Kviečia graži ir rožėmis kvepianti šalis prie Juodosios jūrosBalčiko botanikos sodas. Asmeninio albumo nuotr.

Kviečia graži ir rožėmis kvepianti šalis prie Juodosios jūros

Bulgarija apibūdinama kaip viena iš nedaugelio egzotiškų Europos šalių, galinti pasigirti senovine turtinga kultūra, archajiškomis bažnyčiomis, viduramžių vienuolynais, etnografiniais kaimais, ypatingais miestų senamiesčiais, tapybiška Juodosios jūros pakrante.

A. Kulvietis šlovę pelnė tikėjimu ir darbu
Islandijoje žaidžia ir jonaviečiai
Jonavietės namuose skamba esperanto kalba

Rožė prilygsta auksui

Rožė – Bulgarijos simbolis. Legenda byloja, kad labai seniai samdytas jaunuolis išvyko į Persiją statyti turtuoliui mečetės ir pamilo jo dukrą, už ką buvo įkištas į tamsiąją. Mergina padėjo vaikinui pabėgti, atsisveikindama padovanojo gėlių krūmą. Toji gėlė jaunuolio tėvynei Bulgarijai atnešė pasaulinę šlovę ir didžiulį pelną.

Rožių slėnis – regionas tarp dviejų upių, kur šiltas ir lietingas klimatas augina pasaulio gėlių karalienę. Nosį kutena aromatai ir akį veria spalvos. Pagal seniausias tradicijas rožių žiedai skinami rankomis, iš jų spaudžiamas brangus aliejus. Iš 30 žiedų – vos vienas lašas, iš 4 t – vos 1 kg, kuris kainuoja 5 500 eurų.

70 proc. viso pasaulio rožių aliejaus pagamina Bulgarija. Jo aromatas taip ištobulintas, kad jam neatsispiria geriausi pasaulio parfumeriai. Iš rožių esencijos gaminama kita produkcija: aliejus, vanduo, medus, uogie­nė, limonadas, ledai, vynas, desertai.

Jau oro uoste didžiuliai ryškūs stendai propaguoja rožių produkciją.

Bulgarijos viduramžių griuvėsiai

Rojaus lopinėlis

Gamtos grožybė yra Rilos ir Pirino kalnai su sodria slėnių žaluma. Vitošos kalnas – Sofijos puošmena, čia nacionaliniame parke randame ilgiausią šalyje 18 km Duchlato urvą. Žvelgi į kalnus, pasineri į jų didybę, kyli iš paplūdimio ir keliauji į juos.

Savo galingus vandenis plukdanti Ropotamo upė iš abiejų pusių apsupta gamtos rezervato, visa jo augmenija ir gyvūnija įrašyta į Tarptautinę raudonąją knygą. Plaukiodamas Kamčijos upe, jautiesi lyg džiunglėse, nes abu krantai apaugę tokia vešlia augmenija, kad užtveria kelią valtims.

Balčiko botanikos sodas žavi 3 000 gėlių ir viena gražiausių kaktusų alėjų Europoje. 7 kv. km teritorijoje išsibarsčiusios akmeninės uolos ir skulptūros stebina tuo akmeniniu mišku.

Kiekviena šalies vieta verta epitetų. Jų grožį ir išskirtinumą apibūdina legenda: kai Dievas tautoms dalijo žemę, bulgarai dirbo ir nespėjo paimti žemės, bet Dievas, įvertinęs jų darbštumą, padovanojo jiems lopinėlį rojaus.

Kurortas Auksinės kopos

Juodosios jūros apžavai

Negali atsižavėti vaizdingomis jūros įlankomis, apjuostomis gamtos parkais, prieplaukose besipuikuojančiomis baltomis lyg gulbės jachtomis, pribloškiančiais puraus smėlio paplūdimiais. Lyriškais vardais pavadinti kurortai „Auksinės kopos“, „Saulėtas krantas“, „Rivjera“, „Albena“, „Auksinės smiltys“ puikiai atspindi magišką grožį.

