Ką arkangelas Mykolas veikia Bukonyse?Iškilminga procesija Bukonių miestelio gatvėmis. Petro Vyšniausko nuotr.

Ką arkangelas Mykolas veikia Bukonyse?

Kas gi gero ir gražaus atsitiko nuo praėjusių Šv. arkangelo Mykolo atlaidų, kai iškilmingai buvo paminėtas Bukonių bažnyčios vidaus atnaujinimas, įtraukęs didžiąją dalį kaimo bendruomenės?

Padėkota kolektyvų vadovams
Jonavos meru išrinktas Eugenijus Sabutis
100 vaikų piešinių LIETUVAI

Apgynimo malda

Bukonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje jau keleri metai tęsiasi sekmadienių tradicija – po šv. Mišių dar neišsiskirsčiusiems tikintiesiems kartu su vaikais sukalbėti vieną trumpą maldą. Ją prieš gerą šimtmetį padiktavo popiežius Leonas XIII, skatinamas nepaprastos vienos išgyventos patirties. Tai egzorcistinė apgynimo malda į šv. arkangelą Mykolą, prašant jo globos ir apsaugos. Šią maldą katalikai kalbėdavo visame pasaulyje po kiekvienų šv. Mišių, tačiau tradicija nutrūko po Vatikano II susirinkimo. Yra žinoma, jog popiežius Jonas Paulius II rimtai svarstė, ar nereikėtų grįžti prie Leono XIII nurodytos tvarkos, bet galiausiai apsiribojo tik raginimu nepamiršti prašymo maldos. Todėl bukoniškiai, pažindami savo parapijos žmonių silpnybes, tikėjimo ir moralinio gyvenimo spragas, kurį laiką prašo šv. arkangelo Mykolo antgamtinės pagalbos.

Mintys apie šventumą

Atlaidų, vykusių rugsėjo 30-ąją, metu antrą kartą suorganizuota iškilminga procesija kaimo gatvėmis. Panašu, kad tokia proga išėjimas už šventoriaus ribų taps jau tradicija. Kaimo mokykla-daugiafunkcis centras garsėja skautų veikla, tad labai prasminga, kad procesijoje jie pasitarnavo pačiam Dievui, nešdami vėliavas ir baldakimą. Šv. Mišioms pirmą kartą buvo pakviestas naujasis Jonavos dekanas kun. Virginijus Birjotas. Giedojo Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios „Viduramžio choras“, vadovaujamas Egidijaus Obrikio.

Dekanas homilijoje dalijosi popiežiaus Pranciškaus mintimis apie šventumą. „Šventumas, į kurį Viešpats pašaukė, auga nedideliais veiksmais. Pavyzdžiui, moteris eina į turgų apsipirkti, susitinka kaimynę, jos įsikalba ir prasideda apkalbos. Tačiau pirmoji moteris sau viduje pasako: „Ne, apie nieką blogai nekalbėsiu“. Štai yra žingsnis šventumo link. Namie jos vaikas norėtų pasidalyti su ja savo svajonėmis, o ji, nors ir pavargusi, atsisėda prie jo ir atidžiai klausosi. Štai dar vienas aukojimasis. Vėliau ji išgyvena nerimo akimirką, tačiau prisimena Mergelės Marijos meilę, paima savo rožinį ir kupina tikėjimo meldžiasi. Tai vėlgi šventumo kelio atkarpa. Dar vėliau išeina į gatvę, sutinka vargšą ir sustojusi su juo meiliai pasikalba. Ir šitai yra žingsnis priekin“, – kalbėjo kun. V. Birjotas.

Po šv. Mišių bažnyčioje buvo pristatyta iš Kauno atvežta menininkės ir dviejų bažnyčių vargonininkės ses. Virginijos Juciūnaitės FDCJ tapybos paroda „Žvaigždžių vartai“, kviečianti paprastą kaimo žmogų pakelti savo akis nuo žemės ir pamatyti Viešpaties galybę, Jo veikimą ir didingumą.

Kun. V. Birjotas pašventino ąžuolinį kryžių, kuriuo prašoma Dievo globoti šio krašto šeimas. Petro Vyšniausko nuotr.

Iškilo ąžuolinis kryžius

Su tikinčiųjų bendruomene buvo pasidžiaugta, jog šiais metais Bukonių seniūno Arturo Narkevičiaus ir jo vadovaujamų seniūnijos vyrų pagalba pavyko galutinai sutvarkyti šventoriaus tvorą bei pastatyti garsaus Lietuvos skulptoriaus ir architekto Vytauto Nalivaikos sukurtą 7 metrų aukščio ąžuolinį kryžių, kuriuo prašoma Dievo globoti šio krašto šeimas. Projektą inicijavo dar pernai susikūrusi ir vasaros pradžioje oficialiai patvirtinta asociacija „Bukonių krašto šeimos namai“. Kryžių padovanojo Urbų ir Vienažindžių šeimos, atnaujinimo darbus vykdė Dionizas Baranauskas. Visiems šiems žmonėms parapijos klebonas kun. Rimas Mačiulskis įteikė padėkos ir Pastoracinės tarybos suorganizuotas atminimo dovanėles. O meninę programą pratęsė „Viduramžio choras“, įtraukdamas į giedojimą ir visus šventės dalyvius.

Jonavos dekanas pašventino kryžių su užrašu „Dieve, globok Bukonių krašto šeimas“.

Atlaiduose su rajono valdžios atstovais dalyvavęs meras Eugenijus Sabutis sakė, jog žmogaus gyvenimas turi būti pastatytas ant tam tikrų polių, kurie būtų tvirti kaip pamatas: tai tikėjimas, šeima, bendruomenė ir valstybė. Jei bent kuris polius ima svyruoti, prarandamas saugumas. Tad šiuo kryžiaus pastatymu labai prasmingai sutelktas dėmesys ir į tikėjimą, ir į šeimą, nes būtent šeima yra ir valstybės pagrindas. Paskui šeimos jungiasi į bendruomenę, o bendruomenės kuria valstybę.

Po atlaidų bažnyčios šventoriuje visų laukė karšta arbata ir kava, saldumynai, suneštos vaišės ir čia pat ant laužo išvirta gardi košė. Susirinkusiuosius smagiai linksmino jaunasis muzikantas iš Kauno „Ratilėlio“ Vitas Ilekis, stebinęs lietuviško dūdmaišio garsais ir bandonija atliekamomis polkutėmis. Nors šokių nebuvo, tačiau tarpusavio bendrystė užtruko.

Arkangelas Mykolas šią savo mažą kaimo bažnytėlę šventėje pripildė žmonių, kurie kuo toliau, tuo labiau darosi šviesesni, veiklesni, sąmoningesni ir tikėjime, ir tarpusavio bendrystėje, ir įsipareigojimuose dėl didesnio gėrio, didesnio tikslo. Be abejonės, Jis čia darbuojasi, nes vien žmogiškos pastangos to nepajėgtų. Malda yra veiksminga.

Ses. Pranciška FDCJ

KOMENTARAI