Kaimo turizmas: į atokias sodybas nuorodų nėra„Kaimo kryžkelės“ sodyboje gausu senojo kaimo akcentų. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Kaimo turizmas: į atokias sodybas nuorodų nėra

Pastaraisiais metais Lietuvoje veiklą plečia kaimo turizmo sodybos, „nugvelbdamos“ klientus iš pajūrio viešbučių ar privačių nuomotojų. Šias paslaugas teikiančių šeimininkų daugėja ir mūsų rajone, internete galima aptikti apie 10 jų adresų. Neseniai „Naujienos“ pasižvalgė po kelias atokioje erdvėje įsikūrusias sodybas.

Jonavos gimtadienį linksmai švęskime visi kartu
Žemdirbiai raginami pranešti apie naujus žemės plotus
100 jonaviečių linkėjimų Lietuvai ir džiugina, ir verčia susimąstyti

Gyventojų pasirinkimas

Yra kategorija žmonių, neįsivaizduojančių atostogų be pajūrio kopų ir jūros ošimo. Tad, artėjant vasarai, daugelis skuba užsigarantuoti vietas viename ar kitame viešbutyje, privačiame name ar kempinge. Nors tarsi ant mielių kylančios kainos ir didėja, bet poilsiautojų prie Baltijos netrūksta. Tiesa, kiti traukia į Latvijos ar Lenkijos kurortus.

Bet nemažėja gyventojų, norinčių pavasaroti ramioje vietoje, kur nėra šurmulio, automobilių gausmo ir, svarbiausia, minios žmonių. Tokie piliečiai stengiasi susirasti kampelį kaimo turizmo sodyboje – toliau nuo pašalinių akių, kur gali pajusti privatumą ir visišką laisvę.

Atokiau miesto įsikūrusiose valdose galima smagiai atšvęsti vestuves, vardynas, jubiliejų, kolektyvines šventes ar tiesiog nerūpestingai papramogauti.

Jonavos rajoną galima laikyti turtingu kaimo sodybų – beveik kiekvienoje seniūnijoje rasime privačią teritoriją, tinkančią ir šventei, ir poilsiui. Tiesa, populiariausiomis laikomos tik kelios – jose beveik niekada netrūksta klientų. „Naujienos“ pasirinko kaimiškąsias poilsiavietes Upninkų ir Šilų seniūnijose.

Miško apsuptyje

Internete aptikę „Kaimą kryžkelėje“, esantį Kryžiaukos k., Upninkų sen., pasukome miško keliais ieškoti šio paslaptingo kampelio. Burnodami duobėtą, liūčių išmuštą žvyrkelį ir pasiekę tikslą, sužinojome, kad kratėmės ne tuo keliu – tereikėjo pasiekti Ilgabradus ir, laikantis dešinės, riedėti per mišką.

Įsukus į kiemą, nuotaika bemat pasitaisė. Mus pasitiko šneki sodybos šeimininkė Almonė, žinomo dainininko Merūno Vitulskio teta. Šiuos namus A. Vitulskytė įsigijo prieš du dešimtmečius. Anot moters, kelerius metus vienkiemis turizmo verslui nebuvo naudojamas – reikėjo daug remontuoti, kurti, planuoti. „Nusipirkome tiesiog griuvenas. Ėmėme plėstis iš pradžių savo reikmėms, o paskui „persimetėme“ į kaimo turizmą. Šiandien jau visai smagu“, – dalijosi patirtimi p. Almonė.

Anot jos, „Kaimas kryžkelėje“ yra mėgstamas lankytojų, tad užsakymų netrūksta. Nė kiek nestebina – miško apsuptyje įsikūrusi poilsiavietė traukia seną kaimą primenančiais pastatais, labai gražia aplinka, yra sporto inventoriaus, kitų įdomybių.

„Vasarą pas mus stovyklauja vaikų grupės, šeimos, sulaukiame nemažai užsienio lietuvių grupių. Teikiamomis paslaugomis naudojosi ne viena Jonavos, Kauno įmonė. Sodybą pamėgę kinologai, atsivežantys čia savo keturkojus, religinių bendruomenių atstovai. Kiemo pakraštyje stovi šašlykinė – kepkite į sveikatą kepsnius, dešreles ar ką pageidaujate. Visi šiame vienkiemyje randa ramybę“, – pasakojo šeimininkė.

Mėgstantiems pirties malonumus šeimininkai siūlo skirtingų jų rūšių, po stogeliu klientų laukiantį kubilą, kurio karštame vandenyje galima pasilepinti net žiemą. Tikra egzotika.

Maždaug už 200 metrų vilioja Baltojo ežero smėlinga pakrantė. Uogautojus traukia mėlynės, spanguolės, grybautojus – baravykų ploteliai. Bet svarbiausia – švarus, pušynu kvepiantis oras, tarsi kokioje sanatorijoje.

