Kiaulių maras: chaosu virstančios sueigos lieka bevaisėsV. Gudauskienės, I. Danilovos, D. D. Šutovienės ir K. Celiešiaus atsakymai susirinkusiųjų netenkino. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Kiaulių maras: chaosu virstančios sueigos lieka bevaisės

Praėjusio antradienio pavakarę į Šilų bendruomenės namus trečią kartą nuo afrikinio kiaulių maro židinio nustatymo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Beržų kompleksas“ vėl susirinko vietos bendruomenės nariai. Į įmonės administracijos inicijuotą susitikimą atvyko bendrovės generalinė direktorė Virginija Gudauskienė ir akcininkų atstovė Ina Danilova. Susirinkime taip pat dalyvavo Jonavos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė Daina Diana Šutovienė, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos agentūros vedėjas Kęstutis Celiešius. Tvarkai palaikyti atvyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Antanas Ščerbinskas.

Dosnūs jonaviečiai padovanojo upę kraujo
Kanapiniui – jau 100
Skelbiamas konkursas studijoms remti

Pykčio proveržis

Šilų seniūnė Ingrida Malciuvienė, pristačiusi atvykusius svečius, akcentavo, kad bendruomenė reikalauja turėti kiaulių likvidavimo dokumentus, gyventojai nori sužinoti, ar fermoje laikomų kiaulių kiekis atitiko leidžiamą skaičių, vandens kokybės pokyčius, būsimas pasekmes, išgirsti atsakymus į kitus jiems rūpimus klausimus.

Nors susirinkimui pirmininkavusi bendruomenės pirmininkė Asta Narauskaitė ir labai stengėsi palaikyti tvarką jame, tačiau gyventojai jos balso tarsi negirdėjo ir pačioje pradžioje sukėlė erzelynę. Įtampą dar labiau sustiprino Šilų bendruomenei nepriklausantis aktyvistas, atvykęs iš Jonavos. Jis niekais vertė kone visus pareigūnų ir „Beržų komplekso“ pateiktus teiginius ir net siekė paegzaminuoti, ką akcininkai apskritai žino apie afrikinį kiaulių marą.

Šiame susitikime kartojosi tie patys klausimai, kaip ir vykusiuose anksčiau. Pavyzdžiui, kodėl nugaišintos kiaulės nebuvo išvežtos sudeginti į Rietavą, reikalauta pasakyti Lietuvos geologijos tarnybos vadovo, pasirašiusio dokumentus dėl Šiluose nurodytos gaišenų laidojimo vietos 2012-aisiais, pavardę, organizuoti su juo susitikimą ir t. t.

Daugelio sueigos dalyvių nuostata – prieštarauti kiekvienam svečių teiginiui.
Danutės Kasparavičienės nuotr.

Klausimai kartojosi

Susirinkusieji piktinosi, kodėl, nustačius ligos židinį, buvo taip skubama kiaules utilizuoti Šiluose. „Kodėl buvo griebtasi tokios skubos? Paaiškinkite“, – klausė šiliečiai.

Akcininkų atstovė I. Danilova, siekdama nuraminti įsiaudrinusių žmonių emocijas, mėgino paaiškinti, kad jie nėra priešai, kad maras palietė ne tik gyventojus, bet ir komplekso kiaulių augintojus. „Matau, kad mus laikote priešais. Mes taip pat baisiai nukentėjome. Nugaišus kelioms kiaulėms, du kartus buvo paimti mėginiai ir nustatytas afrikinis maras. Tada gavome įsakymą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pradėti židinio likvidavimo darbus. Mes patys savavališkai nieko nedarėme, tik vykdėme nurodymus. Patikėkite – laidoti tūkstančius kiaulių ir tonas pašarų tikrai nėra malonumas“, – aiškino I. Danilova.

Gyventojai reikalavo pagarsinti įsakymą pasirašiusiojo pavardę, teiravosi, ar bent kartą kas nors buvo atvažiavęs iš VMVT. I. Danilova patikino, kad visą eigą kontroliavo 20 veterinarijos specialistų, vietoje dirbusių nuo ryto iki vakaro. Žmonių toks atsakymas vis tiek neįtikino, tad D. D. Šutovienė trečią kartą aiškino apie Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, išdėstė priežastis, kodėl gaišenos nebuvo vežamos utilizuoti į Rietavą.

