Kalvotoji Buda ir spalvingasis PeštasVaizdas nuo kalvotosios Budos. Autorės nuotr.

Kalvotoji Buda ir spalvingasis Peštas

Nors Vengrija nėra labai populiari atostogų kryptis, jos sostinė savo architektūros šedevrais, naktinio gyvenimo judesiu ir unikaliomis lankytinomis vietomis pritraukia minias turistų. Dabar sunku patikėti, kad šis dešimtas pagal dydį Europos Sąjungos miestas yra visai nesena Dunojaus upės atskirtų savitų gyvenviečių sąjunga. Neprigijus originaliajam Peštabudos pavadinimui, teko miestą perkrikštyti į Budapeštą, o krantai iki šiol konkuruoja, kuris iš jų žavesnis – nuolat judrus ir gyvybingas Peštas ar žalia, jauki ir kalvota istorinė Buda...

Mielosios mamos, močiutės!
Paminėjo 30-ąsias įmonės avarijos metines
Žurnalistė Jurgita Lieponė: „Kas uždraus ieškoti laimės?“

Budapešto ir Dunojaus vaizdas iš Budos

Turtinga praeitis

Vengrijos sostinės istorija siekia net tolimus Romos imperijos laikus, kai romėnai, įsigalėdami šioje teritorijoje, užkariavo keltų įkurtą miestą ir prijungė prie Dunojaus slėnį apėmusios Panonijos provincijos. Nors pirmuosius mūsų eros amžius menančių statinių Budapešte neišlikę, akylesni lankytojai gali pastebėti šio laikmečio ženklus miesto senuosiuose statiniuose: nereikėtų nustebti puošniausioje miesto bažnyčioje pamačius tokį pat Korvinų-Kosakovskių herbą, kaip ir Jonavos bažnyčios rūsiuose: būtent iš šios – Panonijos – provincijos save kildino ir Jonavą įkūrusi didikų giminė.

Milijoniniame mieste galima pajusti įvairių čia gyvenusių tautų įtaką, atsispindinčią architektūroje, tradicijose ir net vietiniuose valgiuose, tarp kurių akivaizdžiai dominuoja išskirtinė gatvės maisto kultūra.

Nors didžiąją savo gyvavimo dalį abipus Dunojaus įsikūrusios gyvenvietės buvo Vengrijos širdimi – Buda istorinė sostinė, o Peštas vėlyvesnių laikų ekonomikos centras – regionas neapsiėjo be svetimų kultūrų įtakos: pusantro šimtmečio trukęs Osmanų imperijos viešpatavimas paliko gilų turkiškų tradicijų įspaudą, o miesto ypatingas suklestėjimas siejamas su Habsburgų dinastija ir galingos Austrijos-Vengrijos bendros valstybės gyvavimu, kai Budapeštas, greta Vienos, egzistavo kaip Europoje  dominuojančios imperijos sostinė. Šį laikotarpį mena milžiniški neogotikiniai parlamento rūmai, tapę Vengrijos galybės ir politinės nepriklausomybės simboliu.

Ne mažiau svarbus ir čia nuo XII amžiaus gyvenusios gausios žydų bendruomenės indėlis, o jų gausiai pamėgtame Pešte yra susiformavęs žydų prekybininkų kvartalas su puošniais maldos namais, iš kurių ryškiausia Dohany sinagoga laikoma artimaisiais Rytais dvelkiančios maurų architektūros šedevru. XX amžiaus pradžioje, čia ypatingai padaugėjus judėjų, miestas kartais juokais buvo vadinamas Judapeštu.

Margaritos tiltas, jungiantis Budą ir Peštą

Auksu tviskančios gatvės

Dabartinis Budapešto miestas gimė tik 1873 m., sujungus iki tol savarankiškai egzistavusias Budos, Obudos ir Pešto gyvenvietes. Iki šiol galima pamatyti pirmąjį tiltą per platųjį Dunojų. Miesto grožis ypač atsiskleidžia vakarais, aukso spalvomis užsižiebus abu krantus puošiantiems didingos architektūros šedevrams: parlamento rūmams, Budos piliai ir ant tos pačios kalvos įsikūrusiam Žvejo bastionui su gotikine Šv. Mato bažnyčia.

Ekonominis ir politinis Vengrijos centras gali pasigirti prabangių ir dekoratyvių Art Nouveau (iš pranc. k. „Naujasis menas“) statinių gausa, puošiančių Pešto gatves. XIX–XX a. sandūroje susiformavęs stilius buvo labai populiarus klestinčioje Vengrijoje, o žymiausi to meto architektai dekoratyviuose interjeruose naudojo tradicinius vengriškus ir transilvaniškus elementus, rytietiškus motyvus. Taip gimė unikalūs gyvenamieji ir viešieji pastatai, o Budapešto gatvės tapo neprilygstamais muziejais. Panorus ir šiandien galima paklaidžioti raizgytomis laiptinėmis ir pajusti, kaip šiuose meno kūriniuose gyvena eiliniai miestiečiai.

Budapeštas, kaip ir kiti did­miesčiai, susiduria su apleistų, nykstančių pastatų problema, tačiau ji spendžiama labai originaliai – daugumoje tokių vietų įsikūrę barai, nestandartiniai naktiniai klubai ar kitos kultūrinės erdvės, tapusios miesto simboliais ir pritraukiančios krūvas užsieniečių iš viso pasaulio. Jų dėka Budapeštas įgavo nuolat judraus ir naktinių pramogų kupino metropolio įvaizdį. Ypatinga tokių pasilinksminimo vietų gausa – savo pirminę prasmę praradusiame buvusiame žydų kvartale. Jo gyventojus per Antrąjį pasaulinį karą ištiko toks pat likimas, kaip ir daugumos Europos šalių žydus, tad dabar šis rajonas įgavo visiškai naują veidą.

16 a. statytos seniausios Budapešto terminės vonios

Unikalios vietos

Budapeštas nuo seno žinomas ir dėl savo neprilygstamos gamtos dovanos – terminių šaltinių. Turbūt tai yra geografiškai artimiausia Lietuvai vieta, kur galima mėgautis iš žemės trykštančiomis karštosiomis srovėmis. Čia istoriškai susiklostęs praktinis jų panaudojimas gydomiesiems tikslams, o iki šiol išlikusi pirmoji terminių vonių gydykla – šiuolaikinio SPA centro prototipas – pastatyta dar turkų viešpatavimo laikais, daugiau kaip prieš 400 metų. Nors mieste netrūksta ir moderniai įrengtų karštųjų versmių baseinų, be galo įdomu išbandyti istorinius, išlaikiusius prabėgusių šimtmečių dvasią.

Budapešto apylinkėse galima pamatyti ir daugiau unikalių reiškinių. Vienas jų – ant neužšąlančio Bokodi ežero įsikūrusi šiuolaikinė polinė gyvenvietė. Ši keista vietinių poilsiui ir žvejybai skirta nedidelių namukų ir medinių tiltukų raizgalynė visai netikėtai išpopuliarėjo vos prieš keletą metų, internete pasklidus žaviai rūku apsiblaususių statinių ant vandens nuotraukai ir kiek vėliau panaudojus šiuos neeilinius vaizdus Eurovizijos dainų konkursui skirtame Vengrijos prisistatyme.

Taigi ši nedidelė ir iš pirmo žvilgsnio neišskirtinė šalis tikrai turi kuo nustebinti net visko mačiusius keliautojus.

KOMENTARAI