Kalėdų Senelis neužmiršo užsukti ir į Pabėgėlių priėmimo centrąPPC gyventojai noriai fotografavosi su Kalėdų Seneliu ir „Žaliąja elfe“. Autorės nuotr.

Kalėdų Senelis neužmiršo užsukti ir į Pabėgėlių priėmimo centrą

Praėjusią savaitę Rukloje įsikūrusiame Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) vyko kalėdinė popietė. Įstaigoje organizuojamos šventės praskaidrina užsieniečių kasdienybę ir padeda jiems geriau suprasti mūsų šalies tradicijas.

Kodėl nepilnamečiai bėga iš namų?
Informacija apie statinių naudojimo priežiūros organizavimą ir atlikimą
Kandidatų į mero postą debatuose neišvengta ir kandžių replikų

Nuo dainų iki vaidybos

Šventės vedėja Vilma Praškevičienė, jonaviečiams geriau žinoma kaip Kaukutė, surengė užsieniečiams tikrą linksmybių fiestą. Ir vaikai, ir suaugusieji buvo raginami ne tik dainuoti, bet ir šokti. Nesunku buvo pastebėti, kad mažųjų akys tiesiog suspindo, kai jie pamatė atvykusią „Žaliąją elfę“.

„Mano draugai, aš žinau, kad jūs atvykote susitikti su Kalėdų Seneliu, tačiau turiu šiek tiek nekokių naujienų. Prieš penkias minutes čia atskrido labai baisios būtybės – baubukai. Deja, jie pagrobė Kalėdų Senelį ir išgabeno į baubukų salą. Ką aš siūlau? Nenusiminti ir tuoj pat nuplaukti pas baubukus. Pasigaminkime didelį laivą ir išgelbėkime Senelį“, – į vaikus kreipėsi „Žalioji elfė“.

Tuomet šventės dalyviai įsitraukė į improvizaciją – sulipo į įsivaizduojamą laivą, nukeliavo į tik jiems matomą salą ir nugalėjo menamus grobikus. Netrukus pro duris įvirto ir tinkle įsipainiojęs Kalėdų Senelis. Vaikai plojo, šokinėjo, tačiau iki dovanų įteikimo akimirkos dar reikėjo sušokti ne vieną linksmą, prakaitą braukti privertusį šokį.

Šventinėje popietėje skambėjo linksmos dainos, kurias lydėjo mažųjų šokiai

Nesudėtinga užduotis

Kaip sakė įstaigos vadovas Robertas Mikulėnas, kalėdinės popietės organizavimas nebuvo sudėtinga užduotis – šv. Kalėdos čia minimos jau daugybę metų.

„Mes organizuojame tikrai nemažai renginių. Ypatingą dėmesį skiriame visoms tradicinėms šventėms. Tikimės, kad tai padės užsieniečiams geriau suprasti mūsų tradicijas. Linksmi susibūrimai praskaidrina ir jų kasdienybę. Šiemet kalėdinei popietei ruošėmės tik keletą dienų, nes turime nemažai patirties ir žinome, kas labiausiai turėtų patikti užsieniečiams. Patys supirkome dovanėles – saldainius, riešutus, mandarinus ir kitus tradiciškai per Kalėdas mėgstamus skanumynus. Simboliškai buvo apdovanoti visi gyventojai. Kalėdos ir Kūčios – lietuvių labai gerbiamos šventės. Norime, kad ir pabėgėliai galėtų iš arti jas pamatyti ir pajusti šventinę nuotaiką“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Įsitraukia noriai

Ar musulmonai noriai dalyvauja katalikų šventėse? PPC vadovas tikina, kad taip.

„Niekada neteko girdėti, kad musulmonai atsisakytų dalyvauti mūsų renginiuose. Jie visus kvietimus priima noriai, nesako, kad jiems neįdomu. Galiu drąsiai tvirtinti, kad užsieniečiai labai domisi Lietuvos tradicijomis. Jie yra tolerantiški joms. Atvirkščiai, mes pasigendame lietuvių noro susipažinti su kitataučiais.  Pas mus organizuojamos šventės yra atviros visiems žmonėms, tačiau vietos gyventojai visiškai nerodo jokio noro atvykti, pabendrauti su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais. Reikia pripažinti, kad tolerancija kitataučiams, o ypač musulmonams, labai sunkiai skinasi kelią. Neigiamos nuostatos, stereotipai  niekaip nepasitraukia iš mūsų visuomenės mąstymo“, – kalbėjo R. Mikulėnas.

