M. Kungys: ,,Sportas yra mano kasdienė aistra“Asmeninio albumo nuotr.

M. Kungys: ,,Sportas yra mano kasdienė aistra“

Kūno rengyba – sporto šaka, kurią iki šiol lydi ne vienas mitas. Apie ją tik iš nuogirdų girdėję žmonės, žiūrėdami į išpuoselėtus kūnus, neretai akcentuoja sportininkų beribį maisto papildų vartojimą, maitinimąsi sausa vištienos krūtinėle ir valandų valandas „pumpuojamus“ raumenis. Šiemet Pasaulio fitneso čempionate Lietuvai atstovavęs jonavietis Modestas Kungys tikina, kad tikrą kūno rengybos kelią supranta tik juo einantys asmenys.

LMFA futsal čempionato lemiamos kovos vyks Jonavoje
Pergalių serija nutrūko Alytuje
Po pralaimėjimo Kauno klubui, „Achema-KKSC“ grumsis dėl 5-8 vietų

Kitoje kategorijoje

M. Kungys (27 m.) pirmą kartą į kultūrizmo, fitneso ir bikinio varžybų sceną užlipo 2016 metais. Kelis sezonus iš eilės rungdamasis „Men‘s physique“ (vyrų figūros) kategorijoje, jis pelnė ne vieną prizinę vietą, tačiau lietuviškos scenos jam nepakako. Šiais metais vaikinas jėgas išbandė Italijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kur pademonstravo kiek kitokią savo formą.

„Džiaugiuosi, kad nesu patyręs, ką reiškia likti už geriausiųjų šešetuko.  Dalyvaudamas varžybose Lietuvoje, visada mąsčiau, jog norėčiau pasirodyti ir už šalies ribų. Pagaliau svajonė išsipildė. Sekėsi gerai – Lenkijoje užėmiau antrąją vietą, Italijoje ir Latvijoje – ketvirtąją. O Lietuvai atstovaudamas Pasaulio fitneso čempionate, vykusiame Balstogėje (Lenkijoje), patekau į finalą ir buvau šeštas. Ateityje tikiuosi dar labiau pagerinti rezultatus, nes tam turiu potencialo. Šis sezonas man buvo kiek kitoks, nes ruošiausi Lietuvoje nepripažintai kategorijai – „Muscular men‘s physique“ (raumeninga vyro figūra). Norėtųsi, kad ir mūsų šalyje ji būtų vertinama“, – kalbėjo M. Kungys.

Nuo mažų dienų

Vaikinas aktyvia fizine veikla susidomėjo dar vaikystėje.

„Sportas mano gyvenime yra nuo mažų dienų – būdamas aštuonerių, pradėjau lankyti krepšinį, vėliau – futbolą. Jį žaidžiau iki pilnametystės, bet komandinis sportas išliko tik smagia pramoga. Kūno rengybą atradau prieš septynerius metus. Iš pradžių, kaip ir dauguma žmonių, sportavau mėgėjiškai: vieną mėnesį eidavau į sporto salę, kitą – ilsėdavausi (šypsosi). Vėliau supratau, kad man neblogai sekasi, o nuvažiavęs pažiūrėti vienų varžybų, pagalvojau: „Ir aš galėčiau taip atrodyti“. Žingsnis po žingsnio priėjau prie to, kur dabar esu. Nebeįsivaizduoju savęs be šio sporto“, – pasakojo sportininkas.

Veda treniruotes

Jau metus vaikinas dirba treneriu – jonaviečiams veda grupines „Militari Fit“ treniruotes. Čia  prakaitą lieja ir vyrai,  ir moterys.

„Dar būdamas paauglys, svajojau apie trenerio darbą. Iki galutinio apsisprendimo, matyt, kažko pritrūko, nes trumpam buvau susiviliojęs emigracija. Po pusės metų grįžau į Lietuvą, pakeičiau kelias darbo vietas. Bandžiau save realizuoti netgi kariuomenėje – praleidau ten beveik trejus metus. Tiesą sakant, tuo laikotarpiu ir prasidėjo pirmieji mano žingsniai šia link­me – tapau karinio fizinio rengimo instruktoriumi. Pajutęs, jog darbas, susijęs su sportu, yra tai, ko visada norėjau, nusprendžiau jo imtis už kariuomenės ribų. Taip ir pradėjau vesti „Military Fit“ treniruotes. Kadangi dalis atliekamų pratimų yra perimti iš karinio pasirengimo treniruočių, tikėjausi, kad dažniau rinksis vyrai. Vis dėlto spėjimas nepasitvirtino – turbūt apie 70 proc. yra moterys. Džiaugiuosi, kad galbūt kažkam padėjau pamėgti sportą, nes nieko nėra maloniau matyti, kai žmonės pradeda mėgautis treniruotėmis. Vos vienai neįvykus, jau nerimauja dėl kitos“, –  pasakojo pašnekovas.

Kaskart vis paprasčiau

Kiekviename naujame sezone ruoštis scenai tampa vis paprasčiau. Aiškiai sudėliota dienotvarkė atrodo įprastas dalykas, o sukaupta patirtis padeda siekti geresnių rezultatų.

