Kaimas vaduojasi iš užmarštiesKiekviena troba primena senus laikus, bet gali tarnauti ir naujoms kartoms. Alvydo Kurkuzinsko nuotr.

Kaimas vaduojasi iš užmaršties

Upninkų seniūnijoje praėjusį savaitgalį prasidėjo pavasarinės talkos darbai su akcijos „Darom“ šauktuku. Sujudo sukruto visas Vyšnialaukio kaimas, nusprendęs iškuopti ne vienus metus pakrūmėse, prie upelio susikaupusias šiukšles, atgaivinti aplinką.

J. Statkevičiaus kurti tautiniai kostiumėliai – jau jonaviečių rankose
Jonava buvo tapusi šeimų karalyste
Turės ar neturės lietuviai dvigubą pilietybę?

Senkaimyje – septyni namai. Tačiau jų šeimininkai nuolat čia negyvena, jie – daugiausia miestiečiai. Turi ką apie savo kaimą papasakoti bendruomenės pirmininkas Valdas Bagdonas, buvęs žymus sportininkas, 1972 metų Olimpinių žaidynių nugalėtojas kanojininkas Vladas Česiūnas, iš čia kilę mokytojai, žemdirbystės specialistai, todėl ir puoselėja šią vietovę, neleidžia jai sunykti, galutinai „išsivaikščioti“. Maža to, neseniai pradėta rašyti Vyšnialaukio istorija, o jonaviečio Alvydo Kurkuzinsko suburta liaudies kapela „Savi“, taip pat tapusi šios bendruomenės nare, ketina dalyvauti visose kraštiečių šventėse.

Aplinką tvarkė ir vietos gyventojai, ir svečiai. Alvydo Kurkuzinsko nuotr.

Vyrai stvėrė rankinius ir benzininius pjūklus ir pakilo genėti medžių. Moterys, pasičiupusios maišus, valė Lietaukos pakrantę, rūšiavo stiklą, metalą, plastiką. Netrukus atbildėjo ir medžio šakų smulkintuvas, tad pirmininkas vos spėjo bėgioti iš vieno galukaimio į kitą, sekti darbų eigą. Storesnės šakos ir išvirtusių medžių kamienai tiks vyšnialaukiečių malkoms, smulkesnes čia pat dar labiau  technika sutraiškė. Pusdienį sąžiningai pasidarbavus žaliame miško fone, dar gražiau išryškėjo kadaise čia gyvenusių senolių sodybos – tam visagaliam laikui atsispiriantis kaimas.

„Nors gyvename miškų apsuptyje, nenorime likti visų užmiršti. Laikas daug ką keičia – ir santvarką, ir gyvenimo būdą, tačiau daugelis bendruomenės žmonių prisimena čia prabėgusią savo vaikystę, norėtų išsaugoti šį patriarchalinio kaimo vaizdą, neužmiršti  senolių tradicijų“, – dalijosi įspūdžiais V. Bagdonas.

Sausmedžių stagarus smulkino naši technika. Alvydo Kurkuzinsko nuotr.

Viena kaimo troba – būsimieji bendruomenės namai su simboliniu etnografijos muziejumi. Viena pieva – jau vykstančių ir ateityje vyksiančių renginių „estrada“. Vienas šulinys – kibiru vandens pasisemti. Kadaise Vyšnialaukyje visai nebuvo šulinių, nes tyro vandens kaimui atneša aplinkui trykštantys šaltiniai. Senus laikus primena ir prie Lietaukos dar riogsančios pirtys. Galbūt galima būtų jas prikelti, vėl užkurti. Beje, kaip prisimenama, kadaise upelio pakrantėje kiekviena šeima turėjo savo pirtį. Kadaise čia stūksojo ir pradinė mokykla, išauginusi žvalų ir stiprų vaikiną Vladą, kuris vėliau  sporto pasaulyje garsino Lietuvą.

Savaitgalį plušo trys dešimtys vyšnialaukiečių ir jiems prijaučiančių aplinkinių kaimų gyventojų. Pagalbos sulaukė ir iš Upninkų seniūnijos. Bendruomenės pirmininkas visus talkininkus pavaišino klevų sula. Artimiausių talkų dienomis kapelos „Savi“ nariai čia planuoja pasodinti vyšnių ir slyvų alėją, kuri, kraštiečių nuomone, dar labiau atgaivins senojo kaimo vaizdą.

KOMENTARAI