V. Gudauskienės patvirtinimas, kad laidojimo vietą pasirinko ne „Beržų kompleksas“, regis, buvo beprasmiškas – žmonės to girdėti nenorėjo.

Kitokia pozicija

Atsirado žmonių, kurie skundėsi tvyrančiais kvapais, sklindančiais tiek iš fermos, tiek iš kapinyno. Netoli židinio vietos gyvenantis Saulius Jakimavičius išsakė savo poziciją: „Esu vienas artimiausių prie laidojimo vietos gyventojų. Prieš šešerius metus įsigydamas šioje vietoje namus, žinojau, kad teks gyventi prie kiaulių komplekso. Žinoma, jaučiau kvapą, ir srutos buvo vežamos. Pastaruoju metu nemalonių kvapų sumažėjo, tad nereikia kalbėti netiesos. Vandens kokybę tikrinu kiekvienais metais, dabar tuo rūpinsiuosi dar dažniau. Visoje Lietuvoje keičiasi tvarkos, įstatymai. Bet mes turime pasitikėti tarnybomis, jos dirba, stengiasi, o mūsų riksmai ir kaltinimai čia nieko nepadės.“

Akcininkų atstovė paaiškino, kad visai tikėtina, jog nuo gaišenų iš tranšėjų galėjo jaustis nemalonus kvapas, nes vyko natūralūs procesai. „Šiuo metu yra užpiltos šešios duobės, baigiama uždengti paskutinė. Tas dvokas nesijaus ilgai. Mūsų pasamdyta technika ten stovi 24 valandas per parą. Gavę leidimą kasti, dirbame. Patys negalime pakeisti proceso, kuriam nevadovaujame“, – sakė I. Danilova.

Šiliečius domino, ar „Beržų komplekse“ vėl bus atgaivintas kiaulių auginimo verslas ir kada tai galėtų būti.

Pasak akcininkų atstovės, dabar prasidės plovimo ir dezinfekavimo darbai, o pirmoji bandomoji partija galėtų būti atvežta po 40 parų. „O kur bus kitas kapinynas?“ –  replikavo žmonės.

Pasak I. Danilovos, tai nuspręs Lietuvos geologijos tarnyba, o kompleksas turės gauti visus reikiamus leidimus. „Ir šiandien čia negalime pasakyti, leis mums auginti tame pačiame komplekse kiaules ar ne. Šiame susirinkime norėjome papasakoti, ką padarėme nuo afrikinio kiaulių maro pradžios, ką darome ir ką darysime vėliau“, – sakė ji. „Mums neįdomu“, – pasigirdo balsas.

Sumaištis dėl vandens

Gyventojai reikalavo paaiškinti, kiek kiaulių leidžiama laikyti komplekse. Pasak K. Celiešiaus, praėjusiais metais, atliekant patikrinimą, gyvulių skaičius neviršijo reikalavimų. „Toks pat patikrinimas buvo suplanuotas ir šių metų trečiame ketvirtyje, deja, užklupo afrikinis maras“, – aiškino K. Celiešius.

Daug klausimų kilo dėl vandens kokybės ateityje, daugelis gyventojų, besinaudojančių šuliniais, baiminasi jo užterštumo. K. Celiešius teigė, kad bendrovė „Beržų kompleksas“, suderinusi su Lietuvos geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, privalės įrengti papildomus vandens gręžinius, daryti tyrimus ir stebėti vandens kokybę. „Įmonė bus įpareigota teikti visą informaciją visuomenei. Jeigu atsitiktų, kad bendrovė bankrutuotų ar įvyktų kitokie nenumatyti dalykai, kontrolę perimtų rajono Savivaldybė“, – pabrėžė K. Celiešius.

Susitikimo iniciatoriai ir kiti jame dalyvavę pareigūnai siūlė paskirti kelis bendruomenės narius stebėti situaciją ir visą informaciją pateikti gyventojams – būsianti didesnė nauda, nei rėksmingos sueigos. Šią misiją atlikti įpareigota A. Narauskaitė. Bendruomenės pirmininkė informavo, kad vis dėlto kreiptasi į advokatus dėl atliktų veiksmų teisėtumo.

KOMENTARAI