Poeziją skaitė E. Kaminskienė, skambėjo gražios giesmės. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Kai rudens vakarais negana televizoriaus…

Prieš penkis šimtmečius Europoje užgimusi Reformacija, kaip kultūrinis ir religinis judėjimas, – gyva ir klesti iki šiol. Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus Reformacijos metais, visoje šalyje vyksta gausybė su tuo susijusių renginių – įsitraukia daugelis kultūros ir švietimo įstaigų: muziejų, bibliotekų, mokyklų, kultūros centrų.

Kolekcininko knygoje – daugybė Jonavos gyvenimų
Į Dainų šventę keliaus gausus jonaviečių šokėjų būrys
Sakurų žaismėje – persirėžimo pavojai

Neseniai vykusią paskaitą rajono Savivaldybės viešojoje bibliotekoje lydėjo kiti Reformacijos sukakčiai skirti renginiai. Jonavos suaugusiųjų švietimo centre surengtas vienos iš evangelikų konfesijų – krikščionių Evangelikų bažnyčios poezijos ir giesmių vakaras. Jo metu poetė Elena Kaminskienė pristatė savo eilėraščių rinkinį „Kitokia meilė“, giesmes pagal jos eiles ir Šventąjį Raštą atliko solistai Vitalijus Beconis, Rita Brazaitienė ir kiti dainininkai.

Poezijos knyga „Kitokia meilė“ sukurta iš religinio jausmo. Rinkinio tekstai nėra ginčas su Dievu ar drąsi šventraščio interpretacija. Tai – labiau tradicinė stilizacija, reiškianti, kad religinės tiesos perimamos ne jas vertinant kritiškai, o labiau jomis pasitikint kaip dvasinio gyvenimo atrama.

„Kitokia meilė“ – tai pirmiausiai maldų knyga, kurioje gausu kreipinių į aukštesnes jėgas. E. Kaminskienės eilėraščių rinkinio tradiciškumas rodo, kad tekstai kuriami remiantis tradicine eilėdara ir klasikinio meno kanonais. Ši knyga yra puikus pavyzdys, kaip iš religinio tikėjimo randasi literatūra. Vakarų meno istorijoje yra ir atvirkštinių pavyzdžių – literatūrinis mąstymas priveda prie tikėjimo tiesų. Minėtų atlikėjų vakaro pabaigoje pagiedota garsaus poeto, kompozitoriaus ir dainininko Leonard‘o Cohen‘o daina „Hallelujah“ (liet. „Aleliuja“) yra būtent tokio literatūros virsmo į metafizinį mąstymą atvejis.

Reformacija, kuri Jonavos rajonui XVI amžiuje buvo labai svarbi, suformavo Lietuvos rašto kultūrą: būtent reformatų pastorius Martynas Mažvydas 1547 metais parašė pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmusa prasti žadei“. M. Mažvydo kolega ir bičiulis – mūsų rajone jau tais laikais buvusio Kulvos miestelio žmogus Abraomas Kulvietis. Šių dviejų žmonių, sulaukusių plataus palaikymo tuometėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dėka mūsų valstybėje gimė ir vystėsi rašto kultūra, be kurios neįsivaizduojama vėlesnė Švietimo epocha, dvarų kultūra ir pagaliau moderni Lietuva.

Religinė tolerancija, gyvavusi ir istoriniais laikais, ir šių dienų Jonavoje, leidžia tikėti, kad miestas, nuo seno garsėjęs pakantumu kitų tautybių ir konfesijų žmonėms, neprarado savo tapatybės ir gali vadintis daugiakultūriniu.

Poezijos ir giesmių vakarą baigė Trečiojo amžiaus universiteto studenčių muzikinė dovana eilėraščių autorei ir dainininkams. Tai – įvairių kultūrinių interesų ir grupių dialogo pavyzdys.

Šių dienų jonaviečiui Reformacijos jubiliejus ir renginys Suaugusiųjų švietimo centre sako, kad nepakanka vakarais sėdėti prieš televizoriaus ekraną – būtina į rankas paimti ir atsiversti knygą. Be to, tokie renginiai yra ženklas, kad mūsų mieste vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, nes per dieną dažnai įvyksta net po kelis su menu, literatūra, muzika ir istorija susitikimus.

KOMENTARAI