„Ruošdamasis varžyboms, laikausi griežto mitybos režimo, kad galėčiau atlaikyti didelį fizinį krūvį. Ypač sunkus būna paskutinis mėnuo. Kiekvienas sportininkas tai išgyvena skirtingai. Kai kurie jaučiasi labai nuskriausti ir skundžiasi visiems aplinkiniams. Žinoma, jei viskas būtų paprasta, tuomet ant scenos kasmet užliptų daugybė žmonių. Tie, kas ištveria, tobulėja per kiekvieną sezoną: geriau pažįsta savo kūną, išmoksta gaminti patiekalus ir pan. Aš tą rutininį periodą priimu kaip savaime suprantamą dalyką – nereikia sukti galvos, ką valgysi, ar eisi šiandien sportuoti, ką veiksi vakare ir pan. Tu tiesiog esi įsisukęs į tą dienotvarkę. Dabar man atrodo, kad daug sudėtingesnis laikas yra po varžybų, kai atsiranda laisvės pojūtis“, – kalbėjo sportininkas.

Brangus malonumas

Dalyvavimas varžybose reikalauja nemažai išlaidų. Vien tik registracija gali atsieiti triženklę sumą.

„Sunku tiksliai pasakyti, kiek kainuoja vienas varžybų sezonas. Aš laikausi nuomonės: jei neskaičiuoji, tai ir negaila. Tikrai nežinau, kiek kainuoja maistas, nes valgyti juk reikia bet kokiu atveju. Registracija komercinėse varžybose gali atsieiti 200 eurų, o dar kelionė, nakvynės nuoma. Grimas per dvejas varžybas atsieina apie 40–50 eurų. Būtent finansiniai dalykai dažnai varžo galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose“, – teigė vaikinas.

Kitas pasaulis

Kaip atrodo varžybų užkulisiai? M. Kungys tikina, kad ten gyvenimas virte verda. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų.

„Už scenos – kitas pasaulis. Lietuvoje ten dažniausiai būriuojasi 100–150 dalyvių, o dar treneriai, teisėjai, artimieji. Vieni žmonės nulipa nuo scenos ir jau skanauja užtarnautus šokoladukus, kiti – su gurgiančiais pilvais laukia savo pasirodymo. Užsienyje dar didesnis chaosas, nes dalyvių būna kur kas daugiau. Pasirodymo laukimas tikrai vargina. Kartais nežinai, kiek tas nuovargis paveikė tavo rezultatus. Ryte tu gali atrodyti vienaip, o po kelių valandų – visiškai kitaip. Būna, kad pasirodymo tenka laukti ir 10 valandų. Žinoma, ant scenos nuovargis išgaruoja – tos kelios minutės primena, kad pasiekei ribą, kada tau reikia pristatyti savo sunkaus darbo rezultatus. Iki šiol prisimenu pirmąsias varžybas. Tada teisėjas pasakė, kad negalėsiu lipti į sceną, nes paaiškėjo, kad mano šortai per trumpi. Tada dar neturėjau patirties ir nežinojau, kad ir vienas centimetras yra labai svarbus. Iki registracijos pabaigos buvo likę gal trys valandos. Teko skubiai ieškoti šortų, bet parduotuvėse jų neradau, nes varžybos vyko rudenį. Viskas baigėsi gerai – vienas sportininkas man pardavė savuosius. Dabar smagu viską prisiminti, bet tada patyriau daug streso“, – pasakojo M. Kungys.

Supranta tai išgyvenę

Vieša paslaptis, kad kūno rengyba užsiimantys žmonės sulaukia ne tik palaikymo ir pagyrų. Ištobulintų kūnų atstovai kritikuojami dėl esą perdėto papildų vartojimo, kankinančiai nuobodžios mitybos ir pan. M. Kungys tikina, kad tokios kalbos jo visiškai nejaudina.

„Kritikuojančių visada buvo ir bus, bet jei tu tiki tuo, ką darai, nekreipi jokio dėmesio. Iš pradžių ir giminės, ir draugai per šventes būtinai siūlydavo paragauti to, kas tuo metu tau yra tabu. Kai atsisakydavau, išgirsdavau ir kokią pašaipėlę. Tik pirmus metus mane tai labai erzino. Iš tikrųjų sportininkų mityba nėra nuobodi – krūtinėlė, ryžiai ir kiaušiniai akcentuojami dėl to, kad yra paprasčiausia iš jų paruošti valgį. Tačiau jei turi laiko, gali pasigaminti įvairiausių patiekalų. Visos kalbos dėl papildų taip pat perdėtos. Galiu pasakyti, kad jie reikalingi tik tiems žmonėms, kurie išnaudoja 110 procentų savo energijos. Kitu atveju papildų vartojimas – pinigų švaistymas. Ar sportininkų gyvenimas nuobodus? Nuobodu gali būti nedaryti nieko dėl savo tikslo. Sportininkus geriausiai supranta kiti sportininkai. Dėl to aš manau, kad net mano antroji pusė turėtų būti sportininkė. Kas geriau tave supras, jei ne žmogus, kuris praėjęs tokius pat gyvenimo etapus“, – kalbėjo M. Kungys.

Ne stebuklas, o rezultatas

Ką jaunas vyras pasakytų tiems, kurie norėtų atrodyti kaip jis?

„Viskas yra labai paprasta – tai ne sėkmė, ne stebuklas, ne dovana, o tik be galo sunkus darbas. Sportas yra mano aistra. Aš tuo mėgaujuosi ir kiek­vieną dieną džiaugiuosi savo pasirinkimu. Žmogus tiesiog turi atrasti savo kelią. Žinoma, būna dienų, kai jautiesi pavargęs, bet visa tai – laikina. Sunkūs momentai yra lūžis, kada arba pasiduoti, arba žengi žingsnį į priekį. Tokie lūžiai ir parodo, kuris žmogus visa širdimi siekia savo tikslo, o kuris tai daro tik eksperimentuodamas ar dėl kitų priežasčių. Aš tiesiog labiau noriu laimėti, nei gailėti savęs“, – tvirtai kalbėjo M. Kungys.

KOMENTARAI