Jonavos miesto žaliasis veidas – koks jis?

Jonavos miesto žaliasis veidas – koks jis?

Jonavos mieste kiekvienas medis turi savo istoriją. Daugelio jų sodintojų jau nebėra tarp gyvųjų. Skirtingai nei kitų Lietuvos miestų, Jonava prieškariu neturėjo turtingų mecenatų, galėjusių kryptingai kurti ir formuoti žaliąjį miesto veidą.

Jonavos jaunimo centras – naujose patalpose
Vasario 16-oji: jonaviečiai pasveikino Lietuvą
Gaižiūnų poligone vyks šaudymo pratybos

Senosios Jonavos miesto apatinės dalies želdinių karkasas susiformavo iš senojo miesto kapinių ir miesto parko likučių, įveistų dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kaip žinia, šio karo pabaigoje miestas stipriai nukentėjo, degė ištisi kvartalai. Karo siaubus patyrė ir tuometiniai želdiniai. Pokaryje ir keletą dešimtmečių po to buvo sodinami įvairiausi medžiai, tarp jų – mažalapės liepos, paprastojo klevo savaiminukai. XX a. 7-ajame dešimtmetyje atsirado įvairiausių greitai augančių tuopų, gluosnių. Daugiabučių namų kiemus gyventojai savo iniciatyva ėmė puošti paprastosiomis alyvomis, darželiniais  jazminais, radastais.

XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, ypač suintensyvėjus pramoninei taršai bei plintant urbanistiniam užterštumui, buvo atliekama daug mokslinių tyrimų apie medžius ir krūmus, padedančius reguliuoti teršalų sklidimą gyvenamosiose teritorijoje, šių želdinių svarbą bei reikšmę. Tuomet miestų erdvėse atsirado gausybė baltažiedžių ir lipiųjų vikmedžių, paprastųjų kaštonų, uosialapių klevų, dygiųjų eglių. Tai vadinamieji karkasiniai augalai, prie kurių vėliau galima buvo derinti ir šlieti, pavyzdžiui, vaikų žaidimo aikšteles bei kitas poilsio vietas.

Nuo 1970 metų Jonavos miestas buvo želdinamas tuomečio Jonavos miškų ūkio medelyne užaugintais sodinukais, dalis jų buvo vežama iš Kauno miškų ūkio Raudondvario medelyno. Kasmet buvo organizuojamos gyventojų ir organizacijų talkos, kurių metu visuomeniniais pagrindais ir buvo atliekami didžiausi apželdinimo darbai. Tuomet, sovietmečiu, vietinė valdžia nusprendė visą kairiąją Neries upės pakrantę iki pat G/S „Azotas“ užsodinti medelyne užaugintais augalais. „Azotiečiai“ per keletą metų Neries pakrantę užsodino kaip sanitarinių miesto želdinių kompleksą. Prie Taurostos upelio, vadovaujant tuomečiam Jonavos girininkijos girininkui, buvo sukurtas Taurostos parkas, kuris jau tais laikais pasižymėjo ypač didele rūšių gausa ir nuosekliu kraštovaizdinių medžių grupių išdėstymu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Jonavos miesto aukštutinė dalis nepasižymėjo augalams augti palankiu ir tinkamu dirvožemiu. Už poliklinikos tvyrojusi plynė buvo apsodinta paprastąja pušimi. Sodinta daug tuopų, gluosnių, raudonųjų ąžuolų.

 

Reikšmingas pokytis bendram Jonavos miesto centro įvaizdžiui buvo tuometinės Spalio revoliucijos (dabar – J. Basanavičiaus) gatvės rekonstrukcija. Iš tuometinės siauros gatvelės, apželdintos mažalapių liepų alėjos gatvės vaizdas radikaliai pasikeitė. Miesto valdžia priėmė sprendimą gan jaunas (apie 20 metų senumo) liepas perkelti į žaliąją Kosmonautų rajono zoną. Nežinia kiek tuomet pastangų dėjo miesto komunalininkai, bet iki šių dienų ten išlikę tik vos keli medžiai.

Naujoji J. Basanavičiaus gatvė ir jos apželdinimas laikytina vienu iš geriausių pavyzdžių Lietuvoje, t.y. pavyzdiniu vietinės valdžios (= tuometinio Vykdomojo Komiteto pirmininko) sprendimu, kuriuo remiantis, visa gatvė buvo apsodinta žvilgančiojo kaulenio (erškėtinių šeimos krūmo) sodinukais. Gyventojams tuomet gal ir buvo nejauku gyventi be aukštos tvoros, bet ir šiandien, po kelių dešimtmečių, turime puikiai atrodančią miesto centro gatvę.

