Likimo sesės ir broliai paminėjo savo veiklos 30-metįScenoje – „Vilties“ choras. K. Putelio nuotr.

Likimo sesės ir broliai paminėjo savo veiklos 30-metį

Praėjusį šeštadienį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Jonavos filialas ir choras „Viltis“ iškilmingai paminėjo savo veiklos 30-metį. Į Jonavos kultūros centro (KC) Didžiąją salę susirinko ne tik patys sukaktuvininkai, bet ir jų artimieji, bičiuliai, garbūs svečiai.

Motinos dieną – didingas „Bavarijos“ koncertas
Senjorų klubas: pomėgiai ir bendravimo džiaugsmas
Mišrus choras „Žemyna“ nuolat kviečia naujus narius

Scenoje skambėjo dainos, netrūko prasmingų žodžių, poezijos posmų ir nuoširdžių emocijų.

Priminė istoriją

Minėjimas prasidėjo Lietuvos himnu. Tylos minute pagerbtas politinių kalinių ir tremtinių, žuvusių už Tėvynės laisvę, atminimas.

Buvusi ilgametė LPKTS Jonavos filialo valdybos pirmininkė Veronika Gabužienė susirinkusiesiems priminė šio padalinio bei KC politinių kalinių ir tremtinių choro „Viltis“ trijų dešimtmečių aktyvios veiklos istoriją. „Naujienų“ laikraštyje neseniai (8 ir 9 numeriuose) buvo publikuoti jos prisiminimai šia tema, todėl šįkart akcentuosime tik kai kuriuos pasakojimo momentus.

V. Gabužienė

„Tie, kurie patys ar jūsų šeimos nariai patyrėte tremtį, lagerius, puikiai prisimenate laisvės troškimą, viltį ir tikėjimą, kad Lietuva bus laisva. Tos vilties, to tikėjimo per 50 metų okupantai nesugebėjo numarinti nei lageriuose, nei tremtyje, nei sušaudyti Lietuvos laukuose, kadangi  partizanai kovojo šventai tikėdami, kad Tėvynė atgaus laisvę, o jų vardai nebus užmiršti“, – mintimis dalijosi V. Gabužienė.

Pasak jos, įsimintina Jonavos filialui data – 1988 m. lapkričio 13-oji, kai įvyko jo pirmtako – „Tremtinio“ klubo steigiamasis susirinkimas. Po poros metų visuomeninė organizacija tapo LPKTS skyriumi, vėliau – filialu.

Per tą laiką nuveikta daug darbų, kurių savotišku simboliu tapo Jonavos kapinėse iškilusi koplyčia, skirta negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti. Jos idėją 1990 m. sausį inicijavo Antanas Gabužis, o palaikė ir per porą metų padėjo įgyvendinti daugybė žmonių. 

1989-ųjų gegužės 22 d., miesto kino teatro salėje prisimenant didžiausią 1948 m. tremtį, dainavo ir ką tik įsikūręs „Tremtinio“ klubo choras, vadovaujamas Antano Guobužio. Vien per pirmąjį savo veiklos dešimtmetį choras „Viltis“ 110 kartų koncertavo įvairiuose renginiuose, šventėse, o ir vėliau koncertų  nestigo.

Jau 20 metų šiam kolektyvui vadovauja politinio kalinio dukra Violeta Michelkevičienė. V. Gabužienė, kadaise organizavusi šį chorą ir dabar jame tebedainuojanti, be kitų dalykų, dėkojo vadovei už kantrybę.

Baigdama kalbą, ji visus kvietė Lietuvos himną giedoti ne lūpomis, o širdimi. Jei jo priesakų būtų laikomasi, Lietuva klestėtų.

V. Michelkevičienė

Skambėjo dainos

Šventinį koncertą pradėjęs Jonavos KC mišrus choras „Žemyna“, kuriam taip pat vadovauja V. Michelkevičienė, atliko Gabrielio Forė kūrinį „In paradisum“ (solistė Ainė Kvedaravičienė, koncertmeisterė Skaidrė Reznikovienė).

Juos keitė choras „Viltis“ su daina „Lietuva“, kuriai akompanimentą parašė Adrijana Juškevičienė.

