L. Trimonio sukurtame filme – Jonava iš arti

L. Trimonio sukurtame filme – Jonava iš arti

Lauryno Trimonio pristatinėti, ko gero, jau nereikia – pernai Jonavai skirtą nuotraukų paroda pristatęs kraštietis nuolatos apdovanoja jonaviečius meniškais kadrais, kurie padeda iš naujo atrasti miesto gatves. Šiandien vaikinas pristato dar vieną staigmeną – beveik pusės valandos trukmės filmą ,,Diena vieno miesto gyvenime: JONAVA”.

Nugalėkite savo baimes ir pradėkite keliauti!
Buvęs ūkio ministras: Jonavoje nesiruošiu būti šešėliniu vadovu
Šeimininkai sodyboms kasmet suteikia naujų spalvų ir akcentų

Pristatydamas savo filmą nuosavoje „Facebook“ paskyroje L. Trimonis rašo:,, Apie Tave ir apie mane, žinoma, kad taip pat ir apie juos, apie mus ir mano, Tavo ir jų.. rytus, dienas ir vakarus, naktis, saulę ir griaustinius, juoką, ašaras, apie tai, kas mums ir nuo mūsų. Apie gatves ir parkus, aikštes ir alėjas. Apie viską, ko iki šiol nepažinau, dorai nepažinau. Noriu, kad susipažintumėt, čia ji – Jonava. Jauki, lengvai nedrąsi, kukli, bet drąsiai žengianti į priekį. Ta, kurios gatves mindau aš ir Tu, su kuria keliesi ir užmiegi, dėl kurios stengiesi, kurios kartais nenori matyti, bet labiausiai už viską – greičiausiai myli. O dar toliau, apie mano ir Tavo ryšį su juo, priežastis ir dingstis, laiką, galimybes ir praradimus, apie dešimtis tūkstančių dienų jame ir apie tiek pat dienų apie jį galvojant. Apie miestą, kokį mačiau ir tebematau kasdien, apie miestą, kuri desperatiškai norėjau ir tebenoriu parodyti Tau. Tikslus atsakymas kodėl dabar visa tai skaitai ir dėl ko tavo ekrane šis filmas? Manau geriau nei aš pats supranti, kad vieno tokio nėra. Daug impulsų, kurie mane atakavo tai po vieną tai po du, pradžioj atsargiai, nedrąsiai, po to jau vis tvirčiau… bet kai galiausiai visi jie sujungė pajėgas, o tai buvo 200 dienų atgal, pasidaviau be teisės priešintis. Aš beviltiškas savo šalies ir savo gimtų gatvių mylėtojas ir užtarėjas. Šis filmas tik ir gimė iš vienos ir vienintelės priežasties – meilės ir sentimentų miestui, kurio grindinį po kojomis jaučiu. Tai skaitydamas, gali būti tikras, kad jokių, visiškai ir absoliučiai jokių spekuliacijų čia nėra. Ir greičiausiai pagrinde dėl to visus tuos rytus, dienas ir naktis man buvo taip dangiškai lengva spirtis į batus ir eiti, važiuoti ar bėgti, gaudant paskutines saulėlydžio minutes ir viską aplink, iš ko pamažu ir susilipdė pusę metų trukusi diena vieno miesto gyvenime. Aš nežinau ar šis filmas bent kažkiek atsakys į dešimčių, klausiusių „ką tu apie Jonavą per daug parodysi?“ klausimus ir ar bent šiek tiek pasuks jų nuomonę kita linkme, nes tokio tikslo net ir neturėjau, bet neabejotinai žinau, kad dar kartą patvirtinau sau – čia mano grindiniai, tvoros, mano sienos ir mano stogai, mano laikas, mintys, emocijos ir darbai. “

 

KOMENTARAI