Lietuvai skirtos dainos aidėjo ir Čičinuose

Lietuvai skirtos dainos aidėjo ir Čičinuose

Artėjančios Kovo 11-osios proga praėjusį penktadienį graži vakaronė, pavadinta „Dainuoju Lietuvai“, nuaidėjo ir Čičinuose.

Metiniame jaunimo organizacijų susitikime – ovacijos teatrui ir projektams
Vienas „sutinku“ dovanos gyvenimą keliems
Maksimalus žinių įvertinimas jaunuolius nukreipė į naujus iššūkius

Bendruomenės pirmininkas Juozas Plukys pirmiausia visiems priminė tas dramatiškas ir džiugias 1991-ųjų dienas, kai mūsų visuomenėje atgijo nepriklausomybės dvasia, o ryžtingi signatarai pasirašė ne tik tautai, bet ir visai Europai reikšmingą aktą. Neramiai tas dienas išgyveno ir Čičinų kaimo žmonės. Viena iš jų – nepailstanti aplinkos puoselėtoja, sodžiaus ir bažnytinių švenčių dalyvė Ona Sadauskienė, kurią šiandien teko sveikinti garbingo jubiliejaus proga. „Daugiau tokių žmonių, kaip mūsų Onutė, tad gal ir salė būtų pilnesnė“,- atviravo susirinkusieji į šventę.

O atėjusieji nesigailėjo. Sugiedojus Lietuvos himną, į sceną viena po kitos lipo sveteliai. Įdomią meninę kompoziciją nūdienės Lietuvos temomis parodė rajono Neįgaliųjų draugijos miniatiūrų teatras „Rykštė“(vadovė Angelė Bortkevičienė). Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Rezginėlė“ (vadovė Melanija Jaskūnienė) neleido užmiršti mūsų senolių dainų, ratelių, žaidimų, o prie dainos „Ant kalno karklai siūbavo“ prisijungė ir žiūrovų balsai. Jautrumu ir sutarimu stebino Neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis „Lietava“ (vadovė Laima Stakeliūnienė). Virtuoziškai akomponuojant akordeonu, moterys apdainavo ne tik kadaise Irenos Būtėnaitės pastebėtą Aukštaitijos šulinį, bet ir, rodos, čia pat, už langų, šniokščiantį senąjį parką, kraštą su gyvais aviliais ir žemę Lietuvos, kur amžinai žaliuoja ąžuolai. Profesionaliai atliekamu repertuaru žavėjo ir Čičinų kultūros centro vokalinis ansamblis „Septima“ (vadovė Jurga Roličienė). Jų gretose – mokytojos, kultūrnešės ir pati vietos centro vadovė Loreta.

Vakarą įspūdingai užbaigė ta pati Neįgaliųjų draugijos „Rykštė“, atkurusi tiek patriarchaliniam, tiek ir mūsų dienų kaimui nesibaigiančias problemas pažinties, piršlybų bei vedybų klausimais. Mažai kas žinojo, kad keturios seserys, kurios čia vaidina – tai tikros seserys, buvusios Maslauskaitės, o jomis susirūpinusi motušė – tai pati režisierė. Pasirodymas Čičinų scenoje „Rykštei“ buvo savotiška repeticija, nes kitądien jos, suvalkiečių pakviestos, jau išrūko į Kybartus (Vilkaviškio r.).

Apsikeista dovanėlėmis, pabendrauta prie arbatos stalelio. „Iki susitikimų ne vien valstybės švenčių dienomis!“ – atsisveikino vieni su kitais.

Mariaus Glinsko nuotr.

KOMENTARAI