Karjeros pradžia – atsakinga tarno vietaBaritonas M. Sedlevičius. Kilimas Arts nuotr.

Karjeros pradžia – atsakinga tarno vieta

Dvidešimt devynerių metų baritonas Modestas Sedlevičius neseniai tapo tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso vienu laureatų, užsitikrino vaidmenis Lietuvos nacionalinėje operoje ir Tartu operos teatre. Apie begalinį norą dainuoti Modestas yra kalbėjęs ne kartą, tačiau kokia chemija veikia, kad net chemijos studijos to noro nepergalėjo? Kalbinamas „Lietuvos žinių“ žurnalisto, baritonas sako labiau nei pelnyta vieta besidžiaugiantis būsimais vaidmenimis, proga pasirodyti Lietuvos ir Estijos žiūrovams. Nors kol kas pasiūlymų konkrečiam vaidmeniui dar nėra gavęs.

Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę
Pirma jonavietė, sėdusi prie autobuso vairo
Jonaviečio sėkmė „Europos egzamine“

Belieka tik dainuoti

Modesto tėvai Gintaras ir Danguolė, pasak jo, paprasti žmonės, šiuo metu abu dirba vienoje Jonavos baldų firmoje. Muzikinio išsilavinimo nė vienas nesiekė. Tiesa, tėvas prieš karinę tarnybą su bičiuliais Rukloje buvo subūręs grupę, brazdino gitara. Kariuomenėje netekęs piršto, muzikavimus baigė savaime.

„Tiek tos muzikos ir tebuvo – tik kol jaunas, savo malonumui ar, kaip sakoma, „dėl mergų“, – nusijuokė M. Sedlevičius.

Būdamas teatre, dainuodamas scenoje, suvokiau visą mastą, kaip žmonės dirba ir ko reikia, kad būtum pakviestas į „La Scalą“.

Girdėjęs pasakojimų, kad senelis truputį griežė armonika. Tarp senelio artimųjų irgi buvo keli muzikalesni žmonės, tačiau nė vieno profesionalo.

Močiutė iš tėvo pusės dainavo gražiu sopranu, giedojo bažnyčioje. „Dainuojančią girdėjau tik kartą, per jos septyniasdešimtmetį. Buvau maloniai nustebintas, kaip ilgai jos balsas išliko jaunas“, – sakė Modestas.

Jo brolis taip pat dainingas, tačiau pasuko kita linkme, baigė informacines technologijas. Kartais padainuoja, „pabarškina“ gitara, bet profesionaliai niekuo neužsiima.

Modestui visada norėjosi dainuoti, muzika patiko. Kartais pasvarsto: jei būtų rimtai ją studijavęs, ko gero, būtų rinkęsis dirigavimą ar net kompoziciją. „Bet kai daugiau nieko negaliu daryti, kai jokiu instrumentu negroju, na, ką – tenka dainuoti“, – nusijuokė pašnekovas.

Su tėvais šią vasarą.
Asmeninio albumo nuotr.

Į Vokietiją

Baigęs mokyklą, jonavietis ketino pragmatiškai susitvarkyti ateitį. Šalia – „Achemos“ gamykla, tad apsisprendė studijuoti chemiją. „Įvertinau, ką sugebu, kas būtų patogu, racionaliai apsvarsčiau ir nusprendžiau – chemija. Galėsiu ir Jonavoje likti. Juolab kad mokykloje ji neblogai sekėsi. Ir įstojau į Vilniaus universitetą“, – pasakojo dainininkas.

Jokių akademinių muzikos studijų M. Sedlevičius nebaigė. Lankė tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos parengiamuosius dainavimo kursus. Juose mokosi pasirinkusieji bakalauro studijas. Gavo solfedžio, fortepijono, muzikos istorijos ir, suprantama, dainavimo pagrindus.

„Turėjau neprilygstamą dėstytoją – Deividą Staponkų. Jis man sukrovė labai gerus pagrindus. Nepagailėjo ir išsiuntė studijų į užsienį. Viskuo pasirūpino, surado, kur geresnis dėstytojas. Esu jam labai dėkingas. Juk galėjo ir sau pasilikti gerą studentą“, – nusijuokė Modestas.

Išsiuntė į Manheimo muzikos ir scenos menų universitetą Vokietijoje. Tėvynėje tada studijos Modestui būtų kainavusios apie 19 tūkst. litų.

„Suma nemaža, negalėjau nė svajoti, kad tėvai mane paremtų. O baigęs chemiją ir nebūčiau drįsęs prašyti“, – sakė jis.

Manheimas lietuvį priėmė nemokamai.

Netikėtai – „La Scala“

Pirmoji žinia apie M. Sedlevičių į Lietuvą atskriejo, kai jaunasis solistas pasiekė gana svarbų ir aukštą karjeros tašką – gavo kvietimą į Milano teatro „La Scala“ akademiją.

