Justina: „Grįžau visam laikui, kad galėčiau būti tarp savų“J. Gaigalaitė ryžosi dideliems gyvenimo pokyčiams. Linos Velminskaitės nuotr.

Justina: „Grįžau visam laikui, kad galėčiau būti tarp savų“

Kito gyvenimo svetur ieškoję lietuviai grįžta namo – ne atostogų, o visam laikui. Statistikos departamento duomenimis, iš visų šiemet atvykstančių žmonių į Lietuvą apie 64 proc. yra mūsų šalies piliečiai. Neseniai (rugsėjo 15 d.) „Naujienos“ rašė, kad su dideliu noru ir begaliniu ilgesiu namo grįžta ir mūsų krašto žmonės. Šiandien skaitytojams siūlome susipažinti su Justina Gaigalaite. Jonavietė po šešerių metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje, sugrįžo į Lietuvą ir suprato, kad laimingiausia gali būti tik savoje gimtinėje.

Vasarą Jonavos jaunimas „šieno neravi“
Jonavos abiturientai pasirinko studijuoti įvairias specialybes
Jaunieji šalies stygininkai atskleidė savo gabumus

Pasisėmė žinių   

Baigusi kolegiją Kaune ir neradusi darbo, Justina emigravo į Didžiąją Britaniją, kur dirbo ir studijavo.  Čia ji baigė tęstines studijas – verslo administravimo bakalaurą įgijo per metus. Mergina mokėsi viename iš Velso universitetų. Studijos jonavietei paliko itin gerą įspūdį. „Aukštojo mokslo kokybė labai gero lygio, paskaitos įdomios, dėstytojai – kompetentingi, didelę patirtį turintys savo sričių specialistai. Dėstydami teoriją, jie dažnai pritaikydavo ir praktines žinias. Visiems studentams, kurių anglų kalba – antroji ir ne gimtoji kalba, priklausė papildomos ir nemokamos anglų kalbos paskaitos. Studentišką paskolą suteikė lengvai, be jokių sudėtingų reikalavimų“, – pasakojo kraštietė.

Magistrantūros studijų diplomų įteikimo šventė Glyndwro universitete.

Baigusi bakalauro studijas, J. Gaigalaitė stojo ir į magistrantūrą. Per laikotarpį, kai gyveno užsienyje, Justina taip pat mokėsi keliuose koledžuose, kur sėmėsi anglų kalbos ir buhalterinės apskaitos žinių.

Studijų metais ji gyveno Wrexham‘o, panašaus dydžio į Jonavą, mieste. „Labai gražus ir jaukus miestelis. Dažnai su drauge eidavome į pagrindinį parką pasivaikščioti, paskaityti knygų. Sutikdavome čia budinčių policininkų, kurie visada pasisveikindavo, pakalbindavo“, – prisiminimais apie gyvenimą svetur dalijosi pašnekovė.

Įvairi patirtis 

Per šešerius gyvenimo užsienyje metus Justinai teko dirbti įvairius darbus – valymo firmose, drabužių parduotuvėje, viename Londono bankų, kur turėjo itin atsakingas pareigas. „Kol gyvenau svetur, įvairios patirties sėmiausi ne iš vienos kompanijos, pažinau nemažai skirtingų religijų, tautybių ir rasių žmonių iš įvairių pasaulio kampelių. Galiu pasakyti, kad daugelis jų – labai malonūs ir nuoširdūs. Susiradau daug draugų, su kuriais iki dabar bendrauju. Jų draugystė neįkainojama, nes visi man labai padėjo tam tikrais gyvenimo etapais, kai buvo sunku. Esu ir būsiu jiems labai dėkinga“, – gražių žodžių negailėjo buvusi emigrantė.

Pasak Justinos, atlyginimai ten tikrai didesni nei Lietuvoje, o kai kurių prekių kainos yra gerokai mažesnės, pavyzdžiui, maisto produktų, drabužių, baldų ir kt. Žmonės, dirbdami paprastus darbus, gali sau leisti pilnavertį gyvenimą. Ši šalis tikrai ekonomiškai ir socialiai išsivysčiusi ir stabili.

Nors jai patiko gyvenimas užsienyje, vis tiek ten jautėsi svetima. „Trūko šeimos, draugų ir artimų žmonių šalia. Ilgėjausi namų, lietuviškos gamtos, saulėtų ir Lietuva kvepiančių dienų, vakarų su šeima ir draugais, juoko, pašnekesių“, – vardijo ji.

