Kovoje dėl specialistų pečius turi suremti verslas ir valdžiaA. Meškauskas skatina verslininkus palaikyti ryšius su mokyklomis. Kęstučio Putelio nuotr.

Kovoje dėl specialistų pečius turi suremti verslas ir valdžia

Vis garsiau kalbama, kad dėl emigracijos ir kitų priežasčių šalyje ima trūkti kvalifikuotų specialistų. Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose šiuo klausimu išsakoma įvairių nuomonių. Apie tai, ką reikėtų daryti, kad išlaikytume jaunus specialistus Jonavoje ar juos čia pritrauktume, kalbėjomės su keletu pašnekovų, turinčių informacijos, patirties ir pasiūlymų šioje srityje.

Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę
Veiklių moterų ir geradarių parama pildo svajones
Jaunieji barupiečiai džiaugiasi įrengtu „Sveikų pėdučių taku“

Darbuotojus ruošia patys

UAB „Baldai Jums“ generalinio direktoriaus, Kauno  prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Jonavos filialo tarybos pirmininko Alfonso Meškausko nuomone, tarp jaunimo ypač populiarios teisininko, gydytojo, vadybininko specialybės, tačiau šalyje jaučiamas inžinierių ir technologų stygius. Inžinerinės pakraipos studijos gana sudėtingos, o jas baigus, kasdienis darbas reikalauja daug pastangų ir atsakomybės.

Bendrovėje „Baldai Jums“ dirba per 400 žmonių. „Nors ir šiandien galėtume priimti sumanų vadybininką ir gabų technologą, – patikino įmonės vadovas. – Labai svarbu jaunų žmonių gebėjimas bendrauti, girdėti kitus, sugebėti organizuoti darbus ir sutelkti kolektyvą. Tokiomis savybėmis pasižymintiems specialistams siūlome karjeros galimybes ir patrauklų atlyginimą.“

Trūksta ir kvalifikuotų darbininkų, tačiau „Baldai Jums“ administracija nelaukia, kol problema bus išspręsta iš šalies – praėjusiais metais į Jonavos politechnikos mokyklą nukreipė aštuonis jaunus šio kolektyvo darbuotojus staklininko profesijai įgyti. Kas mėnesį jiems mokama 400 eurų stipendija. Kovo pradžioje įgiję diplomus jaunuoliai tęs darbą bendrovėje.

A. Meškausko nuomone, valstybės lėšomis išsilavinimą įgijusius asmenis siųsti į regionus atidirbti būtų sąžininga visų šalies mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Bet jei absolventas su tuo nesutinka, tegul sumoka už mokslą ir nuo tokios prievolės būtų atleistas. Pokyčiai, pasak jo,  dažnai sukelia nepasitenkinimą, tačiau jei jų nebus, tai nebus ir progreso.

Ką reikėtų daryti, kad mūsų rajono jaunimas, baigęs mokslus, sugrįžtų į Jonavą? Verslininko ir verslo organizacijos vadovo įsitikinimu, reikia intensyviau pradėti dirbti su rajono mokyklomis. Kauno PPAR Jonavos filialo atstovai veda verslo pamokas mokyklose, organizuoja išvykas į rajono įmones. Mokyklose veikiantys įvairūs būreliai galėtų savo veiklą susieti su pasirinkta organizacija. Vadovai turi kalbėtis su savo darbuotojais ir kviesti jų atžalas pasirinkti įmonei reikalingas specialybes.

Geroji patirtis

AB „Achema“ personalo ir bendrųjų reikalų direktoriaus Gitenio Subačiaus teigimu, didžiausia rajono įmonė  ypatingą dėmesį skiria specialistams ruošti, darbuotojų rezervui užtikrinti. „Dalyvaudami universitetuose organizuojamose karjeros dienose, priimdami studentus į gamybinę praktiką, stengiamės pritraukti jaunus specialistus. Taip pat remiame esamų darbuotojų studijas, sudarome sąlygas studijuoti. Šios ir įvairios kitos priemonės lemia tai, kad šiuo metu nesusiduriame su jaunų specialistų trūkumu“, – gerąja patirtimi dalijosi pašnekovas.

