Ką atneš naujovės vaiko teisių apsaugos srityje?Nepilnamečiai. K.Putelio nuotr.

Ką atneš naujovės vaiko teisių apsaugos srityje?

Už vaiko teisių centralizuotos politikos įgyvendinimą atsakys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. „Vaiko teisių apsaugos skyrius priklausys nebe rajono Savivaldybei, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiai tarnybai. Taip pat svarbus pasikeitimas, kad mūsų padalinys įeis į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sudėtį. Apskričių skyriai turės savo vedėją, patarėją, komunikacijos specialistą, administratorių, budėtojus ir mobiliąją komandą“, – informavo E. Laimikis.  

Pokyčių sulaukęs baseinas netrukus nušvis kitomis spalvomis
Ūkininkų viltis: aruodai bus pilnesni
Išjunkime televizorius – vyksta nuostabūs dalykai

Padalinių centralizacija

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, mobiliąsias komandas sudarys profesionalių specialistų grupės, skubiai suteiksiančios ir organizuosiančios vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą. „Jos su šeimomis dirbs, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikas paimamas iš šeimos. Mūsų žiniomis, apskrities mobiliąją komandą sudarys vos trys žmonės. Kauno apskritį sudaro aštuonios savivaldybės – Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių, Prienų ir Raseinių. Kaip iš vos kelių žmonių sudaryta specialistų grupė šias teritorijas gebės „sužiūrėti“ ir teikti pagalbą, kai, pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje per metus dirbti tenka su daugiau negu pusšimčiu šeimų, sunku įsivaizduoti. Logiškas sprendimas būtų, jei kiekvienai savivaldybei paskirtų po mobiliąją komandą. Tai būtų tikslingas pagalbos teikimas. O dabar, kai trims žmonėms teks dirbti su daugybe šeimų, ar tas darbas bus atliekamas produktyviai?“, – retoriškai klausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Dar daug neaiškumų

Kauno apskrityje taip pat dirbs aštuoni budėtojai. Tik nerimą kelia, ar užteks apskričiai tokio skaičiaus darbuotojų. „Jei vyks aktyvus budėjimas, kai reikės greitai nuvykti į įvykio vietą, esančią kitame mieste, ir paimti vaikus iš šeimos ne darbo metu, tikiuosi, kad ministerija yra numačiusi, kaip visą apskritį aptarnausiantys budėtojai visa tai suspės padaryti. Juk Kauno apskritis yra didelė, tačiau kažkam atrodo, kad tiek žmogiškųjų resursų pakaks. Žinoma, viską parodys laikas“, – mintimis dalijosi E. Laimikis.

Kol kas nėra informacijos, ar Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai taps mobiliosios komandos nariais ar budėtojais. „Šiuo metu esame informuoti, kad kiekvienoje apskrityje dirbs budėtojai ir mobilioji komanda ir jų skaičiaus pakaks aptarnauti visiems apskrities regionams. Savivaldybių skyriams jau pateiktos schemos, planai, tačiau į papildomus, dar kylančius klausimus niekas nesugeba tinkamai atsakyti, todėl ir mums patiems dar nėra viskas aišku“, – teigė  skyriaus vedėjas.

Keliamas klausimas, ar nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantis įstatymas duos tiek naudos, kiek iš jo tikimasi. Rajono Savivaldybės atstovo teigimu, naujos struktūros sudarymas, kai remiamasi žmogiškųjų resursų optimizavimu, niekada negali užtikrinti šimtaprocentinį problemų sprendimą. „Dabar viskas taip organizuojama, kad ne man vienam, bet ir daugeliui kolegų, tarnybų skyrių yra neaišku, ko tikėtis nuo liepos pirmosios. Mūsų, specialistų, nuomone, protingiausias sprendimas turėjo būti – sustiprinti jau esamus vaiko teisių apsaugos skyrius, suteikiant jiems visas galimybes, sustiprinant jėgas. Dabar tokia nežinomybė, kad mums sunku ką nors ir įvertinti“, – patikino E. Laimikis.

Rizikos šeimų daugėja

Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po mažamečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymo teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo priimtos pataisos uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas.

Bet kokį smurtą prieš mažamečius Seimas uždraudė nuo praėjusių metų pradžios. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas nepastebėjo, kad nuo to laiko būtų labai pagerėjusi situacija. „Tikrai nepasakyčiau, kad buvo ryškus pablogėjimas ar pagerėjimas, išlieka tos pačios tendencijos. Tik gera žinia, kad nuo liepos pirmosios bus vertinamas vaiko situacijos grėsmės lygis“, – informavo jis.

Šiuo metu Jonavos rajone yra 198 socialinės rizikos šeimos. Pernai jų buvo 178. Priežastys, lėmusios skaičiaus padidėjimą, įvairios – dėl vaikų nepriežiūros, smurto artimoje aplinkoje, ugdymo, gydymo įstaigų gaunamų pranešimų, bylinėjimosi teismuose, kai dėl to nukenčia vaikai. Visais atvejais šeimoms teikiama visapusiška pagalba.

