Jonavoje viešėjo Europos ir pasaulio čempionaiDanutės Kasparavičienės ir asmeninio albumo nuotr.

Jonavoje viešėjo Europos ir pasaulio čempionai

Įspūdingo dydžio Meino meškėnai, britų trumpaplaukės, persų ilgaplaukės, sfinksai – šias ir kitų veislių kates jonaviečiai galėjo išvysti praėjusį savaitgalį Jonavos sporto arenoje vykusioje tarptautinėje parodoje.

Jaukiuose Kulvos vaikų namuose yra ir liūdnoji pusė
Sutinkant Naujuosius jonaviečiams nuotaiką sugadino ugniagesiai
Diskutuoti lengva, viziją pateikti – sunkiau

Pirmą kartą mieste

Šios parodos organizatorės ir sumanytojos, klubo „Top Miau“ vadovės Giletos Kisielės teigimu, kačių paroda Jonavoje vyko pirmą kartą. Čia dalyvavo Europos ir pasaulio čempionai – nepaprasto grožio veislinės katės, pelniusios ne vieną apdovanojimą. Buvo galima grožėtis įvairiausiomis murklių veislėmis: nuo ilgaplaukių, riestaausių iki trumpauodegių, bekailių ar grakščių rytietiškų gražuolių.

Parodos lankytojai ir stebėjo  kačių pasirodymus, ir bendravo su veisėjais. Čia taip pat suteiktos konsultacijos bei patarimai, kaip teisingai rūpintis ir parinkti maistą savo augintiniams. „Tokių parodų metu teisėjai papasakoja apie kiekvieną katę, rengiami šou, pristatomos veislinių keturkojų atsiradimo istorijos, supažindinama su charakterio ypatybėmis ir pan. Todėl žmonės gali daug sužinoti, tai ypač svarbu tiems, kurie dar nėra apsisprendę, kurios veislės kačiuko norėtų. Tiek teisėjai, tiek veisėjai teigia, kad gyvūnas yra naujas šeimos narys, kurį vertėtų rinktis pagal temperamentą, šeimininkų gy­­venimo būdą. Parodos – puiki vieta įsigyti sau tinkamą augintinį“, – teigė G. Kisielė.

Jonaviečiai susipažino su itin retomis veislėmis – turėjo progą pamatyti bemaž mažiausią pasaulyje Singapūro katę. Akį taip pat traukė gigantiškieji Meino meškėnai, britų trumpaplaukiai, peterbaldo sfinksai, rusų mėlynieji, škotų nulėpausiai, britų rainieji ir kt.

Be šių kilmingų veislių, parodoje dalyvavo ir naminė katė, kuri savo grožiu tikrai nenusileido išskirtinės išvaizdos murklėms. „Naminės katės taip pat gali dalyvauti tarptautinėje parodoje. Yra atskira jų klasė. Šeimininkams yra taikomi palyginti elementarūs reikalavimai, kad šie keturkojai varžytųsi dėl prizų – augintinis turi būti sterilizuotas/kastruotas, paskiepytas, turėti čipą ir nebūti kažkurios veislės mišrūnas“, –  informavo parodos organizatorė.

Lydi nuo vaikystės

Katės Giletos gyvenime – nuo pat vaikystės. „Iš pradžių jas sutikau kaime pas senelius, o nuo trylikos metų tėvai man leido laikyti katę namuose. Tai buvo didžiausias malonumas. Veislinėmis katėmis pradėjau domėtis prieš 11 metų, kai vyras padovanojo pirmąjį Meino meškėno veislės kačiuką. Galiausiai tapau klubo „Top Miau“ vadove“, – šypsosi veisėja.

Šis klubas siekia populiarinti veislinių kačių auginimą, veisimą, rengia parodas, seminarus gyvūnų augintojams, suteikia įvairias konsultacijas, taip pat organizuoja švietėjišką veiklą. „Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas nuo mažens augina šunį ar katę, jis tikrai niekada nenuskriaus jokio kito gyvūnėlio. Meilė įskiepijama nuo vaikystės“, –  teigė ji.

Moteris veisia Meino meškėnus – dideles pūkuotas kates. „Jei kažkas įsivaizduoja, kad veisimas yra verslas, tai labai klysta. Tai – brangus hobis. Tikrojo veisėjo pagrindinis tikslas yra planavimas, kokias kates sukergti, kad gautų patį idealiausią kačiuką, o ne tai, kaip brangiau parduoti atsivestus kačiukus. Veisėjai be galo daug dirba, kad išvestų stiprius, sveikus ir gražius augintinius. Keturkojams atliekami genetiniai tyrimai JAV, Vokietijoje, Italijoje, o tai kainuoja nemažus pinigus“, – pasakojo G. Kisielė.

Katėms – daug ploto

Iš Šiaulių atvykęs veisėjas Romualdas Jasiškis jonaviečiams pristatė marmuro kailio britų trumpaplaukius. „Išskirtinis raštas šiems katinams duoda solidumo. Tai žiūrovų numylėtiniai keturkojai. Veisiame su žmona jau penkerius metus, kai tik įsigijome šios veislės katinuką parodoje. Visų veisėjų vardu turime nemažų priekaištų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), paskelbusiai keistą reikalavimą – norint laikyti vieną katiną, žmogus turi turėti 10 kv. m gyvenamojo ploto. Įsivaizduokime, jei močiutė turi standartinį 18 kv. m kambarį ir laiko du katinus, tai ji jau pažeidžia VMVT taisykles. Rašome pataisas, beldžiamės į visas institucijas, bet niekas negirdi. Veisėjams  būtina turėti nemažas patalpas“, – akcentavo veisėjas.

Abisinijos katėmis parodoje žavėjo iš Kauno atvykusi Jelena Andriejevienė. Jos žodžiais, šios katės kaip šunys – ištikimos, meilios ir paklusnios. „Gyvūnai labai kantrūs – niekada neįkąs, kentės, o jei labai nepatiks būti ant rankų, paprasčiausiai nušoks. Jos labai protingos, nuovokios, todėl tinka ir specialių poreikių turintiems vaikams“, – teigė „L‘Empress Moori“ veislyno įkūrėja.

Panevėžietė Lina Vilimavičienė demonstravo sfinksų veislės kates. „Kai pirmą kartą pamačiau šios rūšies gyvūnus, man visiškai nepatiko. Jie pasirodė pikti. Tačiau nuvykusi į parodą ir paglosčiusi sfinksą, nebegalėjau atitraukti nuo jo akių – tai tapo mano svajone. Ilgą laiką negalėjau sau leisti įsigyti, nes prieš dešimt metų jie kainavo labai brangiai, tačiau svajonė buvo tokia didelė, kad pardaviau mašiną ir įsigijau katiną. Nuo to laiko pradėjau ir veisti“, – papasakojo veislyno „Aksoma“ savininkė.

Vilnietė Živilė Jankūnienė užsiima peterbaldų, orientalų ir Siamo kačių veisimu. „Šias kates veisiu jau dešimt metų. Tai kartu ir hobis. Pirmą katę įsigijau, kai gyvenau bute, labai norėjome su šeima šuns, bet bute šį keturkojį auginti gana sudėtinga. O šios veislės katinai – tarsi šunys. Jie vaikšto iš paskos, galima išmokyti komandų. Tai – protingiausia veislė, todėl man labai patiko. Nereikia į lauką vedžioti, o turi „šuniuką“ namuose“, – šypsenos veide neslėpė veislyno „BaldEra“ įkūrėja.

KOMENTARAI