Kaime įstatymo pataisos sutiktos nepalankiaiIšorų parduotuvės darbuotojos mano, kad, apribojus prekybos alkoholiu laiką, apyvarta bus mažesnė. K. Putelio nuotr.

Kaime įstatymo pataisos sutiktos nepalankiai

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, mažinančios alkoholinių gėrimų prieinamumą. Pardavimo laiko, amžiaus cenzo padidinimo ir reklamos ribojimai sulaukė įvairių nuomonių. Lankydamiesi kai kuriose kaimo parduotuvėse, ten sutiktų gyventojų ir prekybininkų pasiteiravome, kaip jie vertina šiuos pokyčius.

Darbo rinka – kreivų veidrodžių karalystė
LTeam olimpiniame žiemos festivalyje – sporto ir pramogų samplaika
Kultūros pokyčiai: nuo emocijų iki racionalių sprendimų

Niekinis reikalas

Iki sausio mėnesio pilnametystės (18 m.) sulaukęs asmuo alkoholinių gėrimų galėjo nusipirkti nuo 8 iki 22-os valandos, o visą parą veikiančioje parduotuvėje – net ir nakties metu. Nuo sausio 1-osios alus ir stipresni gėrimai parduodami nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais – 10–15 val. ir tik piliečiams, turintiems 20 metų.

Anot pašnekovų, tokie pasikeitimai neatneš naudos nei prekybininkams, nei pačiai valstybei, kadangi, surinkus mažiau pajamų, mažesnis procentas įplauks į šalies biudžetą.

Nors UAB „Jotrungė“ tinklui „Aibė“ priklausančių parduotuvių darbo laikas nesutrumpėjo, tačiau pirkėjų sulaukiama mažiau. „Mes dirbame kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 valandos. Alkoholiniai gėrimai parduodami nuo 10 valandos iki užsidaro parduotuvė, o sekmadieniais alkoholio prekyba baigiasi 15 val. Žinoma, klientų srautas sumažėjo, tad suprantama, kad ir pajamos bus mažesnės“, – sakė Užusalių seniūnijoje esančios parduotuvės vedėja Ingrida.

Pasak pardavėjos Silvijos, sekmadieniais dirbti tapo nesaugu. K. Putelio nuotr.

Pavyzdžiui, sekmadieniais pirmieji pirkėjai pasirodo tik kelios minutės po 10 val. Taigi rytinį laiką dirbančios moterys vadina „tuščiu“. Anot jų, sekmadienio rytmetį į prekyvietę skuba tie, kuriems reikia atsigauti po vakarykščios puotos.  Moterų teigimu, pirkėjas, atėjęs alaus ar kokio kito gėrimo, visuomet dar įsigyja ir duonos, dešros, kitų maisto produktų. Dabar gi žmonių mažiau, tai ir apyvarta menkesnė. Pasibaigus mėnesiui, bus galima palyginti pernykščio ir šių metų sausio pardavimus – atsispindės prekybos rodikliai.

Dažnai kai kurie gyventojai, atėję į parduotuvę ir negavę nusipirkti alkoholio, pyktį išlieja ant čia dirbančių moterų. „Mes juk nekaltos dėl parlamentarų priimto įstatymo. Bet turime klausyti užgauliojimų ir pažeminimų“, – guodėsi pardavėja Aldona.

Pašnekovių nuomone, tas, kuris turi priklausomybę, ir toliau tokio gyvenimo būdo neatsisakys – ieškos surogatų, pirks kontrabandinį alkoholį. „Ne draudimais reikia kovoti su girtuokliavimu, bet duoti žmonėms dirbti. Kur tik paklausai – įstaigas naikina, žmones į gatves paleidžia – gyvenk kaip nori. Auginamas bedarbių skaičius. Kas Lietuvoje bus po kelerių metų? Štai kur problema, kurią būtina spręsti. O alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas – niekinis reikalas“, – samprotavo moterys.