Unikalus gamtos rezervatas – ekologiškai švari pakrantė, turinti „Mėlynosios vėliavos“ sertifikatą. Negilios ir ramios įlankėlės labai patogios maudynėms. Prieplaukose glaudžiasi valtys, jachtos, laiveliai, laukiantys poilsiautojų, norinčių iš jūros tolių pažvelgti į smėlėtus ir uolėtus jūros krantus, apiplaukti Šv. Jono ir Šv. Petro salas.

Skaidrus Juodosios jūros vanduo, gaivus kalnų oras, švelnus klimatas net ir tada, kai nėra saulės, auksu spindinčios pakrantės, vešlūs natūralios gamtos parkai, neblaškoma ramybė –  tiesiog tobulas poilsis.

Viena seniausių valstybių

Šios šalies istorija ir materialus paveldas nukelia į itin seną praeitį.

Seniausias miestas Europoje, įkurtas 6 000 m. pr. Kristų – Plovdivas. Ant trykštančių mineralinio vandens šaltinių puikuojasi sostinė Sofija – tarsi muziejus po atviru dangumi. Unikalus miestas Nesebaras, Bulgarijos Jeruzalė – Sozopolis, tūkstantmečius skaičiuojanti uostų sostinė Varna.

Visuose senamiesčiuose vaikštai pėstute, stebiesi ryškiais dviejų kultūrų, dviejų religijų ir socializmo ženklais: senos, masyvios mečetės su į dangų šaunančiais minaretais, cerkvės auksiniais kupolais, romėnų laikų amfiteatrai ir stadionai, sovietinių laikų grandioziniai statiniai, paminklai, obeliskai.

Gilių tradicijų puoselėtoja

Bulgarijos ortodoksų cerkvė – ankstyviausia pasaulyje slavų cerkvė. Slavų krikštytojai Kirilas ir Metodijus sukūrė pirmąją pasaulyje slavų kalbos abėcėlę – kirilicą.

Švenčiausia vieta šalyje – Rilos kalnuose 1 147 m aukštyje stūksantis vienuolynas. Tai vienas gražiausių architektūros paminklų Bulgarijoje. Aladža, Drianovo vienuolynuose, jų celėse ir koplyčiose dar išsilaikiusi viduramžių tapyba, freskos. Viduje – bibliotekos, muziejai, vienuoliai pasakoja religijos istorijas, parodo šventas relikvijas. Prie įėjimų yra specialios skaros, kuriomis reikalaujama prisidengti nuogus pečius, rankas ir kojas. Šiose vietose tvyro ypatinga atmosfera ir harmonija.

Gilių tradicijų ieškome etnografiniuose kaimuose, kur reprezentuojama Bulgarija nuo seniausių laikų, supažindinama su liaudies muzika, tradiciniais šokiais, nacionaliniais drabužiais ir patiekalais, vestuvių papročiais. Tam rengiami įvairūs vakarai su turtinga folklorine programa ir gardžia vakariene.

Poilsinė šalis

Dėmesį prikausto šalies kraštovaizdis, draugiški vietos gyventojai, moderni naujųjų miestų architektūra. Akį traukia pro džipo langus skriejančios žalios apylinkės, saulėje tviskantys ežerai, retų rūšių paukščiai rezervatuose, naminių gyvulių fermos.

Po skanių vakarienių įspūdžius aštrina šviesų ir garso spektakliai, vaizduotę audrina įvairiaspalviai lazeriai ir ugnis, įspūdinga muzika ir bažnyčios varpų gaudesys, mintys ima klysti Juodosios jūros link.

Siūlomos ekskursijos, žygiai, išvykos, pramogos, degustacijos, plaukiojimai, safaris, vandens sportas. Šalis pirmuosius svečius priėmė 1959 metais. Pabrėžiama, kad Bulgarijoje yra saugu, kurortuose daug apsaugos punktų.

Tačiau tarp Vakarų Europos gyventojų ši šalis nėra populiari. Ją pamėgę daugiausia keliautojai iš buvusio sovietinio bloko. Kokybę vertinantys poilsiautojai gali nusivilti, nes mažai išskirtinio aptarnavimo. Beje, Lietuva ir Bulgarija turi jas siejančią asmenybę – Joną Basanavičių, kuris čia gyveno ir dirbo gydytoju.

Danutė ABRAMAVIČIENĖ

KOMENTARAI