Kasmetė aplinkos tvarkytojų užduotisAukštai iškeroję medžiai neseniai nugenėti Žaliojoje gatvėje. K. Putelio nuotr.

Kasmetė aplinkos tvarkytojų užduotis

Jonaviečiai kiekvieną rudenį pastebi, kaip kiemuose, palei šaligatvius, prie automobilių stovėjimo aikštelių kertami seni medžiai, keičiasi aplinka. Kai kas stebisi kirtėjų darbštumu, jų gerais norais, kiti teigia, kad persistengiama, esą šitaip skurdinamas mūsų žaliasis rūbas, pagaliau gaila augmenijos, kuri per kelis dešimtmečius tarsi suauga su žmonėmis, tampa miesto grožio dalimi.

Ne visos šventės bus blaivios
Maro akivaizdoje – šiliečių pykčio ir nerimo bomba
„Skruzdėliuko“ idėja ne visiems patinka

Senas – ne visada blogas

Anot bendrovės „Jonavos paslaugos“ želdinių priežiūros vadybininkės Rasos Imbrasienės, šiemet jau išpjauta daugiau nei 770 medžių, nugenėta pakeliant lapiją daugiau nei 1 990 medžių, išpjauta apie 950 krūmų.

Ramiuoju vegetacijos metu – rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, darbai intensyvesni, tad tikimasi, kad šie skaičiai dar gerokai ūgtelės.

Vasarą pjaunami tik itin kritinės būklės medžiai arba tie, kurie labai trukdo įvairiems darbams. Kadangi patys gyventojai neturi teisės imtis pjovimo, kirtimo darbų, miesto seniūnijoje, Želdinių priežiūros komisijoje, sutariama, į kuriuos raštiškus pranešimus reaguoti pirmiausia, o kurie dar gali palaukti.

Privačiuose kiemuose gyventojai gali pjauti ir genėti tik tuo atveju, jei medis išaugęs ne vietoje, nėra itin senas ir neturi kultūrinės ar istorinės vertės. Jei medis kažkuo įdomus, vertingas, poreikį kirsti būtina suderinti su Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi. Yra mūsų mieste ir itin saugotinų medžių, pavyzdžiui, ąžuolas Tvenkinio gatvėje, prie Viešosios bibliotekos – kėnis. Šie ir kiti įtraukti į medžių inventorizacijos sąrašą, sudarytą 2012 m.

Nelaimių dar neįvyko

Pavarčius gyventojų prašymus nukirsti kai kuriuos medžius, susidaro įspūdis, kad kai kurios tų prašymų priežastys – ganėtinai nerimtos. Pavyzdžiui, viename prašyme tikinama, kad Sodų gatvėje augantis senas kaštonas serga, gali užkrėsti kitus lapuočius. Kitame prašyme teigiama, kad prikrenta daug lapų, juos šalia gyvenantiems žmonėms sunku sugrėbti.

Lapų šiemet išties daug, nes lietinga vasara sudarė geras sąlygas vešėti augmenijai, tačiau gausus jų sluoksnis negali būti „atkeršijimo“ medžiui priežastis. Apsikuopti, sustabdyti ne vietoje prikritusių lapų puvimo procesą turime patys.

Atidesni praeiviai mato, kaip neseniai pasikeitė Varnutės upelio pakrantė, prašviesėjo laiptų, vedančių į Rimkus, maršrutas. Tiesa, po kelių savaičių intensyvūs lietūs vėl paplovė virš laiptų svyrančių gluosnių šaknis, jos grėsmingai apsinuogino, bet apželdintojai nemano, kad netrukus gali triokštelėti jų kamienai.

Jonavoje nelaimingų atsitikimų po lūžtančiais medžiais kol kas neužfiksuota, išskyrus atvejį, kai šią vasarą Panerių gatvėje medis užvirto ant automobilio. Beje, šių eilučių autoriui irgi teko pabūti šiurpios situacijos liudininku, kai miesto viduryje vėtros nulaužta šaka vos per keletą žingsnių nuo praeivės atsitrenkė į šaligatvį. Tačiau tai įvyko seniai, prieš penkiolika metų.

Sąvartynuose šakų nėra

Nemažai  pavojingų medžių, anot R. Imbrasienės, šiemet išpjauta ar nugenėta Kauno gatvės gale, Fabriko ir J. Basanavičiaus gatvių kampe, Panerių, Prezidento, Vasario 16-osios, Ukmergės, Chemikų, Ąžuolų, Miškininkų gatvėse, kitur. Kirtėjai tik trys, bet gerai apmokyti ir patyrę, bendrovė turi naują bokštelį, aukštapjovę, tad gali pasiekti net 20 m aukštį.

„Dažnai žmonės klausia, kur ta mediena vežama. Galiu paneigti įtarimus, kad esą kažkam „prakišama“. Ne, rąstai gabenami į mūsų bazę Gudžionių gatvėje, kur šildomės kietuoju kuru, o šakos atiduodamos bendrovei „Jonavos vandenys“, kur perdirbamos ir kompostuojamos. Mediena, kaip ir lapai, į jokius sąvartynus ar atliekų aikšteles nevežama“, – teigia želdinių priežiūros vadybininkė.

Šiemet „Jonavos paslaugos“ dar ketina sutvarkyti Taurostos gatvės pakelę, laukia pavieniai darbai pagal gyventojų prašymus Fabriko, Mokyklos, Lietavos, Kosmonautų, Vilniaus gatvėse. Kiekvienas benzininio pjūklo zvimbtelėjimas, anot pjovėjų, numatomas iš anksto, kiekvienas darbas vykdomas tik gavus leidimą.

O ateinant į miesto seniūniją su prašymu nugenėti ar nukirsti kokį nors medį, reikia surinkti bent pusę namo gyventojų parašų. Beje, kiekvieną ketinimą valstybinėje žemėje pasodinti medelį ar krūmokšnį taip pat reikia suderinti su seniūnija, kad želdyno šaknys nesiektų požeminių komunikacijų ar netrukdytų ateities statyboms.

KOMENTARAI