Pasitaikė grasinimų

Šveicarijos seniūnijoje privačioje parduotuvėje dirbanti Sofija sakė, kad dabar prekyvietė dirba  keliomis valandomis trumpiau. Anot pardavėjos, dar nedaug laiko praėjo, tai sunku ką nors komentuoti. Kasmet sausis ir vasaris būna tuštesni – pirkėjų ateina mažiau. Įstatymą moteris vertina atsargiai. Jos nuomone, ne tiek daug tų geriančiųjų. „Kai pinigų žmonės neturi, tai už ką nusipirks alkoholio? Žinoma, yra kategorija tokių, kurie visada ras gėrimų ir be parduotuvės. Tie draudimai ne ką padės, bet verslininkams apyvarta tikrai sumažės“, – sakė ji.

„Aibės“ parduotuvės darbuotoja skundėsi, kad dirbti tapo nesaugu. „Aiškiname mėgstantiesiems išgerti, kad įstatymas nurodė laiką, kada galima parduoti alų ar kitus svaigiuosius gėrimus. Bet jie ne tik pyksta, bet dar ir grasina. Sekmadieniais penkias valandas turime aiškintis su jais ir bijoti. Mato vitrinose butelius, o nusipirkti negali. Niekas nežino, kas to žmogelio galvoje sukasi. Apie mūsų saugumą niekas negalvoja. Tas, kas nori, visada ras būdą, kur gauti alkoholio – ieškos „bobučių“ ar kas nors iš užsienio parveš. Pasirinktas ne tas kelias“, – kalbėjo darbuotoja Silvija.

Ruklietės Irenos nuomone, nauji draudimai daro neigiamą įtaką verslui.
Kęstučio Putelio nuotr.

Adekvati pozicija

Anot Rukloje įsikūrusios „Aibės“ parduotuvės vedėjos Jolantos, kol kas pirkėjų srautas lyg ir nesumažėjo, apie apyvartą dar anksti kalbėti. Sekmadieniais žmonių visada būdavo mažiau. Galbūt gyventojai eina į kitas miestelyje veikiančias parduotuves. Didžiausią būrį pirkėjų sudaro kariškiai, tai patvirtino ir tądien matyti uniformuoti vyrai. Tačiau jie ateina ne svaigalų, bet kitokių produktų.

„Yra informacija, nuo kiek metų parduodamas alkoholis, nurodytas laikas. Kol kas jokių incidentų nepasitaikė. Manėme, kad bus blogiau. Mes įstatymą vykdome, kaip ir reikalaujama. Nieko čia nepakeisi – yra kaip yra. Žmonės, alkoholį perkantys parduotuvėje, reaguoja adekvačiai – supranta, kad yra įstatymas, kurio privalu laikytis. Tie, kurie planuoja susitikti su draugais ar namuose pašvęsti, apsirūpina iš anksto. Prašome parodyti pasą ar tapatybės kortelę tik tuos, kurie atrodo ypač jaunai. Pasitaikė, kad neturėjo, tačiau nubėgo į namus ir atnešė. Kol kas viskas lyg ir po senovei, situacija Rukloje nėra bloga. Bet, mano nuomone, šie alkoholio įsigijimo apribojimai nėra auklėjamoji priemonė, tik pardavėjoms didesnė atsakomybė ir dėmesingumas, kad iš inercijos draudžiamuoju laiku neparduotų skardinės alaus ar kitokio gėrimo. O šiaip turbūt tas, kas gėrė, tas ir gers“, – dalijosi kelių savaičių patirtimi parduotuvės vedėja Jolanta.

Reikia mokyti kultūros

Miestelio privačioje parduotuvėje dirbanti Irena teigė, kad darbo laikas valanda sutrumpintas.  Bet klientų netrūksta – gyventojai ateina nusipirkti maisto produktų. „Būna, kad paprašo ir alkoholio, bet paaiškiname, kad įsigaliojo kita pardavimo tvarka, pirkėjai supranta, tai kitą kartą nusiperka, kai įstatymas nedraudžia. O sausio mėnesį visada sulaukiame mažiau žmonių. Gal po švenčių būna tuštesnės piniginės, o gal vaišės išvargino“, – spėliojo moteris.

