Kulvos parapijos tradicija: Sekminių šventėH. Gudonavičius, J. K. Sungaila ir J. R. Kišonas Sekmines įvardijo sielos atgaiva. Autorės ir Vitos Radionovienės nuotr.

Kulvos parapijos tradicija: Sekminių šventė

Praėjusį sekmadienį prie Kulvos parapijos namų surengtoje tradicinėje Sekminių šventėje, kurios eigai pradžią davė kun. Raimundo Kazaičio aukojamos šv. Mišios, geros nuotaikos nestigo. Čia kvepėjo su spirgučiais kepama kiaušinienė, susirinkusieji vaišinosi skania gira su razinomis, skambėjo muzika ir padėkos visiems, kurie vienaip ar kitaip padėjo vietos kultūros centro kolektyvui suorganizuoti smagų ir prasmingą renginį. Sekminės Kulvoje vyko jau 14-ą kartą.

Šernų medžioklė nuo kiaulių maro neišgelbės?
Lofoteno salos – prisiekusių keliautojų rojus
Šią savaitę prasidės Prezidento gatvės kapitalinis remontas

Problemų nėra

Pasak Jonavos kultūros centro Kulvos filialo vadovės Virginijos Petrenčiuk, atvykus į parapiją naujam klebonui kun. R. Kazaičiui, nedelsiant imta ieškoti bendradarbiavimo ryšių ir galvoti apie renginius, kurių bendruomenėje iki tol dar nebuvo.

„Kreipiausi į kun. R. Kazaitį ir pasiūliau rengti Sekminių šventę. Širdyje tikėjau, kad toks renginys prigis ir taps tradiciniu. Taip ir atsitiko – šiemet Sekmines švenčiame keturioliktą kartą. Ir tai yra jau Kulvos tradicija. Džiaugiuosi, kad didesnių problemų neiškyla. Mums belieka nuvykti į rėmėjų namus, surinkti siūlomus produktus, užrašyti gražius palinkėjimus, – sakė V. Petrenčiuk. – Kol seniūnija padeda, tol sunkumų nekyla.“

Kulviškius džiugino Juškonių liaudiška kapela (vadovė V. Degutienė).

Visais metais Sekmines Kulvoje lydi puikūs orai. Tiesa, V. Petrenčiuk prisimena vienintelį kartą, kai gamta sutrikdė sumanymą – padangę užraukė debesys, nors viskas, kas reikalinga renginiui, buvo paruošta toje pačioje parapijos aikštelėje. „Teko skubiai keisti šventės vietą – viską susirinkome ir persikėlėme į mokyklą. Bet gamtos išdaigos nei nuotaikos, nei scenarijaus nesugadino – po mokymo įstaigos pastoge buvo taip pat smagu ir gera. Taigi tik vienais metais buvome priversti ieškoti stogo virš galvos. O šiaip mus Dievas myli – kaip ir šiandien, dažniausiai dovanoja saulę. Todėl, manau, visiems  maloniau švęsti ir džiaugtis – giedras dangus suteikia dvasią ir nuotaiką stiprinančio eliksyro“, – sakė organizatorė.

Kunigo nuomonė

Aukodamas šv. Mišias, kun. R. Kazaitis akcentavo, kad Šventoji Dvasia yra dovana kiekvienam, kuris ją priima. „Prieš daugelį metų žmonės namus iškaišydavo jaunais berželiais, piemenėliai papuošdavo gyvulėlius augalų vainikais. Sekminės – labai senas paprotys, formavęs kultūrą. Turime nepamiršti, kad per krikštą gauta Šv. Dvasios dovana reikia naudotis, nes priešingu atveju ji lieka lyg kokioje saugiai uždarytoje dėžutėje. Retkarčiais ateidami į bažnyčią, mes nepriimame tos dovanos. Turime nepamiršti, kad Dievas kuria mūsų gyvenimą. Todėl linkiu, kad Šventoji Dvasia mūsų gyvenimą pripildytų savo veikimu. Tegul ji įkvepia kiekvieną mūsų ir parodo meilės gyvenimui kelią“, – linkėjo kun. R. Kazaitis.

Jis pripažino, kad malonu dalyvauti Sekminių šventėje, tačiau prisiimti sau garbės nesutiko. „Nežinau, koks „varikliukas“ šiame renginyje esu. Jį sieju su kultūros centro vadove  – pasitariame, pagalvojame ir veikiame. Aš visada palaikau jos gražias iniciatyvas. Vienais metais lyg ir buvo iškilęs klausimas, ar tęsti tradiciją? Bet aš visada palaikau šią idėją – Sekmines Kulvoje reikia rengti. Juk susirinkę žmonės ne tik pabendrauja tarpusavyje, bet ir pamato programą, pasiklauso koncertų, kuriuos dovanoja įvairūs kolektyvai iš Jonavos, kitų seniūnijų kultūros centrų. Savo kraštą aplanko ir kulviečiai, kurie jau yra išvykę ir įsikūrę kitose vietose. Manau, kad Sekminės Kulvoje – geras sumanymas. Man visada smagu, kai žmonės susitinka ir vieni su kitais pagarbiai pabendrauja“, – pasidalijo mintimis kun. R. Kazaitis.