G. Subačius nepalaiko siūlymų absolventams atidirbti pagal paskyrimus. Pasak jo, gyvename šiuolaikiškoje valstybėje laisvosios rinkos sąlygomis. Todėl tiek privačios įmonės, tiek valstybinis sektorius turi veikti taip, kad pritrauktų jaunus specialistus. Normalu, kad šiais laikais kai kurių specialybių studentai yra tiesiog „medžiojami“, siūlant jiems tam tikras sąlygas, kurios viliotų įsidarbinti jau paskutiniuose kursuose ar baigus studijas. Bet taip ir turi būti.

Bendrovėje „Achema“, personalo ir bendrųjų reikalų direktoriaus duomenimis, pluša nemažai jaunų specialistų, kilusių iš įvairių Lietuvos vietų. Įmonė padeda jiems įsikurti, sudaro sąlygas dirbti.  O rajono valdžia turėtų dėti pastangas pagerinti miesto infrastruktūrą, kad šie jauni žmonės norėtų Jonavoje leisti savo laisvalaikį, kurti šeimas, auginti vaikus.

Tvarus užimtumas

Kauno teritorinės darbo biržos (TDB) Jonavos skyriaus vedėjos pavaduotojo Broniaus Kazėno žiniomis, mūsų rajone daugiausia trūksta darbininkiškų profesijų atstovų. Jonavoje didžiausias įsidarbinimo galimybes turi virėjai, siuvėjai, pardavėjai, slaugytojų padėjėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, padavėjai, plataus profilio staklininkai bei automobilių šaltkalviai.

Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikia įmonės, užsiimančios viešojo maitinimo paslaugomis, prekyba, apdirbamąja gamyba, statyba ir transportu.

Darbdaviai gali pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Viena iš labiausiai užimtumą skatinančių priemonių yra pagalba darbdaviui įdarbinant darbuotoją, kuriam trūksta darbo įgūdžių. Valstybė kompensuoja įgūdžių įgijimą tiesiogiai darbo vietoje. Kita priemonė – įdarbinimas subsidijuojant skirta darbdaviams, įdarbinusiems Darbo biržos siųstus asmenis. Jos metu darbdaviui yra negrąžintinai kompensuojama dalis darbo užmokesčio išlaidų. Profesinio mokymo priemonės tikslas – paruošti įmonei tinkamą darbuotoją ar tobulinti kvalifikaciją, jeigu reikalinga įdarbinti į laisvą darbo vietą, finansuojant visas profesinio mokymo išlaidas.

Pasak B. Kazėno, jauniems specialistams pritraukti svarbus tvarus užimtumas – tai kokybiškos darbo vietos, kuriose darbuotojai gali kūrybiškai dirbti ir tobulėti, šalies pragyvenimo lygį atitinkantis darbo užmokestis, taip pat kitos motyvacinės priemonės – gyvenamojo ploto suteikimas ar įsigijimas lengvatinėmis sąlygomis, šiuolaikiškam gyvenimui pritaikyta infrastruktūra, galimybė turiningai leisti laisvalaikį (sporto, kultūros, meno renginiai) ir kt.

Pasigenda kokybės

Laikinasis Jonavos r. meras Eugenijus Sabutis pripažįsta, kad Lietuvoje jaučiamas specialistų, ypač jaunų, stygius.

„Mano manymu, įtakos tam turi ne tik maži atlyginimai, pramonės, aukštųjų technologijų įmonių, paslaugų sektoriaus lyderių koncentracija didžiuosiuose miestuose, bet ir tai, kad jauni žmonės turi galimybę nebegyventi taip, kaip jų tėvai ar seneliai, t. y. gali rinktis, savarankiškai priimti sprendimus dėl darbo, gyvenamosios vietos, šeimos ir t. t. Jie yra mobilūs, imlūs naujovėms, nebijantys ir dažniausiai siekiantys rizikuoti. Jeigu specialistų stygius  yra problema – ją spręskime valstybiniu, o gal net ir Europos Sąjungos lygiu, nes ne viena Lietuva susiduria su šia situacija“, – samprotavo jis.

