Kraštiečių šventė Šiluose vedė nepamirštais prisiminimų takaisĮ sueigą susirinko nemažai įvairaus amžiaus žmonių. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Kraštiečių šventė Šiluose vedė nepamirštais prisiminimų takais

Kas gali būti gražiau ir džiaugsmingiau už apsikabinimus su senais draugais, už jaunystės dienų prisiminimus? Tik keli jų belikę iš anų laikų, kai karo metais buvome pradinukai Beržų mokykloje, o mano pirmieji darbo metai bėgo baisiame ir vargingame pokaryje (1951–1955 m.), kai 70 rublių pirmasis atlyginimas devyniolikmetei „mokytojai“ buvo didelis džiaugsmas! Tai prisiminėme neseniai suorganizuotoje kraštiečių šventėje.

Būti rūpestingu tėčiu – misija įmanoma
Paskelbti 2018-ųjų šaukimo į kariuomenę sąrašai: tikrinkite savo eilės numerį
Žolės degintojai keičia įpročius, tačiau jų rolę perima vaikai

Dalis kraštiečių dalyvavo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, pasimeldė už savo gyvus ir mirusius pažįstamuosius, kiti aplankė kapines. Esame dėkingi naujajam bažnyčios klebonui Virginijui Birjotui, kuris maloniai sutiko dalyvauti renginyje, pabendrauti ir susipažinti su Šilų krašto žmonėmis, juos pašventinti.

Dėl sveikatos susitikime negalėjo dalyvauti ilgametė Beržų aštuonmetės mokyklos direktorė Adolfina Boverienė. Bet gražų pasisakymą apie vaikystę Beržuose pažėrė jos dukra.

Šio straipsnio autorė pristatė savo knygas apie Šilų kraštą

Už visas iniciatyvas bendruomenė dėkinga aktyvistui, organizatoriui Česlovui Laurinavičiui. Jeigu ne jis, ir tos sueigos nebūtų. Keista, kad tai daryti imasi visuomenininkai, o ne atlyginimus gaunantys kultūros darbuotojai arba bendruomenės pirmininkai. Nuolatinė Česlovo pagalbininkė, krašto šviesuolė Vandutė Michnevičiūtė –  įdomi kalbėtoja, nuo senų laikų Šilų visuomenininkė, net ilgesingą dainą sukūrusi apie gimtąjį kaimą, gamtą, buvusias tradicijas.

Šio krašto žmonių susitikimai tapę lyg ir tradiciniais. Č. Laurinavičius ir A. Boverienė buvo suorganizavę didelį renginį dar buvusio Beržų dvaro ir mokyklos pastatuose bei kieme. Achemietis Arvydas Razma sukūrė filmą, įamžino tuomet pasisakiusius žmones, kurių dabar jau nebėra. Tai buvo 1995-tais metais.

Po gero dešimtmečio, 2008-aisiais, renginys tų pačių iniciatorių pakartotas Šilų gyvenvietės kultūros namuose. Tada šv. Mišias aukojo Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Audrius Mikitiukas. Paskui susirinkusieji žiūrėjo 1995-ųjų metų filmuotą susitikimą, šiltai bendravo, susitikimą tąsyk filmavo Marytė Čekanavičienė.

Šį kartą – 2018-aisiais – ilga stalų eilė gamtoje, šalia buvusio Beržų dvaro ir mokyklos teritorijos, kur įsikūręs pats Č.  Laurinavičius. Nors šiek tiek alino vasaros kaitra, bet skambėjo Šilų kraštiečio Ligito Kernagio ir estradinės grupės „Banga“ dainos, dainavo Jonavos TAU moterų ansamblis „Vakarė“ (vad. Danutė Kasparavičienė). Iš atminties neišbluko vietovė, kur anais laikais buvo tvenkinys, vandens malūnas, Beržų dvaro pastatai, didieji balzgani topoliai, apvalus klombas, kai vaikai pro rakto skylutę žiūrėjome į pulkininko V. Kalmanto svetainę su tamsiai raudonu aksomu dengtais baldais, vėliau – mokykla, kurioje mokiniai netilpo, tad dar buvo nuomojama klasė visai netoli,  dabartinio poeto, publicisto Vac­lovo Volkaus tėviškėje. Dabar toje vietoje nieko nėra – panašu į augantį mišką.

Taip nostalgiškai baigiu. Tiesa, kraštiečių šventėje pristačiau savo knygas: „Didelė šeima“ ir  „Vainikas bendraamžiams“, nes tai pasakojimai apie to krašto istoriją, čia gyvenusius žmones ir jų likimus, keičiantis santvarkoms, kaimo tradicijas, istorinius įvykius.

Feliksa ŽENTELIENĖ

Vyriausia šventės dalyvė Stefanija Žentelytė, atšventusi 95 m.

Susitikimo organizatorius Č. Laurinavičius

KOMENTARAI