Kokią reikšmę Jums turi Joninių šventė?

Kokią reikšmę Jums turi Joninių šventė?

Klausiame jonaviečių.

Prie Arenos kyla pavojus eismo saugumui
Į gatves vėl išriedėjo elektra varomas autobusas
Pirmasis paramos fondo labdaros vakaras – sėkmingas

Jurgita, kultūros darbuotoja: „Paprastai Joninės yra tiesiog masinio pasilinksminimo renginys, tačiau tik ne Jonavoje. Jeigu mūsų mieste šventės metu būtų tiesiog užkuriamas laužas, pakviečiami aludariai, dešrelių kepėjai ir lietuviškos popscenos atlikėjai, niekam nebūtų įdomu. Mano manymu, iš įvairių miestų į Jonavą žmonės atvažiuoja pasižiūrėti tradicijų, kurių  neįmanoma pamatyti jokiame kitame Lietuvos kampelyje. Čia Joninės yra trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos šventė. Joje daug dėmesio skiriama papročiams, o tai patinka ir jonaviečiams, ir miesto svečiams. Žinoma, be tradicijų, taip pat svarbu ir šiuolaikiniai nūdienos elementai – pirotechnika, lazerių šou.“

Faustas, Žeimių seniūnas: „Joninių šventė man asocijuojasi su papročiais ir giliomis tradicijomis. Manau, kad Jonavą įspūdingai paminėti šią šventę įpareigoja Jonų sostinės titulas. Kasmet visus vilioja ypač dideli renginiai. Ne kiekvienais metais, bet, jeigu nebūnu išvykęs, juose būtinai dalyvauju ir aš. Tiesa, pastebėjau, kad dažnai renginiai labai užsitęsia. Kartais, belaukdamas šventės kulminacijos, net pavargdavau. Norėtųsi, kad renginiai būtų šiek tiek trumpesni. Man ši šventė smagi ir be itin didelių preliudijų. Mūsų šeima Jonines pradėjo minėti tada, kai Lietuva tapo laisva. Mano teta yra Janina, bet ji ne vietinė, todėl dažniausiai tądien ją pasveikinu telefonu. Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė sutampa su mano sesers gimimo diena. Toks sutapimas tik sustiprina šventės įspūdį.“

Algis, senjoras: „Joninių visada laukiu ir būtinai jas švenčiu. Gaila, kad dabar tarp artimųjų Jonų ir Janinų jau nebeturiu. Anksčiau Joninių dieną juos visada sveikindavau, dovanodavau simbolines dovanas. Iš tikrųjų liūdna dėl to, kad dažnai svarbią dieną būna prastas oras, lietus lyja nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Tai gadina šventinę nuotaiką. Pastebėjau, kad tik kas treji metai per Jonines šviečia saulė. Būtinai eisiu į slėnį, nes kaip tik šiemet neturėtų lyti. Tiesa, man pačiam programa jau yra kiek pabodusi, nes daug kas kartojasi. Galbūt kiekvienais metais kažkas pakeičiama, bet daugelis dalykų lieka labai panašūs.“

Marija, senjorė: „Prisiminimuose išliko ir jaunystėje švęstų Joninių akimirkos, kai paslapčia būdavo nupinamas ąžuolo vainikas. Jį prikaldavo prie Jono namų durų. Ryte, pamatęs vainiką, varduvininkas spėliodavo, kas taip pasidarbavo, ir kviesdavo kaimynus šventinei vakarienei. Vėliau vykdavo šokiai. Dar labai gerai prisimenu Jonines, vykusias iškart po mano grįžimo iš tremties, tik tada visi minėjo ne Jonines, bet Rasų šventę. Buvo labai keista. Nesuprasdavau, kas yra tos Rasos. Tą naktį degdavo laužai, mes per juos šokinėdavome. Ir dabar kartais dalyvauju tos dienos renginiuose. Jonines šiais laikais labiau švenčia jaunimas, todėl manau, kad organizatoriams būtina atsižvelgti į tai, kas patinka jiems. Žinoma, svarbu nepamiršti ir tradicijų, kurios tokių švenčių dėka yra perduodamos iš kartos į kartą. Joninės ypač svarbios Jonavai. Žinau, kad į slėnį susirenka ne tik mūsų miesto ir aplinkinių vietovių gyventojai, bet ir atvyksta iš kitur. Kartą traukinyje sutikau jaunuolių, kurie iš Klaipėdos važiavo į šventę.“

Rita, dezinfektorė: „Kiekvienais metais per Jonines einame į slėnį. Tai lyg mūsų šeimos tradicija. Esu kilusi iš kaimo, tad prisimenu, kaip ten Jonams buvo pinami vainikai, o šie stengdavosi sužinoti, kas pasveikino, nes norėjo atsidėkoti, pasidalyti vaišėmis. Ilgai netrukdavo sužinoti, nes dažnai žmonės, sumanę šitaip pasveikinti Jonus, patys prisipažindavo, norėdavo būti pagerbti ir pavaišinti. Šių dienų Joninės man labai patinka, nes kasmet sugalvojama vis naujų akcentų. Nors mano vyras labai sunkiai vaikšto, tačiau šventės dieną namuose niekada nesėdime, kartu su visais jonaviečiais švenčiame ir mes. Visuose renginiuose būtinai dalyvausime ir šiais metais.“

Dovilė, mokytoja: „Tai pačios gražiausios Joninės visoje Lietuvoje, bent jau man ir mano šeimai. Kiekvienais metais dalyvaujame Joninių slėnyje vykstančiame renginyje, stebime atlikėjų pasirodymus. Šventinės programos būna įdomios, organizatoriai pasiūlo daug veiklų. Svarbiausia, kad jos įvairios ir kasmet skiriasi. Mane, kaip mamą, ypač džiugina tai, kad erdvė, skirta šventimui, būna atskirta. Tai leidžia su vaikais jaustis saugiau nuo tų, kurie į šventę ateina neblaivūs. Jonaviečiai gali didžiuotis turėdami tokią ypatingą šventę, siejamą su miestu.“

 

Parengė Sandra VAINILAVIČIŪTĖ, studentė-praktikantė

Danutės Kasparavičienės nuotr.

KOMENTARAI