Dauguma – rusakalbiai

Kalėdinės popietės vedėja su užsieniečiais puikiai susikalbėjo rusų kalba. Pasak R. Mikulėno, nereikėtų tuo stebėtis – nemažai šiuo metu PPC gyvenančių asmenų yra atvykę iš valstybių, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.

„Pas mus šiuo metu gyvena skirtingus statusus turintys užsieniečiai. Vieni yra perkelti iš Turkijos. Kalbu apie tris sirų šeimas, kurios turi po keturis vaikus. Kiti asmenys atvyksta pagal sutartį su Vidaus reikalų ministerija. Jie – prieglobsčio prašytojai. Pastarieji laukia iš atsakingų institucijų atsakymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Jei atsakymas bus palankus, jie taps pilnaverčiais integracijos programos dalyviais. Kol kas prieglobsčio prašytojai gauna tik būtiniausias paslaugas, pastogę ir pan. Žinoma, gali būti ir taip, kad jie negaus leidimo gyventi. Tada tie žmonės turės palikti mūsų šalį. Be minėtų asmenų, čia apsistoja ir prieglobsčio gavėjai. Kokių tautybių asmenys dabar gyvena pas mus? Turime žmonių iš Rusijos, Tadžikistano, Azerbaidžano, Kirgizijos, Gambijos, Vietnamo, Ukrainos, Irano ir minėtos Sirijos. Nuolatos didėja tadžikų skaičius. Jų šiuo metu – daugiausiai. Taigi beveik visi puikiai kalba rusiškai“, – pasakojo R. Mikulėnas.

Vaikai drąsiai bendravo su renginio vedėja

Vieni iš kitų

PPC vadovas tiki, kad rusų kalbą greitai išmoks ir kiti vaikai, kurie iki tol jos nebuvo girdėję.

„Kai prieš trejus metus atvyko pirmoji perkelta sirų šeima, pas mus gyveno daug rusakalbių. Tuomet kelerių metų amžiaus sirė nuolatos žaisdavo su ukrainiečiais. Ji greitai išmoko rusiškų žodžių. Pamenu pasigirdusią kritiką, kad esą mergaitė mokėjo daugiau rusiškų nei lietuviškų žodžių. Buvo klausiama, kodėl taip yra? Vaikai labai daug tarpusavyje bendrauja ir taip mokosi vieni iš kitų. Tai yra natūralu. Šiandien pas mus gyvena apie 60 skirtingų tautybių vaikų. Mes negalime jų atskirti. Visi užsieniečiai turi tokias pačias sąlygas. Jie susitinka kiekvieną dieną. Taigi galbūt ir dabar vaikai greičiau prabils rusiškai, o ne lietuviškai. Nežinau, ar tai tikrai yra blogai. Galbūt ne? Taip žmonės bent jau gali susikalbėti tarpusavyje“, –  svarstė R. Mikulėnas.

Sėkmingi metai

Džiaugiamasi, kad šie metai įstaigai buvo labai sėkmingi – pabaigtos visos užsibrėžtos užduotys, o  neseniai PPC aplankę svečiai negailėjo gražių žodžių.

„Rezultatai tikrai džiugina. Padarėme viską, ką buvome suplanavę. Pastaruoju metu turėjome ne vieną svečią iš skirtingų institucijų. Spalį pas mus lankėsi Šengeno ekspertų delegacija, kuri  vertino, kaip Lietuva įgyvendina trečiųjų šalių piliečių grąžinimus į kilmės bei tranzito šalis. Mūsų veikla buvo įvertinta teigiamai. Lapkritį buvo atvykęs Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro Šiaurės Europos regiono atstovas Henrikas M. Nordentoftas. Jis norėjo susipažinti su pabėgėliams teikiama integracijos programa, užsieniečių apgyvendinimo sąlygomis, taip pat domėjosi nelydimų nepilnamečių užsieniečių apgyvendinimu ir paslaugų teikimu. Svečias akcentavo, kad mūsų vykdoma veikla yra labai svarbi, norint, kad užsieniečiai kuo sėkmingiau integruotųsi į visuomenę. Jis pasidžiaugė, kad čia sudarytos puikios sąlygos. Tokie įvertinimai  –  malonūs, o neseniai mane pasiekė ir Henriko M. Nordentofto šventinis sveikinimas. Tikimės, kad kiti metai bus taip pat sėkmingi“, –  sakė R. Mikulėnas.

KOMENTARAI