Vėliau scenoje išsirikiavo jungtinis choras, kuriame prie jonaviečių prisijungė iš kaimyninių rajonų atvykę tremtinių ir politinių kalinių mišrūs chorai. O kartu dainuojant pakaitomis dirigavo Ukmergės choro „Tremtinys“ vadovė Julija Juodienė, Kauno choro „Ilgesys“ chormeisteris Mindaugas Šikšnius, Kėdainių choro „Diemedis“ vadovas Algirdas Kučiauskas, V. Michelkevičienė.

Skambėjo lietuvių liaudies, tremtinių, partizanų, laisvės kovotojų sukurtos dainos.

Dar vienas nuoširdus pasirodymas – buvusio tremtinio, muzikanto Juozo Laurinaičio su keturiais dainininkais atlikta daina „Akordeono garsai“ (muz. ir žodžiai – J. Laurinaičio).

Koncertinę programą sujungė jos vedėjo Jono Andriulevičiaus intarpai, kuriuose dažniausiai skambėjo tremtį patyrusių poetų posmai.

O koncerto pabaigoje dainą „Lietuva brangi“ (muz. Juozo Naujalio, žodžiai Maironio) kartu su choristais traukė ir dauguma susirinkusiųjų.

„Vilties“ choristus sveikino S. Jefimenka ir daugelis kitų

Dėkojo ir sveikino

Galiausiai scenoje liko tik jubiliejų švenčiantys jonaviečiai. Jie sulaukė daug padėkų, sveikinimų, prasmingų palinkėjimų ir patys dėkojo savo bičiuliams, pagalbininkams, rėmėjams.

LPKTS  valdybos pirmininkės pavaduotoja Ona Aldona Tamošaitienė, pasveikinusi Jonavos filialo narius, įteikė padėkas ir simbolines dovanas Janei Paulauskienei, Evaldui Makutėnui,  V. Michelkevičienei ir V. Gabužienei.

Sveikinimo žodžius sukaktuvininkams tarę rajono Savivaldybės meras Eugenijus Sabutis ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė puokštes gėlių taip pat skyrė V. Gabužienei bei V. Michelkevičienei. 

Chorą „Viltis“ jubiliejaus proga sveikino KC direktorius Sergejus Jefimenka. Kiekvienas choristas, taip pat koncertmeisterė S. Reznikovienė bei muzikantas J. Laurinaitis ir kt. gavo po padėką ir dovanėlę. Padėkos skirtos ir atvykusių chorų vadovams. Kaip ir dera, jubiliatai pamaloninti tortu. O ponios Violeta ir Veronika vėl gavo gėlių.

Į tremtinius taip pat kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jonavos skyriaus pirmininkas Gintas Jasiulionis ir jo kolegos Algimantas Dabašinskas bei Jolita Peleckienė. Padėkota už bendrą darbą, V. Gabužienė pradžiuginta rožių puokšte ir saldžia dovana. Chorui skyriaus vardu įteiktas sveikinimo raštas, o kiekvienam choristui – po rožę.

Būreliui žmonių padėkojo ir dovanėles įteikė ir dabartinė PKTS Jonavos filialo pirmininkė Irena Tomaševičienė. Už ilgametį dalyvavimą chore padėką gavusi V. Gabužienė patikino: „Ką nuveikėme – tai nelaukdami ir nesitikėdami kokio nors įvertinimo, o darėme tai, ką reikia, ką mums diktavo širdis ir kur jautėme pareigą.“

„Vilties“ choristai dar sveikino ir dėkojo savo vadovei. Jiems patiems gražių žodžių ir padėkos, pagarbos ženklų negailėjo tiek jonaviečių, tiek svečių chorų atstovai. 

Nuo visų sveikinimų susigraudinusi V. Michelkevičienė kalbėjo: „Ačiū už patirtą bendrą jausmą muzikoje. Ji sujungia dievų ir žmonių pasaulius.“ Moteris pasidalijo ir paprasta laimės formule: „Gerbk savo tėvą ir motiną, ir būsi laimingas.“

Likimo sesės ir broliai dar ilgai bendravo prie arbatos ar kavos puodelio, kur persipynė šventinė nuotaika ir skaudūs prisiminimai.

Kitą dieną, sekmadienį, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Jonavos politinius kalinius ir tremtinius.

KOMENTARAI