Tuo metu, kai Justina gyveno svetur, čia, Lietuvoje, netikėtai mirė jos tėtis. „Po šios nelaimės tiek mano, tiek artimųjų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Supratau, kad esu visiškai viena didelėje Vakarų valstybėje, o šeima ir visi artimi bei brangūs žmonės yra labai toli nuo manęs. Jaučiausi vieniša, nelaiminga, prislėgta. Įsitikinau, kad svarbiausia yra bendravimas ir buvimas su savaisiais. O atlyginimas, užimamos pareigos, darbas garsiame tarptautiniame banke, pinigai tarsi atsiduria antrame plane. Tada, pamenu, nusprendžiau greitai ir ekspromtu – paskambinau mamai ir pasakiau: „Aš grįžtu“, – pasakojo kraštietė.

Mergina laisvalaikiu gamina papuošalus ir…

Teigiami pokyčiai

Pasak merginos, gera grįžti gyventi į Lietuvą. „Jausmas išties nuostabus. Visada svajojau – kai pasieksiu užsienyje tiek, kiek užsibrėžiau, grįšiu –  ir štai parvykau. Nors pastaraisiais metais, kai gyvenau Didžiojoje Britanijoje, įvyko daug lemtingų ir nelabai džiugių pasikeitimų, bet Lietuvoje kasdienybė praskaidrėjo“, – džiaugėsi Justina.

Savo šalyje pašnekovės gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Ji įsigijo butą Kaune, gavo darbą Lietuvos centrinėje kredito unijoje, Priežiūros departamente, sutiko, jos žodžiais, labai gerą žmogų ir jį pamilo. „Supratau labai svarbų dalyką, kad niekada nereikia bijoti kažką keisti gyvenime, nes kiekvienas pokytis, geras ar blogas, anksčiau ar vėliau atneša džiaugsmą. Juk juodi debesys visada prasisklaido ir išlenda saulė“, – mintimis dalijosi J. Gaigalaitė.

Lietuvoje Justina jau gyvena daugiau negu metus. Pasirinkimą gyventi Kaune, o ne Jonavoje lėmė kelios priežastys: didesniame mieste gyvena jos mama, čia ji dirba, be to, Jonava šalia Kauno. „Seneliai, vaikinas ir draugai gyvena mano gimtajame mieste, dažnai juos aplankau, taip pat mano tėtis čia palaidotas. Tai labai mažas atstumas, esu pripratusi prie didelių Londono erdvių. Pamenu, į koledžą  reikėdavo keliauti pusantros valandos. Nemanau, kad Jonava – per mažas miestas kurti šeimai, man jis – jau Kauno priemiestis. Nors gyventi čia kol kas neplanuoju, bet matysime, kaip susiklostys aplinkybės. Juk sakoma: „Žmogus planuoja – Dievas juokiasi“, – teigė Justina.

Mergina džiaugiasi, kad jos gimtasis miestas socialiai labai išaugęs. „Sporto arena, slidinėjimo trasos, boulingas, naujos kavinės ir užkandinės džiugina širdį. Manau, kad to jau seniai reikėjo Jonavos žmonėms“, – tvirtino ji.

… tapo paveikslus.
Asmeninio albumo nuotr.

Verslo niša

Justina savyje atrado ir verslininkės gyslelę. Jau netrukus mūsų mieste duris atvers jos įsteigta drabužių parduotuvė. „Grįžusi iš užsienio, Jonavoje pasigedau drabužių, batų, rankinių parduotuvių, kurios siūlytų kokybiškų, stilingų ir už prieinamą kainą prekių. Bendraudama tiek su draugais, tiek su kitais  žmonėmis, vis girdžiu, kad Kaune drabužiai brangūs, o Jonavoje mažas pasirinkimas, čia daugiausia – padėvėtais prekiaujančių parduotuvių. Taip ir kilo mums su širdies draugu mintis atidaryti parduotuvę, kuri siūlytų jonaviečiams stilingus drabužius už adekvačią kainą“, – kalbėjo jaunoji verslininkė.

Verslas – tai jos svajonės realizavimas, visada norėjo pabandyti jį sukurti. „Svajojau turėti savo parduotuvę. Laisvu laiku dar tapau paveikslus ir kuriu papuošalus. Taip pat labai mėgstu keliauti. Daugiau patirties verslo srityje turi mano vaikinas. Jis man daug pataria ir padeda“, – teigė iniciatyvi kraštietė.

Jau svarstantiems, bet dar nedrįstantiems pradėti kažką savo kurti Justina linki turėti svajonę ir viziją, ją aiškiai matyti ir neabejoti sėkme. „Reikia daug noro, darbo ir pastangų. Nereikia bijoti ir abejoti, o imti ir daryti. Jeigu ir nepasiseks, juk nieko neprarasite, tik labai daug išmoksite. O galbūt jums nusišypsos sėkmė“, – patarimais dalijosi buvusi emigrantė.

KOMENTARAI