Kolekcininko knygoje – daugybė Jonavos gyvenimųDanutės Kasparavičienės nuotr.

Kolekcininko knygoje – daugybė Jonavos gyvenimų

Praėjusią savaitę Jonavos Ja­ninos Miščiukaitės meno mo­kykloje atversta dar viena mūsų miestą, rajoną reprezentuojanti knyga „Jonava faleristikoje“. Leidinio autorius – ne vieną dešimtmetį sporto baruose besidarbuojąs treneris, pedagogas, organizatorius, nūnai – ir aistringas kolekcininkas Algimantas Kšivickas. Jo kruopštumo dėka įamžintas ir mums visiems primintas ne vienas krašto istorijos įvykis, sustabdyta ne viena prasminga akimirka, galėjusi ilgainiui ištirpti laiko kloduose.

Motinos dieną – didingas „Bavarijos“ koncertas
Atsisveikino Skarulių muzikos festivalis
Miestas gyvoje ir neblėstančioje senjorų atmintyje

Pomėgis – iš senovės

„Ilgai mąsčiau, kuo aš galėsiu prisidėti prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Nutariau parengti leidinį apie jau senokai renkamus ženkliukus. Jie, kaip ir gintaro gabalėliai, lieka ilgam, vis kažką primena. Kiek žinau, kol kas tik du miestai turi tokius leidinius – Vilnius ir Šiauliai. Tad mes – treti. Dėkui visiems bičiuliams, bendraminčiams, atvėrusiems savo šeimos archyvus, padovanojusiems nors vieną ženkliuką“, – sakė sumanymo autorius, pakvietęs jonaviečius dirstelėti ir į skaidres, atspindinčias knygos turinį.

O ką reiškia žodis „faleristika“? Pasirodo, tai sritis, tirianti apdovanojimų, prisegamų ženklų, ženklelių istoriją. Senovės Graikijos kariai, pasižymėję mūšiuose, gaudavo ypatingus skydus „ta falara“, kuriuos dėvėdavo ant krūtinės. Romėnai taip pat panašiai pagerbdavo savo narsuolius.

Dabartiniai apdovanojimų, pagerbimo ženklai juos renkantiesiems sudaro turtingiausias kolekcijas. Kuo įvairesnis toks rinkinys, tuo vertingesnis, o ženklų, kaip ir pašto ženkliukų ar degtukų etikečių, rinkimas tampa savotiška veikla, pomėgiu, užpildančiu ne tik laisvalaikį.

Rinkti ženkliukus Algimantas pradėjo dar vidurinėje mokykloje, vėliau – studijuodamas tuomečiame Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas). Vaikiną daugiausia domino su šalies sportu susiję ženklai. Vėliau kilo mintis rinkti ir Lietuvos kariuomenės skiriamuosius ženklus.

„Esu trečios kartos jonavietis, todėl norėjau surinkti ir ženklelių apie gimtąjį miestą, nors tuo metu jų turėjau tik keturiasdešimt.  Šiame leidinyje aprašiau 208 ženklelius, mano asmeniniame rinkinyje yra 184. Surinkti tiek padėjo Jonavos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Radviliškio kolekcininkai, kelis pirkau užsienio interneto aukcionuose. Manau, kad buvo išleista dar 10 ženklelių, susijusių su Jonava, bet gauti jų nepavyko“, – dalijosi kolekcininko patirtimi jonavietis.

Skatino raustis archyve

Knygos vertė – ne tik autoriaus kolekcijos paviešinimas, bet ir mūsų krašto istorinių datų priminimas, rečiausių išlikusių nuotraukų publikavimas. Juk Jonavoje tarpukariu veikė puikūs sporto klubai – Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga, žydų „Makabis“, lenkų „Sparta“. To meto nuotraukose matome jonaviečius, kurie į švarkų atlapus buvo įsisegę įvairių organizacijų ženklelius. Pasikeitus santvarkai, miestiečiai vengė saugoti nepriklausomą Lietuvą menančias relikvijas, todėl seniausias leidinyje aprašytas ženklelis – Jonavos rajono dainų šventės, vykusios 1960 metais.

