Jonavos žvejai pėdsaką paliko ir tarptautiniuose vandenysePasaulio čempionate geriausią rezultatą asmeninėje įskaitoje įsirašė A. Koska. Asmeninio albumo nuotr.

Jonavos žvejai pėdsaką paliko ir tarptautiniuose vandenyse

Kovo mėnesį Kazachstane, netoli Temirtau miesto esančioje Samarkandos vandens saugykloje, vyko 15-asis Pasaulio poledinės žūklės čempionatas. Jame varžėsi 13 šalių atstovai, tarp kurių savo pajėgumą siekė įrodyti ir Lietuvos poledinės žūklės sportininkai.

Prasidėjusiose futbolo mėgėjų pirmenybėse – triuškinantys rezultatai
FK „Jonava” pakeitė trenerį ir direktorių
Rajono futbolo mėgėjai išsidalino apdovanojimus

Mūsų šalies komandą sudarė 14 narių, iš jų – keturi jonaviečiai: Nerijus Budrys, Igoris Gatijatulinas, Gintautas Balsevičius ir geriausią rezultatą rinktinėje parodęs bei aštuntąją vietą asmeninėje čempionato įskaitoje užėmęs Arūnas Koska.

Lietuvos poledinės žūklės komanda iškovojo prizinę trečiąją vietą, aplenkusi daugelį čempionate favoritais laikytų rinktinių.

„Naujienos“ pakalbino jonaviečius ir paprašė pasidalyti mintimis apie save, apie sportinės žūklės sportą.

I. Gatijatulinas gyvenime derina kelias sporto šakas

Jei gimėte ne Jonavoje, tai koks kelias atvedė į šį miestą?

A. Koska: Gimiau 1973 m. Kėdainiuose ir ten užaugau. 1999 m. kaip kariškis atvykau į profesionalią tarnybą Rukloje. Nuo tada gyvenu Jonavoje ir iš šio miesto nesinori niekur išvykti.
G. Balsevičius: 1967 m. – Kaune. Žmona – jonavietė, todėl, kai pradėjau tarnauti kariuomenėje, persikėliau gyventi į Jonavą.
N. Budrys: Esu iš Skuodo. Gimiau 1975 m., nuo 1994 m. pradėjau tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, tapau profesinės karo tarnybos kariu. Ilgą laiką gyvenau Rukloje, sukūriau šeimą, o 2009 m. persikėliau gyventi į Jonavą.
I. Gatijatulinas: Gimiau 1969 m. Uzbekistane, Navoi mieste. 1976 m. tėvas buvo komandiruotas į tuometį „Azotą“. Tuomet ir mane atsivežė čia.

N. Budrys nenuvylė komandos draugų

Kur dirbate?

A. K.: Dirbu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.
G. B.: Esu kariškis ir dirbu ten pat, kaip ir Arūnas.
N. B.: Jau 24 metus tarnauju Lietuvos kariuomenėje.
I. G.: Kūno kultūros ir sporto centre vaikus mokau stalo teniso.

Ar gyvenime jums yra svarbus sportas?

A. K.: Sportas yra vienas iš esminių dalykų gyvenime. Sportuoju visą laiką, bet mieliausia – sportinė žūklė.
G. B.: Sportas visada man buvo mėgstamas dalykas.
N. B.: Vaikystėje lankiau daugybę sporto būrelių – nuo krepšinio iki savigynos. Rimtesnių pasiekimų užsitarnavau būtent sportinėje žūklėje. Kariuomenėje esu tapęs ir nugalėtoju, ir prizininku įvairių rūšių varžybose: ne tik poledinės žūklės, bet ir sportinės plūdinės žūklės ar aukšlių gaudymo varžybose. Esu tapęs Jonavos mero įsteigtų taurių nugalėtoju tiek poledinėje, tiek ir plūdinėje sportinėje žūklėje.
I. G.: Išbandžiau boksą, imtynes, bet galiausiai pasirinkau stalo tenisą, kurį iki šiol žaidžiu.

G. Balsevičiui mieliausia širdžiai – žvejyba

Kas paskatino žvejoti?

A. K.: Sudomino šia veikla tėvas, jis tapo pirmuoju mokytoju.
G. B.: Meškerę paimti į rankas dar ankstyvoje vaikystėje paskatino tėvas.
N. B.: Augau be tėvo, todėl po pamokų dažnai lankydavausi Skuodo autotransporto įmonėje, kur mama dirbo buhaltere. Teritorijoje esanti kūdra buvo pilna karosų, todėl mamos bendradarbiai buvo pirmieji mano meškerės „kalviai“. Jie man ir įteikė pirmąją lazdyno meškerę. Tuo metu man buvo septyneri.
I. G.: Atvykę į Jonavą, apsigyvenome šalia Neries upės, tad žvejoti pradėjau gan anksti. Nuo tada ir gimė meilė šiam hobiui, kuris vėliau peraugo į profesionalų pomėgį.

Kokie didžiausi pasiekimai varžybose?

