Kas geriau: rūpintis patiems ar turėti administratorių?Būstų šeimininkai turi teisę patys pasirinkti daugiabučio valdymo būdą. Asociatyvi nuotr.

Kas geriau: rūpintis patiems ar turėti administratorių?

„Naujienų“ redakcija gavo pil. Jurgitos Malančinos skundą, kuriame teigiama, kad bendrovė „Jonavos paslaugos“ jos motinai, gyvenančiai Užusalių sen., Didžiojo Raisto kaime, pateikia nepagrįstas sąskaitas, nors jokių paslaugų moteris negauna.

Remontuoji butą – gauk Savivaldybės leidimą
Prašo tapti globėjais
Vandalai naikino turtą

Laiškas redakcijai

Skundo autorė rašo, kad jos motina Vladislava Malančina, sulaukusi pensijos, nusprendė išvažiuoti iš Kauno į kaimą, apsigyventi gamtoje, netoli miško, kur daugiau erdvės ir šviežio oro, užsiauginti vieną kitą daržovę.

Toliau laiške teigiama, kad moteris, nusipirkusi dviejų kambarių butą vieno aukšto daugiabutyje, kuris pastatytas prieš daugiau kaip 60 metų, savo lėšomis jį susiremontavo, pasikeitė stogą.

„Nors kanalizacijos ir vandentiekio name niekada nebuvo, balandžio mėnesį motina gavo iš „Jonavos paslaugų“ sąskaitą, kurioje nurodoma, kad ji iki balandžio 30 dienos privalo sumokėti 15,91 Eur už komunalines paslaugas. Tačiau jokių paslaugų iš šios įmonės negauna nei mama, nei kaimynai, nei gretimų namų gyventojai. Jokios sutarties su bendrove niekas nepasirašė“, – rašo autorė.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vanduo šulinyje yra perpildytas nitratų. „Sveiku protu nesuvokiama, kaip galima tokį vandenį vartoti maistui ir juolab juo maitinti vaikus“, – piktinasi moteris. Anot autorės, iki artimiausios parduotuvės žmonės turi eiti pėsčiomis tris kilometrus nusipirkti duonos, nes pro daugiabutį nevažiuoja jokie autobusai.

„Nesutikdami su pateikta sąskaita, parašėme laišką „Jonavos paslaugų“ vadovybei dėl nepagrįstų mokesčių, kuriuos mes laikome apiplėšimu. Gavus tokias nepagrįstas sąskaitas, kyla tik viena mintis, kad bandoma sunkiai gyvenančius žmones įklampinti į skolų liūną, siekiant atimti iš jų varganus būstus, o patį žmogų padaryti benamiu“, – minorine gaida baigia skundą J. Malančina.

Gyventojų pasirinkimas

Pasak įmonės „Jonavos paslaugos“ vadovo Edmundo Muloko, daugiabučiais namais laikomi ne tik penkiaaukščiai, bet ir tokie, kuriuose yra daugiau nei trys butai. Savivaldybė pernai metų pabaigoje nustatė, kad rajone yra per 100 namų, neturinčių administratoriaus. Taigi juos ketinta perduoti administruoti „Jonavos paslaugoms“. Tačiau gyventojai galėjo pasirinkti, kas rūpintųsi jų daugiabučiu.

Pirmiausia, šias funkcijas gali atlikti daugiabučio bendrija. Kur tokio darinio nėra,  mažiems namams priimtiniausias administravimo būdas yra jungtinės veiklos sutarties pasirašymas. „Tokiu atveju gyventojai sutaria, kad patys rūpinsis, mokės atitinkamą  kaupiamąją įmoką, susitvarkys dokumentus, o daugiabutis bus išbrauktas iš mūsų administruojamų pastatų sąrašo. Tačiau yra ir trečias kelias. Jeigu patys gyventojai neapsisprendžia, kaip elgtis, Savivaldybė skiria daugiabučių namų administratorių. Administruoti šį daugiabutį Užusalių seniūnijoje mums buvo pavesta nuo kovo 1 dienos“, – dėstė bendrovės direktorius.

Pokalbiai su šeimininkais

Pašnekovo teigimu, įmonės specialistams nėra jokio malonumo važinėti į Didįjį Raistą, esantį už keliolikos kilometrų, kai administravimo mokestis siekia 1,82 Eur per mėnesį, o vien tik laiško ar sąskaitos nusiuntimas kainuoja 39 centus. Bendrovei pelno toks administravimas neduoda. Tačiau, kaip sakoma, valdžios nurodymus vykdyti privalu.

„Žinodami tokį Savivaldybės ketinimą, mūsų įmonės darbuotojai organizavo susitikimus su tokių namų gyventojais, neaplenkdami ir Didžiojo Raisto kaimo. Buvo kalbamasi su butų savininkais, aiškinamos administravimo pasirinkimo formos. Žmonėms, nenorintiems gauti sąskaitų iš „Jonavos paslaugų“, siūlyta pasirašyti jungtinės veiklos sutartis. Iš visų jau minėtų 107 daugiabučių 44 pasirašė tokius dokumentus, tad mums jų administruoti nebereikia. Tačiau Didžiojo Raisto kaime esančio namo gyventojai pasirinko „Jonavos paslaugas“. Butų savininkai susigriebia tik tada, kai gauna sąskaitas. Tada iškyla įvairių klausimų“, – sakė E. Mulokas.