Anot rajono vadovo, šiuo metu Savivaldybė ir jai pavaldžios įmonės bei įstaigos problemų dėl darbuotojų stygiaus beveik nejaučia. Tačiau jeigu vertintume darbo kokybę ar naujų specialistų kvalifikaciją – čia jau kita situacija.

„Manau, kad išryškėtų ne norinčiųjų įsidarbinti, bet galinčiųjų kokybiškai ir kvalifikuotai atlikti pavestas užduotis trūkumas“, – dalijosi mintimis pašnekovas. Ir papildė, kad su šia realybe jau ne vienus metus susiduria ir į ją reaguoja ne tik verslo atstovai, kurie savo lėšomis perkvalifikuoja arba net patys paruošia tinkamus darbuotojus, bet ir biudžetinių įstaigų vadovai. E. Sabučio nuomone, neišvengiamai ateis laikas, kai biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomi reikalavimai bus švelninami, nes kitaip nebus išvengta galinčiųjų užimti šias darbo vietas trūkumo.

Neatsakyti klausimai

Laikinasis meras nemano, kad galėtume atsukti laiką 30 metų atgal ir taikyti sovietinę jaunų specialistų įdarbinimo praktiką globaliame pasaulyje. Visų pirma, ką ir kur konkrečiai siųs atidirbti? Ar savivalda kartu su verslu turės skelbti laisvų darbo vietų sąrašą? Antra, ar taip nediskriminuosime mažiau pasiturinčių asmenų, kurie, negalėdami susimokėti už aukštąjį mokslą, turės atidirbti už jį, o mokėję – neturės? Gal tokiu būdu kaip tik labiau skatinsime nesiekti aukštojo mokslo Lietuvoje arba studijuojant geriau mokėti už mokslą?

Trečia, ar būsimasis tokio „atidirbinėtojo“ darbdavys bus priverstas tapti tam tikru prižiūrėtoju? Ar tokiems darbuotojams galios Darbo kodeksas ar Valstybės tarnybos įstatymas, ar dėl jų bus priimti papildomi – griežtesni teisės aktai? O kur šie darbuotojai bus apgyvendinti?

Žodžiu, klausimų čia daug daugiau nei atsakymų, o vienintelė, E. Sabučio manymu, tariama nauda – per prievartą laikyti žmogų ten, kur jis laisva valia nebūtų atvykęs. „Nematau čia nei laisvės, nei demokratijos, nei lygybės principų laikymosi. Tokia tvarka, jeigu ji ir būtų inicijuota, atneštų daugiau žalos“, – patikino pašnekovas.

Miesto įvaizdis

Pasak E. Sabučio, Lietuvoje jau nemažai metų valdžiai keliami uždaviniai sustabdyti emigraciją, plėtoti regionus. Jonava čia – ne išimtis. Jeigu būtų jaunas specialistas, kurį verslas viliotų neišvykti arba norėtų pritraukti, jis egoistiškai reikalautų didelės algos, transporto išlaidų kompensavimo, o gal ir tarnybinio automobilio, gyvenamojo ploto ir t. t. Tačiau toks požiūris yra vienpusis, nes tam, kad iš verslo ką nors gautum, turi ką nors ir duoti.

Jo manymu, mes turime susitaikyti su nauja realybe, kad nedideli miestai nebus tokie patrauklūs jaunimui kaip sostinė ar kiti didieji miestai. Matydami šią situaciją, mes turime Jonavą daryti galimybių miestu, kur visi galėtų sportuoti, leisti laisvalaikį, leisti vaikus į darželius ir į mokyklas, gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, įsigyti būstą prieinama kaina, gyventi šiame mieste, o dirbti – kitame. „Rajono valdžia jau ne vienus metus eina teisinga linkme – siūlydama daugiau ir kokybiškesnių galimybių, daro mūsų miestą patrauklų gyventi, o esant sąlygoms – ir dirbti“, – apibendrindamas teigė laikinasis rajono vadovas.

O kaip šią situaciją matote jūs, jaunimo atstovai, jauni specialistai? Kviečiame parašyti „Naujienoms“, išsakyti savo poziciją, padiskutuoti.

KOMENTARAI