A. K.: Man buvo 14 metų, kai jaunių pirmenybėse iškovojau antrąją vietą. Svarbiausios varžybos – asmeninėje įskaitoje iškovojau antrąją vietą Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos čempionate ir šis čempionatas.
G. B.: Prieš ketverius metus dalyvavau Lietuvos poledinės žūklės čempionate. Didžiausias pasiekimas buvo su klubu „Tinca“, kai šiais metais laimėjome šalies poledinės žūklės čempionatą, be abejo, ir dabartinė bronza pasaulio elite.
N. B.: MPB „Geležinis vilkas“ sportinės plūdinės žūklės pirmenybėms pasiruošti ir jas laimėti padėjo geras draugas ir tarnybos kolega Albertas Rutkauskas, kuris mane išmokė technikos. Turbūt dabar gailisi. Juokauju.
I. G.: Pirmosios mano varžybos buvo aukšlinės, kurių ir buvau pradininku. Tiesiog keliems geriems draugams pasiūliau bendrai pažvejoti, pasirungti. Taip ir gimė Lietuvos aukšlininkų čempionatas. Didžiausi pasiekimai yra mano prisidėjimas prie Lietuvos rinktinės iškovotų pasaulio čempionato medalių.

Didžiausias laimikis

A. K.: 13 kg lašiša ir 16 kg lydeka.
G. B.: 6 kg lydeka.
N. B.: Dažniausiai plūdinės sportinės žūklės atstovai negali pasigirti dideliais laimikiais, nes per varžybas tenka traukti mažas žuvytes. Mano didžiausias laimikis sezanas, pagautas Belgijoje su dugnine meškere, svėrė 10 kg ir 200 g. Po „svarstyklių“ sėkmingai plaukioja kanale.
I. G.: Per penkias valandas pagavau 28 kg žuvies.

Įspūdžiai iš pasaulio čempionato

A. K.: Kazachstanas – įspūdingo dydžio šalis. Oras ten keičiasi kas dvi valandas. Tai – lyja, tai – šaltis, pūgos ar vėtros. Labai mieli ir svetingi žmonės. Jei būtų galimybė, ten nuvykčiau dar kartą.
G. B.: Visi tikslai įgyvendinti.Pajėgiausi pasaulio žvejai buvo draugiški ir bendraujantys. Pasimokėme iš kitų komandų, kaip dirba sportininkai, kad pasiektų aukščiausių rezultatų. Labai pasisekė, kad žuvys buvo tokios pat, kaip ir Lietuvoje, kur visą šį sezoną mes treniravomės jas gaudydami.
N. B.: Pasaulio čempionatas yra pagrindinis sporto renginys sportinės žūklės atstovui. Tai – aukščiausias pilotažas. Dalyvauti tokiame renginyje ir jį stebėti iš „vidaus“ prilygsta laimėti aukso puodą. Žvejui sportininkui tai suteikia neįkainojamos patirties, sportinių žinių ir, be abejo, naujų pažinčių.
I. G.: Teko pabendrauti su vietiniais gyventojais, paragauti nacionalinių patiekalų. Didelį įspūdį paliko žuvys, jų gausa ir dydis. Šis čempionatas buvo įrašytas kaip žuvingiausias. Ledo storis buvo įspūdingas – iki 1,2 metro. Čempionatas buvo aukščiausio lygio, labai gerai organizuotas. Smagu, kad laimėjome bronzą, nors mažai kas mumis tikėjo.

Kokiose varžybose planuojate dalyvauti artimiausiu metu?

A. K.: Išbandysiu jėgas šalies čempionatuose.
G. B.: Planuoju dalyvauti Lietuvos dugninės žūklės čempionate.
N. B.: Ketinu dalyvauti Lietuvos kariuomenės sportinės žūklės čempionate, taip pat Lietuvos sportinės žūklės plūdine meškere, aukšlių gaudymo ir poledinės žūklės čempionatuose.
I. G.: Greitai prasidės atviro vandens sezonas. Vyksiu ne tik į Lietuvoje rengiamus čempionatus, bet ir į varžybas užsienyje.

Kaip patekote į Lietuvos rinktinę?

A. K.: Patekti į Lietuvos rinkinę yra sunkus kelias. Lėmė dviejų sezonų reitingo rezultatai, geriausias penketukas iš karto užsitikrina vietą rinktinėje.
G. B.: Atsitiktinai… Tiesiog padėti Lietuvos rinktinei pakvietė treneris.
N. B.: Į Lietuvos poledinės žūklės rinktinę pakvietė Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacijos prezidentas Rolfas Bitinas, įkūręs sportinės žūklės klubą „Tinca“, kuriam žiemą ir vasarą atstovauja dvi komandos. Jų veikloje dalyvauja ir penki jonaviečiai.
I. G.: Didelis noras patekti į aukščiausio rango varžybas pagaliau išsipildė. Tam turėjo įtakos situacija poledinės žūklės rinktinėje, kai keli žvejai atsisakė vykti į čempionatą. Kai pasiūlė, net nedvejodamas sutikau.

KOMENTARAI