Kasmet kiaušinienę kepa I. Kanapienis ir A. Zaleckis

Prasmingas renginys

Sangailiškių kaime gyvenantis ūkininkas Jonas Ramutis Kišonas, nepraleidžiantis nė vienos Sekminių šventės ir esantis rėmėjų sąraše, pasidžiaugė tradiciniu renginiu. „Anksčiau čia dirbęs klebonas Sekminių neorganizuodavo,  važiuodavo į Vandžiogalą, o atėjus į mūsų parapiją Raimundui Kazaičiui, pradėjome švęsti čia. Jau pirmi renginiai parodė gyventojų susidomėjimą – atvažiuoja svečių iš kitų rajono vietovių. Ką čia daug kalbėti, – smagu, miela, gera, ir tiek. Ačiū kultūros centro darbuotojoms, dėkui klebonui. Mums, žemdirbiams, tai tikra atgaiva. Juk susitinkame vienas su kitu, pasikalbame, pabendraujame, pasiklausome koncerto. Duok Dieve, kad ateityje ši graži tradicija neužgestų“, – teigė J. R. Kišonas.

Iš Kulvos kilęs Hubertas Gudonavičius, šiuo metu gyvenantis Jonavoje, prisipažino, kad yra nuolatinis  Sekminių šventės dalyvis. „Nepraleidau nė vieno renginio. Gera pabūti savo tėviškėje, susitikti pažįstamus žmones, juk čia dirbau keturiasdešimt metų –  visi savi. Gerbiu organizatorius už tokios kilnios idėjos įgyvendinimą. Atvažiuoju, pasidairau, pasišneku – ko daugiau reikia?“ – mintijo pašnekovas.

„Puiku, kad pas mus įsitvirtino Sekminių tradicija. Juk žmonėms nepakanka vien tik gero kaimo oro,  prakaitą reikia nuplauti ir dvasiai dovanojamais koncertais, pasižmonėti, gal pasidžiaugti asmeniniais laimėjimais, o gal kam ir pasiguosti. Palaikiau ir palaikau tokią kultūrnešių ir bažnyčios bendrą renginį. Apsidairykite: saulė šviečia, alyvos žydi, berželiais kvepia, muzikos kolektyvai keičia vieni kitus, tai kaip čia nesidžiaugsi? Tai geriausia pramoga sodiečiui“, – nuomonę išsakė Kulvoje gyvenantis Jonas Klemensas Sungaila.

Padėkų lietus

Šventę pradėjusi aktyvi Kulvos bendruomenės narė Janina Ragelienė pabrėžė, kad šiemet Sekminės rengiamos dar patrauklesnėje erdvėje – mat seniūno Ramūno  Gudonavičiaus iniciatyva Vasario 16-osios proga čia suplevėsavo Lietuvos trispalvė, atidengta atminimo lenta Kulvos krašto savanoriams, kovojusiems už šalies laisvę. „Manau, kiekvienas jaučia gerą aurą. Vieta siejama ir su istorija, ir su tikėjimu, ir su kultūra“, – pasidžiaugė ji, vardydama aktyviausius šventės pagalbininkus.

O tame sąraše – J. R. Kišonas, Algimantas Pučėta, Algio ir Audronės Zaščiurinskų, Stefanijos ir J. K. Sungailų šeimos, girininkas Rimantas Varanauskas, kiti.

Kaip kasmet, taip ir šiemet kiaušinienę plakė, svogūnus pjaustė, kitais kulinariniais reikalais rūpinosi Valerija Navickienė, Birutė Brindzienė, Jolita Gudonavičienė, Regina Zaleckienė, Vita Radionovienė, Valius Radionovas. O kiaušinienės kepimas tradiciškai buvo patikėtas bendruomenės nariams Ignui Kanapieniui ir Audriui Zaleckiui.

V. Petrenčiuk, nuoširdžiai dėkodama už bendradarbiavimą, kun. R. Kazaitį pamalonino Sekminių pyragu, o Kulvos seniūnui R. Gudonavičiui įteikė ąsotį su seniūnijos simbolika – „kad visi valgytų sočiai“.

Sekminių dieną susirinkusiuosius džiugino kolektyvas „Aisva“, vadovaujamas Raimundo  Mykolaičio, Juškonių kultūros centro liaudiškos muzikos grupė ir Kulvos kultūros centro folkloro ansamblis „Drobulė“ (vadovė Valerija Degutienė),  įveikęs visus konkurso barjerus ir iškovojęs teisę vykti į respublikinę dainų šventę „Vardan tos…“, o birželio pabaigoje dalyvausiantis tarptautiniame folkloro ansamblių festivalyje Kaune.

Sekminės, labiau priminusios piemenėlių šventės tradicijas, nušurmuliavo Batėgaloje, Juškonyse, kitose rajono vietose – buvo pinami vainikai, žaidžiami žaidimai, dainuojamos pavasario pabaigą atspindinčios dainos.

Xxx

Svarbiausioji prasmė 

 Septintą savaitę po šv. Velykų katalikų bendruomenė švenčia vieną gražiausių pavasario švenčių – Sekmines. Tai antra pagal svarbą šventė. Pirmosios svarbos – Velykos, Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas. Ypatinga Sekminių reikšmė yra ta, kad jos laikomos krikščionių Bažnyčios gimtadieniu.

Tai Šventosios Dvasios atsiuntimo į žemę šventė. Šis įvykis yra aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje.

Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Apd 2, 1–4

Kaip atrodo Šventosios Dvasios pilni mokiniai? Jie tapo jautrūs Dvasiai ir iš vidaus pradėjo kalbėti, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Pilni mokiniai per Šventąją Dvasią kalba tai, kas yra svarbu Dievui. Taigi Sekminės yra pilnatvės šventė.

Daugelis žmonių šiame pasaulyje jaučiasi tušti, kalba apie savo širdies tuštumą ir beprasmybę. Dievo dvasia suteikia gyvenimui pilnatvę, žmogų pripildo ir padeda jam pakilti naujam gyvenimui. Tikrai yra verta tokią šventę švęsti, ja džiaugtis ir džiugia žinia dalytis su pasaulio žmonėmis.

Nuo Sekminių dienos Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame.

 

KOMENTARAI