Pasak pardavėjos, anksčiau pirkėjas vakarais nusipirkdavo du butelius alaus, o dabar įsigyja keturis. „Tai tarsi atsarga kitai dienai, sekmadieniui, kai po pietų nebegalės nusipirkti. Gal jis ir negers, bet vis tiek bus ramesnis, turėdamas vieną kitą butelį namuose. Tai netgi netiesioginis paskatinimas neatsisakyti  svaiginimosi. Kaip toje patarlėje: „Lazda turi du galus“,  – nuomonę išsakė Irena.

Pardavėja įsitikinusi, kad žmones reikia šviesti, mokyti kultūros, o ne drausti. Juk draudimai ragina elgtis priešingai. Alkoholio pasirinkimą reguliuoja ir kiekvieno asmens pajamos. „Jei žmogus gautų gerą atlyginimą, nepirktų pigaus alaus, bet mėgautųsi geros rūšies vynu ar viskiu. Sau leisdamas tokią, sakyčiau, prabangą, suvartotų daug mažiau alkoholio nei dabar, – teigė ji, akcentuodama, kad naujasis įstatymas daro neigiamą įtaką verslui. – Užsisakome mažiau produkcijos iš firmų, sumokėsime mažesnius mokesčius valstybei.“

Pirkėjų nuomonė

Skeptiškai tokias naujoves vertina ir pirkėjai. Štai Arvydas prisipažino esąs nepatenkintas tokiais draudimais. „Vertinčiau tai dvejopai. Pritariu, kad vakarais ar anksti rytais stiprių alkoholinių gėrimų nereikia pardavinėti, bet nesuprantu, kodėl uždrausta nusipirkti ir alaus?  Paprašiau vieną pažįstamą, kad man padėtų sukrauti malkas, o jis pageidavo alaus. Bet pagal įstatymą jo negalėjau nupirkti – pardavimo laikas neleido, – pasakojo vyras. – Niekaip negaliu suprasti, kodėl bare ar restorane galiu gerti tiek, kiek noriu, ir paskui neblaivus eiti namo? Juk nusipirkęs vieną kitą skardinę ir parsinešęs namo, būčiau ir saugus, ir gatvėje su kvapu nepasirodyčiau.  Kažkokia keista tvarka. Matyt, įstatymų leidėjai visko neišanalizavo. Ne taip seniai buvo sugalvoję, kad kiekvienas asmuo, pirkdamas alkoholio, privalo rodyti asmens dokumentą. Kartą po darbo atėjau nusipirkti alaus, bet neturėjau paso, tai man ir nepardavė. Tikra nesąmonė. Man – 60 metų, bet turėjau patvirtinti, kad esu pilnametis.“

Anot kito vyriškio, pirkusio kelias pakuotes bandelių, naujos įstatymo pataisos visiškai betikslės. „Tie girtuoklėliai pirks bet ką, kad tik gautų išgerti. Jau sugrįžta į madą naminukės gamybos aparatai, neabejoju, kad pasirodys visokių surogatų. Man, pavyzdžiui, alkoholio nereikia. Kartą per mėnesį ar du nusiperku tai, kas reikalinga, ir pakanka. O tos mano minėtos kategorijos asmenų tikrai jokie įstatymai nesustabdys. Jaunimo auklėjimą reikia pradėti nuo švietimo, būtina mesti prevencijai lėšas ir dirbti, o ne tik drausti. Mano mokymosi laikotarpiu tokių draudimų nebuvo, bet nei aš, nei mano klasės draugai neprasigėrė. Viskas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus gyvena, ir nuo asmenybės charakterio“, – dėstė mintis pašnekovas.

Pasak jo, čia ne prevencija, bet žmogaus teisių pažeidimas. Daugelis kavinėse, restoranuose švenčia jubiliejus, vestuves. Tai kaip galima neatiduoti pobūvio užsakovams neišgerto alkoholio į namus? „Argi tai ne teisių suvaržymas? Žmonės juk už tai sumoka, o į namus išsinešti negali.  Visi žinom, kad girtuokliai nevaikšto į kavines ir ten  svaigiųjų gėrimų neperka. Aš tokius draudimus vertinu neigiamai ir vadinu kvailyste“, – kategoriškai kalbėjo vyras.

KOMENTARAI