„Katino ašaros“ seniūnaičių kraitėje bėdų neišspręsUpninkų seniūnė L. Nekrošienė padėkojo ne vienerius metus Padaigų seniūnaičio pareigas ėjusiam A. Statkevičiui (dešinėje) ir pasveikino jį pakeitusį Č. Butrimavičių. Aut. nuotr.

„Katino ašaros“ seniūnaičių kraitėje bėdų neišspręs

Birželį ir liepą mūsų rajone, kaip ir visoje šalyje, šurmulingai nuvilnijo seniūnaičių rinkimai. Miestelių ir kaimų bendruomenės, gyventojai turėjo progą išsirinkti naujus savo lyderius, pasiryžusius konkrečiais veiksmais prisidėti prie gimtojo krašto tradicinių vertybių puoselėjimo ir gražinimo.

Grigorijaus Kanovičiaus premijos – talentingam jaunimui
Po šešerių laukimo metų – dovana jonaviečiams
Kandidatų į merus debatai – be aštrių kampų

Į savo sueigą rinkti naujo seniūnaičio ne per seniausiai buvo suvažiavę ir Upninkų seniūnijos  Padaigų kaimo ir kitų atokių vienkiemių gyventojai.  Saleninkiečio Vinco Mockaus sodyba tą tvankų vasaros vakarą, matyt, senokai neregėjo tokios žmonių gausos. Anot šio krašto senbuvio Broniaus Griniaus, nuošalus Saleninkų kaimas, įsikūręs prie nuostabaus Neries vingio, dar gerokai prieš porą dešimtmečių alsavo gyvastimi, o šiandien kaip ir daugelis Lietuvos kaimų merdi vienatvėje. Senosios sodybos čia  atgyja tik vasaromis, kai iš didmiesčių atvyksta jų palikuonys ar naujakuriai.

Į Padaigų seniūnaitijos vadovo rinkimus atskubėjusi Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė taip pat stebėjosi ne tik dalyvių gausa, bet ir jų  gyvomis diskusijomis apie kaimo ateitį. Seniūnės  teigimu, jei patys gyventojai nesibodi kelti kasdienių rūpesčių ir aktyviai domisi savo gimtinės reikalais, vadinasi, mūsų kaimas dar gyvas ir neturėtų išnykti kaip praeities dūmas. Norint atgaivinti savo gimtąjį kraštą, reikalinga kiekvieno sodiečio aktyvi veikla ir kasdienis dėmesys ne tik nuosavam kiemui, bet ir tam, kas vyksta aplinkui mus. O juk prie tokio tikslo bene geriausiai galėtų prisidėti vietos gyventojų išrinkti seniūnaičiai.

„Reikia pripažinti, kad seniūnaičiai yra vieni rimčiausių mūsų šalies savivaldos dalyvių. Žinoma, jei jie yra aktyvūs ir sugeba sutelkti savo kaimynus bendram darbui“, – teigė L. Nekrošienė.

Prieš metus pradėjusi vadovauti Upninkų seniūnijai, naujoji vadovė tikino spėjusi susipažinti su dauguma apylinkės gyventojų ir jų rūpesčiais. Tačiau per tokį trumpą laiką dar ne viską pavyko aprėpti. Vietos žmonių lūkesčius, jų bėdas galėtų daugiau žinoti tik jų bendruomenės išrinktas asmuo.

Pasak L. Nekrošienės, pagal Vietos savivaldos įstatymą, seniūnaičiai atstovauja savo kaimų bendruomenių interesams, skatina vietos gyventojus deramai prižiūrėti asmenines valdas, aktyviau įsijungti į kultūrinį, sportinį gyvenimą, prasmingą laisvalaikio organizavimą. Turint tokius veiklius seniūnaičius, kur kas lengviau spręsti žmonių problemas ir įgyvendinti daugelį svarbių socialinių, ūkinių projektų, kurie iš esmės pagerintų ne tik vietos, bet ir viso krašto infrastruktūrą. Tiesa, seniūnaitis, anot garbios viešnios, oficialiai nėra nei institucija, nei pareigūnas. Tai greičiau itin veiklus savo kaimo bendruomenės atstovas, aktyvus pilietis, pasiryžęs spręsti opius vietos gyventojų klausimus. Beje, seniūnaitijos pradėtos steigti pagal jau minėtą Vietos savivaldos įstatymą tik 2008 m. rugsėjį. Iš pradžių seniūnaičiai buvo renkami 2 metams, nuo 2014-ųjų iki šių metų pradžios – 3 metams, o pastaruoju metu – 4 metams.  L. Nekrošienė priminė, kad visuomeniniais pagrindais dirbančio seniūnaičio veiklai skiriamos „katino ašaros“ – per metus jis gauna vos 80 eurų!..

Beveik nuo pat seniūnaitijos įsteigimo pradžios Padaigų skyriui vadovavęs vanagiškietis Antanas Statkevičius pripažino, kad atlikti tokį darbą reikia tam tikro pasiaukojimo. Negaudamas nei lėšų, nei technikos, pats turi sukti galvą, kaip aplankyti atokiose sodybose gyvenančius žmones, išklausyti jų bėdas ir rūpesčius. Aišku, didelių kalnų seniūnaitis niekaip nenuvers, bet, pasak p. Antano, aktyviai bendraudamas su sodiečiais, jis išgirsta daug ką rimto ir svarbaus. Vėliau, nuvykus į seniūniją, visos tos aktualijos išguldomos vietos valdžiai, kuri ir turi spręsti su gyventojų socialiniais, ekonominiais reikalais susijusius klausimus.

Po ilgų ginčų ir diskusijų naujuoju seniūnaičiu išrinktas vareikietis Česlovas Butrimavičius pažadėjo būsiantis aktyvus seniūnės pagalbininkas, sprendžiant ne tik ūkines, bet ir aplinkosaugos problemas. Į Padaigų seniūnaitijos teritoriją įeina Arnotiškių, Gegučių, Saleninkų, Vanagiškio, Vareikių ir kiti kaimai. Statistikos duomenimis, juose gyvena apie 120 gyventojų. Geografiniu požiūriu šis atokus kraštas vienas iš didesnių Upninkų seniūnijoje, užimantis gana plačią teritoriją Neries ir Šventosios upių santakoje. Pasak seniūnaičio, tokioje kalvotoje ir miškingoje apylinkėje išties sudėtinga viską aprėpti. Vietos gyventojai jau daug metų skundėsi itin prasta kelių būkle. Tik šios vasaros pradžioje iš valstybės gavus solidesnių lėšų keliams taisyti, ledai jau šiek tiek pajudėjo, tad kaimiečiai ir svečiai gali pasidžiaugti pagerėjusiu susisiekimu.

Tik ar ilgai tas džiaugsmas tęsis? Vareikių kaimo ūkininko Gražvydo Urniežiaus manymu, po intensyvių liūčių kosmetiškai sutvarkyti keliai vėl gali tapti duobėti. Tas duobes neabejotinai dar pagilins iki žiemos nuolat zujanti sunkiasvorė miškų technika, gabenanti medieną. Sugadinus kelią, tenka ilgai ir kantriai laukti, kol jį kas nors sutaisys. Deja, sutvarkyti tų kelių niekas nebeskuba…

 

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

KOMENTARAI