M. Širvelienė: „Viskas įdomu – nėra nuo ko pavargti“

M. Širvelienė: „Viskas įdomu – nėra nuo ko pavargti“

„Aš turbūt nemoku gyventi, nes nieko nespėju“, – gerdama arbatą sako jonavietė Marijona Širvelienė. Studijos Trečiojo amžiaus universitete, darbai sodyboje, visuomeninė veikla, lankymasis kultūros renginiuose – šiai moteriai iniciatyvų ir gyvenimo džiaugsmo galėtų pavydėti net ir aštuoniolikmečiai. Nesiskundžianti gyvenimu ir rieškučiomis semianti visas jo sroves – tokia yra daugeliui jonaviečių pažįstama M. Širvelienė.

Vyro rankos laikraštį gali paversti rankine ar spinta
Gyvenimas – tai knyga
Mintys ir pasvarstymai Joninių išvakarėse

Mokosi vokiečių kalbos

Daugelį metų Marijona triūsė Jonavos mokesčių inspekcijoje ir buvo atsakinga už skolų išieškojimą. Pašnekovė sako, kad tai buvo ne tik darbas su klientais, bet ir su antstoliais, prokuratūra, kitais finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais, teismais. Laikotarpis šioje įstaigoje tapo ir pačiu geriausiu pakantumo universitetu.

„Apskritai piktumu gyvenime nieko nepasieksi. Nereikia įrodinėti savo tiesos. Konfliktų per visus tuos metus neturėjau, tad tuo labai džiaugiuosi“, – sakė M. Širvelienė.

Išėjus į pensiją, moteriai veiklos netrūksta. Anaiptol – jos tiek, kad Marijona sako nespėjanti pamatyti, išgirsti, patirti visko, prisiliesti prie visų gėlių, išmokti to, kam seniau pritrūko laiko.

„Pradėjau lankyti Trečiojo amžiaus universitetą, čia gilinu vokiečių kalbos žinias. Mokykloje mokiausi šios kalbos, tad dabar nutariau ją vėl prisiminti“, – kalbėjo pašnekovė.

Be to, tai nėra tik mokymasis, o tam tikra bendravimo ir buvimo su bendraminčiais forma. „Nuostabi dėstytoja, susirenka puikūs žmonės, pasikalbame apie keliones, spektaklius. Ten labai gerai praleidžiu laiką“, – pasakojo moteris, žmonėse dažniau pastebinti gerąsias, o ne blogąsias jų savybes.

Augina įvairias daržoves

Dar viena moters aistra – gėlių ir daržovių auginimas. Netoli Ruklos, prie Neries upės, prieš daug metų žemės sklypą kartu su sutuoktiniu įsigijusi M. Širvelienė šiam pomėgiui skiria itin daug laiko.

„Tiek, kad net rankas kartais reikia slėpti“, – juokėsi pašnekovė. Tai, kad visokių augalų galėtų būti mažiau, ne kartą jai yra sakęs ir vyras: „Jis man nuolat priekaištauja, kad aš per daug dirbu. Taip, tikrai nemažai“.

Negana to, jog sutuoktiniai puoselėja savo 25 arų žemės sklypą, jie savo iniciatyva dar prižiūri ir maždaug 15 arų Neries pakrantės. Tačiau tai kartais tampa Sizifo darbu – čia besirenkantys žvejai nuolat palieka savo pėdsakus.

„O pačioje sodyboje yra visko: nemažas šiltnamis, pieva, daržas, gėlynas. Iš daržovių auginu viską: agurkus, pomidorus, svogūnus, česnakus, rūgštynes, burokėlius, morkas, cukinijas, moliūgus ir kitus“, – vardijo M. Širvelienė.

Moteris sutinka, jog dviem žmonėms tiek daug nereikia, tačiau šiomis gėrybėmis sutuoktiniai dalijasi su kitais, taip pat aprūpina Vilniuje gyvenančios vienturtės dukters šeimą.

Puošmena – jurginai

Tačiau ne pieva ir ne daržas yra didžiausia sodybos puošmena. Čia įvairiaspalvius žiedus skleidžia apie porą šimtų jurginų. Tie, kurie augina šias gėles, žino, jog tai nėra lengvas darbas.

„Iš tiesų juos sudėtinga prižiūrėti. Nors tai yra daugiametis augalas, bet gumbus kiekvieną rudenį reikia iškasti, per žiemą išlaikyti, kad nesupūtų ir neperdžiūtų, o pavasarį vėl pasodinti. Kodėl auginu būtent jurginus? Todėl, kad esu labai nemadinga. Daug kas susižavėję įvairiais „naujų technologijų“ augalais, o man jurginai primena mūsų senelius, tėvelius. Tiesiog manau, kad tuos prisiminimus reikia išsaugoti“, – kalbėjo M. Širvelienė.

Iškasti jurginų moteris neskuba. Prasidėjus pirmosioms šalnoms, visaip juos dangsto, norėdama, kad kieme žiedai kuo ilgiau džiugintų akis.

„Juk jie visu grožiu ir atsiskleidžia tik rudenį. Darom viską, kad tik nuo jų nutolintume šalnas“, – juokėsi Marijona.

Iškasti tokį kiekį gumbų visų pirma yra sunkus fizinis darbas, tačiau atsisakyti šių gėlių alėjos Marijona jokiu būdu nenori. Atvirkščiai – vis dar ieško naujų jų rūšių. Šį pomėgį moteris puoselėja jau apie dvi dešimtis metų.

Kaimas, sodas, žemė ir gamta yra tai, kas M. Širvelienei teikia daugiausiai džiaugsmo.

„Smagu būti gamtoje, susilieti su žeme. Iš ten ateina gerumas, džiaugsmas. Mano vyrui toks gyvenimo būdas irgi patinka, tik, žinoma, kaime jis užsiima kitais darbais. Seną sodybą  Jonavos rajone įsigijome jau seniai ir, matyt, ją tvarkysime iki gyvenimo pabaigos“, – sakė pašnekovė.

San Karlas, Italija, su dukra

Dažniau – į Vilnių

M. Širvelienė laiko randa ir kelionėms, ir įvairiems renginiams. Ji aktyviai dalyvauja ir Jonavos kultūros centro organizuojamose šventėse, dažnai išvyksta į sostinę.

Labiausiai moteris mėgsta lankytis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, sielojasi, jei negali pamatyti vienos ar kitos premjeros. Be to, šiame teatre šoka ir jos dukterėčia.

Dažniau į Vilnių nei į Kauną M. Širvelienė važiuoja dar ir dėl to, jog čia gyvena dukra, įgijusi teisininkės profesiją. Trijų anūkų sulaukusi močiutė sako, kad jai ypač smagu bendrauti su dukters šeima.

„Kas man yra moteriškumas? Sunku trumpai pasakyti. Bet pirmiausia moteris turi būti švelni, gera ir rūpintis savo šeima. Manau, kad dukra yra geresnė už mane. Jau neatsimenu, kaip mes ją auklėjome, bet aš matau, kaip gražiai ji auklėja savo vaikus.

Mane pačią gyvenime džiugina daugelis dalykų – norisi perskaityti knygą, pamatyti spektaklį, pasiklausyti koncerto. Ir nors viską vėliau dažniausiai parodo televizija, tačiau tai nėra tas pats, kaip pamatyti gyvai. Viskas gyvenime įdomu – nėra nuo ko pavargti“, – įsitikinusi M. Širvelienė.

Kalbėjosi Jūratė BUTKUTĖ,  (Užs. Nr. 476)

KOMENTARAI