Kaip savo pastangomis pagerinti regėjimąS. Kriaučiūnienė vedė praktinius užsiėmimus. Kęstučio Putelio nuotr.

Kaip savo pastangomis pagerinti regėjimą

Neseniai Jonavos visuomenės sveikatos biure lankėsi Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė. Gausiai susirinkusiems jonaviečiams lektorė gvildeno temą „Kaip lengvai atstatyti gerą regėjimą“.

Jonavoje skelbiama gripo epidemija
Prasidės daugybę metų laukti remonto darbai
,,Raudonos nosies“ akcija įtraukia ir mažuosius jonaviečius

Pasidalijo patirtimi

Moteris pati daug metų prastai matė, nešiojo itin stiprius akinius. Pradėjo nuo 0,75 dioptrijų, bet regėjimas nuolat prastėjo. Galų gale Sigita turėjo rinktis -5,75 ir -6,75 dioptrijų akinius. Ji teigė niekada nesulaukusi profesionalių gydytojų patarimų, niekas nepaaiškino, kaip atkurti ar pagerinti regėjimą.

Prieš septynerius metus moteris ėmė gilintis į savo problemą. Internete klausėsi paskaitų apie regėjimo atkūrimą, lankė profesoriaus Vladimiro Ždanovo, žinomo rusų mokslininko, rengtus kursus. Intensyvus darbas davė teigiamą rezultatą – atsisakė akinių.

„Nei jų, nei lęšių nebenešioju jau septynerius metus. Tiesa, užsidedu kartais vairuodama, bet tik tada, kai blogas matomumas – tamsu, sninga arba lyja, kai važiuoju nežinoma vietove“, – patirtimi dalijosi S. Kriaučiūnienė.

Be akinių

Pasak Sveikuolių sąjungos narės, trumparegis, pabudęs rytą, pirmiausia rankomis ieško akinių. „Žmogui atrodo, kad be jų visiškai nematys, ir tas jausmas tikrai stiprus. O juk iš tiesų žmonės gali puikiai matyti ir be  akinių, nes, apsieidami be jų, atkuria gerą regėjimą. Ne visada pavyksta visiškai grąžinti regėjimą, bet jis smarkiai pagerėja. Taip pat atsikratoma priklausomybės nuo akinių, vėl išmokstama matyti be jų“, – akcentavo ji.

Lektorė remiasi JAV gydytojo-oftalmologo Viljamo Horacijaus Beitso metodais. Mokslininko nuomone, regėjimas net 90 proc. yra psichologinis dalykas ir tik 10 proc. – fizinis. Šio žmogaus tyrinėjimai prasidėjo nuo pastebėjimo, kad akinius nešioję ir juos pametę, pavyzdžiui, per atostogas, žmonės namo grįždavo geriau matydami.

Pašnekovės teigimu, per savaitę, nesidedant akinių ir taikant specialią praktiką, galima pagerinti regėjimą bent viena dioptrija. Moteris teigė, kad čia nėra jokio stebuklo. „Gyvenime patiriame daug streso. Pagrindinė prasto regėjimo priežastis yra įtampa. Vieni akies raumenys įsitempia, kiti neatsipalaiduoja – akies obuolys praranda apskritą formą. Dėl to prasčiau matoma arba į tolį, arba iš arti, atsiranda astigmatizmas, kai viena akis mato vienaip, kita – kitaip“, – pasakojo S. Kriaučiūnienė.

Regos susigrąžinimas

Norintieji susigrąžinti regėjimą privalo išmokti atpalaiduoti akių raumenis ir visą kūną. Tai pagrindinė užduotis. „Tam atliekami paprasti atsipalaidavimo pratimai –  soliarizacija ir palmingas. Tik reikia įtraukti juos į kasdienę dienotvarkę. Soliarizacija – tai akių saulinimas. Saulės šviesa – visų organų, o ypač akių, geriausias gydytojas. Prieš saulę ar kitą šviesos šaltinį (lempą) reikia užsimerkti, tuomet lėtai sukti galvą į vieną, paskui – į kitą pusę, tuomet, sugrįžus į centrinę galvos padėtį, galvą leisti žemyn, iš lėto ją pakelti. Taip kartoti po tris kartus. Vėliau, vis dar užsimerkus, stipriai patrinti vieną delną į kitą ir juos prie akių pridėti taip, kad delnų centrai dengtų akis, o abiejų rankų pirštai susikryžiuotų ir būtų ant kaktos. Labai svarbu, kad pro delnus neprasiskverbtų šviesa. Taip reikia pabūti keletą minučių“, – praktika dalijosi moteris.

Lektorė pabrėžė, kad tie žmonės, kurie, atlikdami pratimus, ir toliau nešioja akinius, klysta. Anot jos, tada jų pastangos pagerinti regėjimą yra beprasmės.

Įvyko stebuklas

S. Kriaučiūnienė Alytaus rajone rengia specializuotą regėjimo atkūrimo stovyklą. „Rezultatai labai džiugina. Būdami stovykloje ir nenešiodami tam tikrą laiką akinių, žmonės į namus sugrįžta daug geresnio regėjimo. Kartą stovykloje įvyko, galima sakyti, stebuklas: prie manęs priėjo 11 metų mergaitė, žvairavusi viena akimi nuo kūdikystės, ir papasakojo, kad per vieną užsiėmimą staiga kažkas nutiko jos akiai. Nubėgusi pasižiūrėti į veidrodį, ji pamatė, kad akis nebežvairuoja“, – prisiminė lektorė.

KOMENTARAI