Sugriežtinti reikalavimai

Nuo liepos pirmosios tėvams taip pat sugriežtinti vaikų priežiūros reikalavimai. Įsigaliojus įstatymui vaikų iki šešerių metų nebebus galima palikti vienų. Tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-os metų asmenų priežiūros.

„Situacijų, kai mažamečiai paliekami vieni, buvo ne viena ir ne dvi. Tačiau anksčiau vaikų amžius nebuvo akcentuojamas. Vis dėlto nėra skirtumo, kokio amžiaus yra namuose paliekamas vaikas, nesvarbu, ar jis didelis, ar mažas, jei yra apleistas, turime spręsti problemą. Būdavo tokių situacijų, kai maži vaikai paliekami vieni arba juos saugo nedaug vyresni jų broliai ar sesės. Šios įstatymo pataisos yra logiškos, kadangi būdamas tokio amžiaus vaikas, likęs namuose vienas, savimi pasirūpinti negali“, – teigė pašnekovas.

Įstatyme taip pat griežčiau apibrėžiama, ką tėvai turi suteikti vaikams, kad užtikrintų jų gerovę, numatomos ir vaikų pareigos. Tarp tėvų pareigų yra prievolė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, tobulėti. Taip pat, prieš priimant bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, reikia išklausyti vaiko nuomonės.

Savo ruožtu vaikams numatomos pareigos gerbti tėvus ir tausoti jų nuosavybę, gerbti kitus žmones ir nepažeisti jų teisių, laikytis elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose, tausoti kultūros, istorijos vertybes, gamtą, kitų asmenų nuosavybę, atlikti kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose.

Xxx

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo numatomos  svarbiausios žinios, užtikrinant saugesnį vaikų gyvenimą:

 

  1. Numatyta sustiprinti pagalbą vaikui ir jo tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas ir kitą būtiną pagalbą Taip pat ši pagalba bus kompleksinė, aiškiai apibrėžta, su konkrečiomis atsakomybėmis ir terminais. Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
  2. Reglamentuojama, jog vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pasirūpintų, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
  3. Išplečiama arba naujai nustatoma pagalba tėvams (informacinė, prevencinė, konsultacinė, švietimo, paslaugų teikimo).
  4. Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai, kuri užtikrins šių teritorinių tarnybų darbą pagal vieningus standartus.
  5. Bus teikiama išankstinė pagalba vaiką auginančiai šeimai: informacinė, prevencinė, konsultacinė, paslaugos pagal poreikį konkrečiam vaikui ir jo šeimai, kurioje pastebima, kad vaikas turi atitinkamų problemų. Informaciją apie tokius vaikus turės pateikti visos institucijos, kurių darbas susijęs su vaikais,  įskaitant pediatrus, kitus medikus. Šią pagalbą organizuos socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai. Į šiuos centrus tiesiogiai galės kreiptis tėvai ir savo iniciatyva, kai jiems reikės tokios pagalbos.
  6. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, privalės ne ilgiau kaip per 3 dienas inicijuoti vaiko atvejo tyrimą, savivaldybė turės paskirti atvejo vadybininką kiekvienam smurto prieš vaiką atvejui. Atvejo vadybininkas  turės teisę pasitelkti ir kitus specialistus, o su šeima dirbs pagal konkretų Pagalbos vaikui ir šeimai planą.
  7. Numatyta privaloma pagalbos plano kontrolė – kartą per ketvirtį, jei vaikas auga itin probleminėje šeimoje, kitais atvejais – ne rečiau kaip kartą per pusmetį.
  8. Jei su krize susidūrusiai šeimai, kurios vaikui nustatyta laikinoji globa, teikta pagalba per metus bus nerezultatyvi, visais atvejais turės būti organizuojamas vaiko atvejo posėdis su visais specialistais, kurie dirbo su šeima, ir nusprendus, kad nėra galimybės vaiką grąžinti į šeimą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teismine tvarka paimant vaiką iš šeimos ir nustatant jam nuolatinę globą arba leidžiant jį įvaikinti.
  9. Įstatyme numatoma įtvirtinti du grėsmės vaikui lygius:
  10. a) pirmasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nebūtų nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei;
  11. b) antrasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris būtų susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.
  12. Numatyta, kad už vaiko teisių centralizuotos politikos įgyvendinimą atsakys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises bei atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.
  13. Bus įkurta 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
  14. Taip pat siūloma reglamentuoti ir atvejo vadybininkų veiklą – tai būtų socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.
  15. Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas būtų skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.
  16. Kiekvienu konkrečiu atveju būtų sudaromas atvejo vadybos planas, kuriame būtų analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

KOMENTARAI