Erdvi „Saulynės“ teritorija laukia poilsiautojų po 15–20 žmonių. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Ant Šventosios šlaito

Toje pačioje seniūnijoje, tuoj už Dubių piliakalnio, privažiuojame itin kruopščiai sutvarkytą didelę kaimo turizmo sodybą „Saulynė“, atitinkančią šeimininko Sauliaus vardą. Jauki, čiobreliais pražydusi kiemo teritorija tądien laukė būrio svečių. Su šeimininku prisėdame lauko pavėsinėje, kurioje vasarą galima rengti susirinkimus ar tiesiog atsigaivinti gaiviaisiais gėrimais.

Vyriškis pasakoja, kad veiklą pradėjo maždaug prieš 15 metų, laikotarpiu, vadintu „aukso amžiumi“. Čia kadaise veikė Rizgonių žvyro karjero poilsio namai. „Tik pasiskelbus turizmo sodyba, užplūdo daugybė užsakymų. Prieš krizę, prisimenu,  kiekvieną savaitgalį sodybą užsakydavo vestuvininkai. Vėliau buvo sunkiau, bet gelbėjo tekančios upės – Šventoji ir Širvinta, tai kas vasarą kieme burdavosi baidarininkai“, – dalijosi prisiminimais šeimininkas.

„Saulynė“, esanti ant upės kranto, labai patogi vieta švęsti jubiliejus, ją renkasi įvairios firmos kolektyvinėms sueigoms, ją mėgsta jaunimas, kasmet su savo plieniniais žirgais atburzgia baikeriai, lašišų žvejybos metu apsigyvena žvejai iš Lenkijos, būtent šioje egzotinėje teritorijoje vyko tarptautinis radijo mėgėjų sąskrydis, į kurį susirinko per 400 žmonių. Teritorija labai didelė – yra vietos ir įvairioms atrakcijoms, ir žaidimams, ir palapinėms. Iš kiemo šlaitu laipteliais nusileidus prie Šventosios, galima pūkštelti į vėsų upės vandenį ir atgaivinti įkaitusį kūną.

„Saulynės“ šeimininko teigimu, Jonavos rajone pradėjo veikti nemažai naujų kaimo turizmo sodybų, kurios dairosi klientų. „Nors jonaviečių teikiamos paslaugos yra kelis kartus pigesnės nei, sakykim, Kauno rajone, bet ten savaitgaliais rasti laisvų vietų nelengva, o pas mus jų – pakankamai“, – tarsi stebėjosi Saulius.

Pasak pašnekovo, užsakymai kitiems metams prasideda apie rugsėjį, tad galima susidaryti grafiką, pavyzdžiui, 2018-ųjų vasarai. Sodyboje maistas neruošiamas, tačiau prireikus surandamos šeimininkės, kurios išpildo užsakovų pageidavimus. Daugelis poilsiautojų patys pasigamina patiekalus, juolab kad vietoje yra viryklės, šaldytuvai, indai, kepsninės, malkos, kitaip tariant, visa, kas reikalinga maisto gamybai.

„Bučkalnio“ kieme tyvuliuoja žuvingas tvenkinys. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Šalia Jonavos

Sėdus į taksi, maždaug per 10 minučių galima nuskuosti iki „Bučkalnio“, stovinčio ant nedidelės kalvos Šilų seniūnijoje. Prieš trejetą metų sodybą nusipirkusi Žydrūnė prisipažįsta, kad sunkiausiai sekėsi pirmaisiais veiklos metais. Šiandien žvilgsnį traukia labai skoningai sutvarkyta aplinka – pirtis, kubilas, miegamieji, atskiros patalpos jaunavedžiams arba pramogautojų vaikams, teritorijos viduryje  – medinis šulinys.

Čia pat, kieme, vėsa alsuoja tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys – tikras žvejys bemat rastų sau tinkamą užsiėmimą. Pasak šeimininkės, planuojama įrengti daugiau įrenginių sportinei veiklai tiek mažiems, tiek ir suaugusiems klientams.

Žydrūnė patikina, kad lankytojų netrūksta, ypač vasarą – dažniausiai čia atvažiuoja jaunimas, kolektyvai, minintys įmonės jubiliejines sukaktis ar asmenines šventes.

„Dažnai išsinuomoja pirtį, išsimaudo, bet nakvoti nepasilieka. Mūsų sodybos privalumas – keli kilometrai iki Jonavos. Taksi tekainuoja penkis eurus. Tad atšventę asmeninį ar įmonės kolektyvo jubiliejų daugelis grįžta į namus. Bet mes turime paruošę 36 vietas nakvynei. Beje, į svečių pramogas nesikišame, tačiau namų be saviškių nepaliekame, nes būtina prižiūrėti naktinį apšvietimą, aparatūrą. Pagaliau būna įvairių klientų, kuriems vidurnaktį ko nors prireikia“, – nusišypsojo Žydrūnė.

Nors sodyboje lankėmės šiokiadienį, šviesioje banketinėje salėje buvo serviruojami stalai – šeimininkė laukė svečių.

Lankymosi metu įsitikinome – visos sodybos savaip patrauklios, gražios ir nutolusios nuo miesto šurmulio. Bėda tik ta, kad prie pagrindinio kelio nėra nuorodų apie veikiančias poilsiavietes. Šeimininkų teigimu, savavališkai jas statyti draudžiama, o įsigyti leidimus vis pritrūksta laiko.

KOMENTARAI