Pinigai nedingsta

Bendrovės „Jonavos paslaugos“ siunčiamose sąskaitose yra trys eilutės, kuriose nurodyta, už ką ir kiek privalo mokėti buto šeimininkas.

J. Malančinos sąskaitoje įrašyta, kad moteris, gyvenanti 53,47 kv. m bute, už administravimą privalo sumokėti 1,82 Eur, kaupiamoji įmoka sudaro 2,67 Eur, o techninei priežiūrai turi atseikėti 11,42 Eur. Taigi iš tiesų Didžiojo Raisto Durpių g. 8 namo 5 buto šeimininkei per mėnesį reikia sumokėti 15, 91 Eur.

Techninės priežiūros ir kaupiamosios įmokos suma niekur neišleidžiama ir niekur nedingsta – tai yra gyventojų pinigai, liekantys sąskaitoje.

„Mes, bendrovė, tų pinigų niekur negalime panaudoti. Be to, jei gyventojai sumanytų pasirašyti jungtinės veiklos sutartį ir daugiabutis būtų išbrauktas iš mūsų administruojamų namų, tie nepanaudoti pinigai būtų grąžinami arba į jų asmenines sąskaitas, arba pervedami į jų atidarytas sąskaitas ar įskaitomi už atliekų tvarkymą. Tad jokio apiplėšimo, kaip teigia autorė, čia nėra. Tiesiog dar kartą siūlau daugiabučių namų gyventojams apgalvoti jungtinės veiklos  sutarties variantą. Įregistravus sutartį, būtina apie tai pranešti „Jonavos paslaugoms“. Tada tikrai žmonės neturėtų kam reikšti pretenzijas“, – sakė E. Mulokas.

Savivaldybių pareiga

Jonavos rajono savivaldybės Turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Kurlavičius pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įpareigoja savivaldybes rūpintis būstais ir namais. Taigi savivaldybių pareiga – domėtis ir užtikrinti bendro naudojimo objektų techninę būklę ir eksploatavimą.

Išaiškėjus, kad yra namų, kurie neįkūrė bendrijų, nepasirašė jungtinės veiklos sutarčių, pernai Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo daugiabučiams buvo paskirtas administratorius „Jonavos paslaugos“. „Visus, kurie nesusitvarkė valdymo būdo, iki šių metų kovo 1 dienos administruoti perėmė bendrovė „Jonavos paslaugos“. Suprantama, buvo pradėtos skaičiuoti tiek kaupiamosios įmokos, tiek techninė priežiūra ir administravimo išlaidos. Tada atsirado įvairių reakcijų. Ir šis daugiabutis Didžiojo Raisto kaime nėra vienintelis namas, kurio gyventojai jautriai reagavo į mokesčius“, – komentavo skyriaus vedėjas.

Ne vienas gyventojas kreipėsi į rajono Savivaldybę ar į „Jonavos paslaugas“, o gavęs kompetentingą atsakymą, pretenzijų nebereikšdavo. „Žmonėms paaiškiname, ir jie supranta, kad tokie dalykai nepriklauso nei nuo mūsų Savivaldybės administracijos direktoriaus, nei nuo „Jonavos paslaugų“, tiesiog elgiamės pagal atitinkamus teisės aktus, kurie ir įpareigoja prižiūrėti pastatus“, – pridūrė J. Kurlavičius.

Pašnekovas pabrėžė, kad Didžiojo Raisto daugiabučio gyventojai, matyt, suprato esmę, tad gegužės 30 d. įregistravo jungtinės veiklos sutartį – „Jonavos paslaugos“ jo nebeadministruos ir jokių sąskaitų nebesiuntinės.

„Tie pinigiai, kuriuos gyventojai sumokėjo kaip kaupiamąją įmoką ir techninės priežiūros mokesčius, niekur nepražus – jie bus pervesti į sutarties įgalioto asmens sąskaitą. Tačiau nebelikus administratoriaus, nereiškia, kad jie neturės kaupti lėšų būsto priežiūrai. Vis tiek reikės ir kaupiamųjų įmokų, ir lėšų techninei priežiūrai. Namą turės prižiūrėti patys gyventojai, bet vieną kartą per metus bus domimasi, kaip gyventojai rūpinasi tuo būstu“, – paaiškino Turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjas.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Vijolės Šadauskienės teigimu, ne vieno kaime esančio daugiabučio namo butų savininkai yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį ir reikalus sprendžia patys. „Bet reikia nepamiršti, kad jie privalo atidaryti atitinkamą sąskaitą banke, be abejo, kaupti pinigus, kad būtų lėšų daugiabučio priežiūrai  ir taip toliau. Žinoma, galima būtų diskutuoti, kas geriau – turėti administratorių („Jonavos paslaugas“ – I. N.) ar namu rūpintis patiems. Juk ir pačių gyventojų pozicija gali būti skirtinga – vieni pinigus mokės, kiti gali ranka numoti“, – samprotavo buvusi Užusalių seniūnijos seniūnė.

KOMENTARAI