Anuo gyvenimo tarpsniu baigęs bakalauro studijas Manheime, M. Sedlevičius ketino imtis magistrantūros. Tuo metu „La Scala“ rengėsi Wolfgango Amadeuso Mozarto „Užburtosios fleitos“ projektui, ieškojo dainininkų, gerai mokančių vokiečių kalbą.

„Dalyvavau atrankoje. Mane pasirinko, tik ne į „Užburtąją fleitą“, o pasiūlė studijuoti „La Scalos“ akademijoje. Atrodo, buvo patenkinti mano itališkų arijų atlikimo stiliumi“, – prisiminė M. Sedlevičius.

Su tais pačiais kūrėjais Modestas Veronoje statė Gioachino Rossini, taip pat vaikų operą „La Scalos“ teatre – sutrumpintą „Užburtosios fleitos“ versiją.

Scenos partneriai

„La Scaloje“ M. Sedlevičius turėjo ir kitų nedidelių vaidmenų su didžiaisiais dabarties solistais ir dirigentais.

„Įgijau neįkainojamos patirties. Būdamas teatre, dainuodamas scenoje, suvokiau visą mastą, kaip žmonės dirba ir ko reikia, kad būtum pakviestas į „La Scalą“. Čia tai buvo neprilygstama! Lietuvoje maniau, kad esu jau pakankamai „geras“, daugiau man nieko nereikia. Išvažiavęs į Manheimą, supratau, kad nieko nesu pasiekęs. Patekau į „La Scalą“ ir ten pamačiau, kad esu niekas. Žodžiu, atsiranda motyvacija: jei labai nori, reikia gerokai pasistengti, kad ko nors pasiektum. Tad pamokos buvo ypač naudingos“, – tikino „La Scalos“ auklėtinis.

Garsiausias Modesto „scenos partneris“ iki šiol buvo Placido Domingo. 2016 metais lietuvis atliko Tarno partiją Giuseppe Verdi operoje „Du Foskariai“, pagrindinį Dodžo vaidmenį sukūrė garsusis tenoras.

Pasak lietuvio, Tarno vaidmuo buvo visai smulkutis – trumpas rečitatyvas. Vos įbėgdavo į sceną ir vėl atgalios.

„Ispanų tenorui tik „paduodavau“ natą, nes jis iškart po manęs dainuodavo.  Atsakomybė tokia, kad, jei būčiau susimovęs, gal jis nesurastų, kaip pradėti dainuoti, – nusijuokė baritonas. – Šiaip žmogus labai malonus, visada padėdavo, paremdavo jaunus atlikėjus. Geras, patyręs, pasitikintis. Jam jau artėja aštuoniasdešimt, bet nieko nepaisydamas veržiasi į sceną, trykšta energija. Užkulisiuose matai – sliūkina toks senukas, trys ponios sukasi aplink: viena kostiumą laiko, kita dar ką nors. Atrodo, išeis į sceną ir nugrius. O kai atsiduria joje, žiūrėk, tiek tos energijos atsiranda! Buvo įdomu savo akimis išvysti, kodėl jis tapo tuo garsiuoju Placido Domingo.“

Scenos vilkas atvėrė akis

Po V. Noreikos konkurso praeityje garsi dainininkė Giedrė Kaukaitė rašė „7 meno dienose“: „Modestas išmano stilių ir scenoje jaučiasi lyg žuvis vandeny, kartu nepažeisdamas trapios skonio ir saiko ribos. Girdėjome gamtos apdovanoto žmogaus, ryškios asmenybės artistišką išsisakymą, kai kaunamasi ne dėl prizo, o dėl dvasios šventės.“

Aktoriaus talentą pabudino Manheimo universiteto profesorius Goetzas Fischeris, režisierius, senas scenos vilkas. Jis pasakė tai, kas atvėrė Modestui akis: „Scenoje turi parodyti visus 200 procentų. Jai neskauda, viską ištvers, ir niekada nebus per daug. Įsivaizduok, į tave žvelgia žmonės šimto metrų atstumu. Jei nieko nedarysi, tik mažas veido grimasas, ar būsi labai įsijautęs ir nieko neveiksi – žmonės nematys. Scenoje labai svarbi kūno kalba.“

Svarbiausia – geri kolegos

Šiuo metu Modestas tęsia magistrantūros studijas Manheime. Ketina būti dainavimo pedagogu, šiemet taps savo profesorės Snežanos Stamenkovič asistentu. Mėgins suderinti dainavimą ir pedagoginę praktiką.

„Jei nori būti geras dėstytojas, turi pradėti anksti. Dainuoti ir mokyti dainuoti yra du skirtingi dalykai“, – pabrėžė baritonas. M. Sedlevičiaus ateities svajonė – bent pradžioje atlikti visas lyrines baritono partijas, G. Rossini, Gaetano Donizetti, padainuoti visą W. A. Mozartą. Mielai ir į Lietuvą grįžtų atlikti lietuvių kompozitorių kūrinių.

„Svarbiausia, kad tave suptų geri kolegos, su kuriais būtų smagu muzikuoti“, – teigė M. Sedlevičius.

Mindaugas KLUSAS  lzinios.lt

KOMENTARAI