėl vandens kokybės ateityje. Tačiau, matyt, nėra tokios galingos jėgos, kuri galėtų nuspėti, ko laukti po kelių dešimtmečių. „VMVT paėmė tyrimus iš kelių šulinių, kad vėliau, tikrinant vandens kokybę, būtų atspirties taškas. Po šio afrikinio kiaulių maro vandens tyrimai bus daromi pagal konkretų planą ir atspindės  kokybę, – aiškino V. Kaminskas. – Gaila, kad mūsų rajono aplinkosaugininkai nerodo iniciatyvos. Juk šioje situacijoje jie turėtų, kaip sakoma, „groti pirmuoju smuiku”, bet kažkodėl tarnybos atstovų nematyti.“

Sudėtingų operacijų centro vadovas priminė, kad komplekso dezinfekavimo laikotarpiu, kuris gali užtrukti iki pusmečio, rajone ir toliau bus skelbiama ekstremali situacija. „Kol nebus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimo, kad afrikinio kiaulių maro židinys panaikintas, tol ekstremali situacija nebus atšaukta“, – pastebėjo pašnekovas, pridurdamas, kad kituose rajono kiaulių ūkiuose šios ligos židinių nėra.

„Įdomūs“ kvapai

Šilų seniūnė Ingrida Malciuvienė sakėsi turinti labai „kuklią” informaciją apie kiaulių utilizavimą. Anot jos, buvo patikinta, kad darbai baigti, tačiau koks tos pabaigos lygis, ji prisipažino nežinanti, nes kelias vis dar uždarytas. „Nežinau, ką pasakyti. Mūsų niekas neinformavo nei apie uždarymą, nei apie atidarymą“, – tikino seniūnė.

Pasak seniūnijos vadovės, praėjusį savaitgalį Šiluose jautėsi nemalonus kvapas, žmonės skundėsi, tad ji pati dėl to skambino į įvairias tarnybas, tačiau išgirdo, kad, norint nustatyti oro kokybę, reikėtų kreiptis raštu. „Šiuo metu kvapo nėra, bet tai, ko gero,  laikinas dalykas“, – samprotavo I. Malciuvienė.

Šilų bendruomenės pirmininkė Asta Narauskaitė sakė, kad toliau aiškinasi, ką galima būtų padaryti, kad žmonių gyvenimo kokybė dėl afrikinio kiaulių maro nepablogėtų. Liepos 18-ąją ji, paraginta Lietuvos žaliųjų partijos atstovo, ketino pradėti rinkti gyventojų parašus, kad galėtų kreiptis į teisines institucijas dėl darbų sustabdymo.

„Mes negalime kreiptis į teismą, nes nėra ekonominių nuostolių. Moraliniai nuostoliai čia įtakos neturi. Apskritai aš su teisinėmis struktūromis nesu susidūrusi, tad nelabai ką galiu vertinti. Reikia bijoti pasekmių. Mes nieko nežinome apie atliekamus darbus,  informacija mus pasiekia tik iš kitų lūpų“, – antradienio popietę kalbėjo bendruomenei vadovaujanti A. Narauskaitė.

Anot jos, kvapai sklinda labai įdomiu spinduliu. Pavyzdžiui, Šiluose nėra jokios smarvės, o tuo metu Praulių gyventojai skundžiasi bjauriu dvoku. „Gal kai tranšėjas užpils storu žemės sluoksniu, to kvapo ir nebeliks? Kelinta diena kvapo lyg ir nesijaučia“, – mąstė ji.

Nutylėta sueiga

Šios savaitės pirmadienį Šilų bendruomenės namuose buvo surengtas susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Rimantu Sinkevičiumi. Šį kartą žiniasklaidos atstovams organizatoriai apie sueigą nutylėjo.

Parlamentaro R. Sinkevičiaus nuomone, vietos gyventojai galėjo būti geriau informuoti apie kiaulių utilizavimą, laidojimą, analogiškų atvejų patirtį kitose šalyse, kaip bus atliekama vandens kokybės kontrolė, kapinyno priežiūra ir pan. „Žmonėms nebuvo paaiškinta, todėl kiaulių gaišenų laidojimas sukėlė neigiamą aplinkinių reakciją. Galėjo būti tie dalykai padaryti anksčiau, tik nustačius afrikinio kiaulių maro židinį. Dabar tos aistros pamažu rimsta, bet žmonėms vis tiek neramu“, – mintimis pasidalijo Seimo narys.

Anot jo, kai kurie, pasinaudodami „Beržų komplekso“ nelaime, stengiasi eskaluoti situaciją, demagoginėmis kalbomis kelti sumaištį, kaltinti valdžią, kad ir anksčiau ekologinė situacija nebuvo gera ir t. t. Parlamentaras įsitikinęs, kad visi šie klausimai turi būti gyventojams paaiškinti.

„Susitikti su bendruomene kartu pakviečiau VMVT viršininkę Šutovienę ir ekstremalių situacijų komisijos koordinatorių Kaminską. Paprašiau, kad pastarasis kas savaitę ar po kiekvieno posėdžio, jeigu bendruomenė pageidaus, atvyktų su specialistais, paaiškintų, kaip sekasi dirbti, turėtų dalyvauti „Beržų komplekso“ vadovai,  veterinarijos, „Jonavos vandenų“ atstovai. Kitaip tariant, tos tarnybos, kurios užsiima šituo dalyku. Sueigoje pasigirdo reikalavimų garantuoti, kad ateityje bus saugu. Niekada ir niekas negali duoti garantijų, kad mes gyvensime iki tiek ir tiek metų, tas pats ir čia. Bet situacija turi būti nuolat sekama ir kontroliuojama“, – akcentavo parlamentaras.

„Revoliucingos“ kalbos

Seimo nario teigimu, susirinkime atsirado „revoliucionierių”, kurie siūlė kreiptis į teisėsaugą, reikalavo bausti valdininkus ir vos ne visus nuteisti.

„Buvau priverstas prisiminti 2011-ųjų klasikinio maro atvejį Beržuose. Tada, pasklidus kalboms apie sąmoningą viruso užnešimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prokuratūroje, draudimo įmonė sustabdė  draudimą, kol nebus nustatytas kaltininkas. Reikėjo nuspręsti – ar tai draudiminis įvykis, ar ne. Ir kas išėjo? Nemažai komplekse dirbusių Šilų gyventojų, kurie dezinfekavo patalpas, saugojo teritoriją, atliko kitokius darbus, liko be atlyginimų, nes bendrovė nebeturėjo iš ko mokėti. Važinėjau į prokuratūrą ir prašiau paskubinti tyrimą, nesvarbu, koks bus rezultatas. Jei gerai prisimenu, tyrimas buvo baigtas per pusmetį. Tik tada draudimas grąžino išmokas ir buvo atsiskaityta su darbuotojais. Tokia pati situacija ir dabar. Aš nesakau, kad toks žingsnis negalimas, bet kitąsyk gali nukentėti ir pati bendruomenė. Yra taip, kaip yra, bet būtina išlaikyti santūrumą, nes emocijos ir riksmai čia – prasti patarėjai“, – komentavo R. Sinkevičius.

KOMENTARAI