Šiandien „atkuriami“ Prezidento gatvės želdiniai toli gražu neatitinka elementariausių medžių sodinimo reikalavimų

Dėl medžių parinkimo. Šiuo metu nėra jokių reikalavimų ar normatyvų, skirtų medžių ir krūmų parinkimui miestuose ar gyvenvietėse. Todėl kraštovaizdžio architektas, formuodamas žaliąjį miesto karkasą, turi turėti bendrą teritorijos viziją. Niekuomet negalima elgtis stichiškai. Didesnė dalis želdinių turi būti parinkti iš vietinių medžių ir krūmų rūšių, t. y. pradėti auginti ir užauginti Lietuvos medelynuose. Tokie augalai daug lengviau adaptuosis prie konkrečių vietinės aplinkos sąlygų, lengviau pakels temperatūrų svyravimus, šalčius ir pan. Suformavus vad. žaliuosius karkasus, jau galima galvoti ir apie vieną kitą tos pačios arba giminingos rūšies medžių formą. Labai džiugus faktas, kad savivaldybės Lietuvoje jau gali įpirkti ir vieną kitą retesnės formos egzotinį sodmenį. Tačiau bet kokiu atveju „egzotai“ neturėtų sudaryti urbanistinio želdyno visumos. Miestuose ir sodybose puikiai tinka panaudoti mažaūges, siauralajas formas. Tai yra daug geriau negu vėliau genėti stipriai augantį iš sėklų užaugintą medį.

Senojo Jonavos parko likučiai prie Armos restorano. Puikiai išsilaikęs paprastasis uosis

Senojo Jonavos parko likučiai prie Armos restorano. Puikiai išsilaikęs paprastasis uosis

Pagal Jonavos rajono savivaldybės šiuo metu taip pamėgtus vad. „eurostandartus“ užaugintiems medžiams, jų atveju medelynuose paprastai keletą metų specialiai pažeidinėjamos šaknys, siekiant suformuoti tinkamas šaknų sistemas transportavimui ir užtikrinti šimtaprocentinį prigijimą. Deja, bet augalai, pasodinti į pastovią vietą, jau nebepajėgia taip plačiai formuoti šaknų, kaip natūraliai keliasdešimt metų augantys augalai – net iki dešimties metrų į šonus ir gylyn. Natūraliai augantiems medžiams nekenkia sausros. Jie lengviau pakelia vėjus, jie atsparesni kenkėjams ir ligoms. Vadinamieji „eurostandartiniai“ sodmenys būna maksimaliai užauginti po 1,5 m į šonus augančią šaknų sistemą, kuriai  gyvybiškai reikalingas dirbtinis laistymas ir tręšimas. Savivaldybėse, kuriuose dirba diplomuoti kraštovaizdžio specialistai ir dendrologai, sodinant miestų želdinius, paprastai nesivadovaujama tokiomis taisyklėmis ir yra parenkami vietiniai sodmenys, t.y. Lietuvoje užauginti medžiai ir krūmai.

Iškirtus senus, kelis dešmtmečius augančius medžius ir ,,atkurdami“ juos – kaip šiuo metu daroma Jonavos r. savivaldybės tarnautojų sprendimu – parenkamais, kad ir pačiais gražiausiais  „eurostandartiniais“ sodinukais, visgi reikia pripažinti, kad mes niekuomet neišgausime buvusio medžių vaizdo ir atitinkamo kraštovaizdinio efekto. Dažniausiai iš Vokietijos ar Austrijos atvežtų skiepytų medžių vidutinis amžius sieks vos 20 metų. Vėliau juos vis tiek reikės pakeisti naujais. Bet juk tai kainuos. Tačiau ar ir tada rajono mokesčių mokėtojai išgalės finansuoti jų pirkimą?

Beprasmiškai sunaikintas baltažiedis vikmedis tikrai nekėlė jokios gresmės aplinkai. Liko tik sveiko medžio kelmai,iš kurio stiprių šaknynų pasipils sunkiai sunaikinamos atžalos

Turint puikių senų medžių, galima įvairiai projektuoti jų pomedžius, derinti prie jų trumpaamžiškesnius  želdinius, gėlynus, kuriems netrukdys giliau augančios medžių šaknys.

Panaudodami senųjų želdinių liekanas, galime sukurti ypač jaukią aplinką, kurti ir puoselėti žaliąjį miesto rūbą.

https://www.peticijos.lt/visos/74952/sustabdykime-medziu-naikinima-jonavoje/?fbclid=IwAR3ZRBZF_yhw_GYVwctUGJHxoPyk_r1RCmtyIh0OPzaKo_YfVsbC3LfqWvQ

Dovilė Lileikienė

Lietuvos žaliųjų partijos

Jonavos skyriaus pirmininkė

Užs. Nr. 640

 

KOMENTARAI