Lengvu vasarvidžio žvilgsniuK. Putelio nuotr.

Lengvu vasarvidžio žvilgsniu

Jonavos kultūros centro Meno galerijoje – lengva, žaisminga tapybos paroda, neįpareigojanti, atrodo, nei autorius kažkuo stebinti, nei žiūrovus per daug susimąstyti, nustebti. Ekspozicijos autoriai – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentai, jau bakalaurai.

Sakurų žaismėje – persirėžimo pavojai
Ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio – pagoniška dvasia
Konkurse sužibo Jonavoje užaugęs talentas

Tapybos studijas baigęs jaunimas jonaviečiams prisistato kaip prie brandumos priartėję menininkai, nors, anot čia cituojamo prof. Arūno Vaitkūno, sunku pasakyti, kada žmogus tampa dailininku. Mat ir išmokus piešti nebūtinai juo tampama. Žiūrovas lengvu žvilgsniu prisiliečia prie įvairaus formato drobių, kur nebūtina šifruoti kažkokius pasąmonės klodus, naršyti abstrakcijų vingiuose, čia, rodos, viskas paprasta ir aišku.

Vakarykščiai studentai jau meistriškai panaudoja savo kūrybos įgūdžius, suvokia nacionalinės ir pasaulinės dailės tradicijas. Negalima ilgiau nestabtelėti ties Medeinės Revuckaitės „Žiemos virsmu“, Samantos Augutės „Praeities istorijomis“, Ligijos Krištaponytės „Atodangomis“, Tomo Stanaičio „Po spektaklio“, Evelinos Eigelytės „Slėpiniais“ ar Sonatos Repšaitės „Tolimu artumu“, Airos Urbonavičiūtės „50 minučių“ ir kitais darbais. O štai Akvilina Šimkevičiūtė savo kūrinį palydinčiame komentare prisipažino, kad jį inspiravo kraupokas „nuotykis“ Zagrebe, kur mergina paprasčiausiai buvo pasiklydusi. Pasiklydimo tema – tai kažkas nauja dailininkų kūryboje, nors, pavyzdžiui, literatūroje austrų rašytojas Francas Kafka kadaise ją jau eksploatavo.

Norisi paraginti jonaviečius: eikite, žiūrėkite, vasarvidžio kaitroje pajauskite estetinę atgaivą. Anot parodų kuratorės Gitanos Daugirdienės, reklamos mieste lyg ir netrūksta, deja, skubėdami su reikalais, dažniausiai pralekiame pro ją lyg pro kiaurą sieną.

 

KOMENTARAI