Savo leidinyje A. Kšivickas norėjo ne tik parodyti ženklelio vaizdą, bet ir plačiau papasakoti apie įvykį. Šis noras paskatino užrašinėti miestiečių prisiminimus, pasirausti muziejuose, bibliotekose, Kauno apskrities archyve. „Dėkoju Arvydui Stirnai už sumanymo palaikymą, Artūrui Narkevičiui už senas nuotraukas, bendrovės „Telšių praktika“ specialistei Vitalijai Mickienei už metalo rūšių nustatymą, redaktorei Alvidai Maciulevičienei, fotografui Gintautui Tiškai ir, žinoma, savo žmonai Daivai, kuri leido man tiek laiko skirti savo pomėgiui“, – šiltų žodžių negailėjo autorius.

Nuotraukos – ženklo komentarai

Vartome leidinio lapus. Antai Lietuvos monetų kalykloje 2003 m. pagamintos mero insignijos, rajono Garbės piliečiui Grigorijui Kanovičiui įteiktos regalijos, rajono Savivaldybės darbuotojo, Tarybos nario ženkleliai.

Atskira tema – Jonavos herbas. Pirmasis, pasirodo, buvo sukurtas 1970 m. Skydo centre mėlyname fone – kolba su geltona javų varpa. Ji simbolizuoja chemijos pramonės paskirtį – žemdirbystę. Aštuoni balti skrituliai su žiedais – tai nupjauto medžio rievės ir senos medžio apdirbimo tradicijos. Deja, herbo nepatvirtino Heraldikos komisija, jis oficialiai nebuvo naudojamas. Toliau – mūsų įmonių, kombinatų, bendrovių, pagaliau mokymo įstaigų, kultūros objektų ženklai.

Daugelis šiandien turbūt nė nenutuokia, kur 1965 m. veikė tuometis buitinio aptarnavimo kombinatas, kokia darni buvo jo siuvėjų, kirpėjų brigada, kaip atrodė siaurą savo 30-mečio ženklelį 1981 m. išleidęs rajono laikraštis „Jonavos balsas“. Kolekcininkas tai mums primena.

Plati sritis – sporto faleristika. Čia matome įvairių spalvų „Azotą“ garsinusių futbolo, tinklinio komandų ženklelius, nuotraukas, kurių Algimanto leidiniui nepašykštėjo sporto veteranai, treneriai, metraštininkai. Retas „Žemynos“ choro ženklas, o jachtklubo, įsikūrusio 1984 m. „Azoto“ bazėje, ženklą Algimantui padovanojo a. a. žurnalistas Ričardas Adamonis.

A. Kšivicką, papildžiusį per dvejus metus savo kolekciją nuo 40 ženklelių iki 280, sveikino bičiuliai, buvę kolegos, artimieji. „Manau, tų ženklelių dar pagausės. Juk juose – Lietuvos istorija“, – džiaugėsi A. Stirna. „Šioje kolekcijoje – beveik visa Jonava“, – lakoniškai pastebėjo Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė, pakvietusi į spalį vyksiančią rajono veteranų šventę, kurioje Algimantas turbūt irgi galėtų eksponuoti savo kolekciją. „Ši knygelė – tai Lietuvos aukso fondas“, – trumpai drūtai kolekcininko triūsą įvertino Savivaldybės tarybos narys, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas. Autorių sveikino ir iš Kauno atskubėję buvę jonaviečiai – anų laikų įmonių direktoriai Česlovas Davidonis ir Anatolijus Čiupkovas. Abu kolekcininkui atvežė vertingų dovanų – tarpukario ir pokario laikų sportinių relikvijų.

„Kolekcininkai – laimingi žmonės“, – dar prieš kelis šimtmečius pastebėjo vienas iš literatūros klasikų. Galbūt. Juk jie nuklysta į tolimiausius laikus, tarsi pakartoja du, tris gyvenimus.

Aistra, užvaldžiusi jonavietį, tikėkimės, atneš naudos ir krašto kultūrai. Ne veltui neseniai Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės A. Kšivicką apdovanojo sidabro medaliu už nuopelnus šalies sportui.

KOMENTARAI