Jonaviečių sveikata – ir jaunų medikų rankose

Lietuviškoje sveikatos priežiūros sistemoje įprasta matyti besidarbuojantį jau pensinio amžiaus sulaukusį gydytoją. Ir nebūtinai tai – vien tik jo asmeninis pasirinkimas, kad galėtų prisidurti prie pensijos. Neretai tai – vienintelė įstaigos išeitis, kad visai neliktų be specialisto. Jonavoje su šia situacija retai susiduriama, mat visų miesto ligoninėje dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis yra 45 metai, o jauni kvalifikuoti specialistai noriai renkasi mūsų gydymo įstaigą.

Mero rinkimuose pirmauja E. Sabutis, prireiks II turo
Sąjūdžio aikštėje išmontuojamas ekranas
Maras: tūkstančiai tonų mėsos – po velėna

Specialistų netrūksta

Kaip praneša įvairios žiniasklaidos priemonės, Lietuvoje, ypač provincijose, jau daugelį metų labai trūksta medikų. Problemą tik dar labiau gilina jaunų specialistų emigracija. Nedidelių miestų gydymo įstaigos „laikosi ant“ vyresniosios kartos ir pensinio amžiaus medikų. Jie ir konsultuoti atvykstantys gydytojai neretai – vienintelė įstaigų išeitis, kad visai neliktų be specialisto.

Jonavos ligoninę galėtume priskirti prie kitokių pavyzdžių – čia dirba palyginti gausus kvalifikuotų gydytojų būrys.

Ligoninės direktorė Aldona Balutienė teigė, kad gydymo įstaiga nejaučia didelio specialistų stygiaus – gydytojai dažniausiai atvyksta pagal skelbimus. Kai kurie jau mokslus pabaigusieji skambina patys į ligoninę ir teiraujasi juos dominančių darbo pasiūlymų.

Mūsų miesto ligoninėje dirbantys jaunieji specialistai yra kilę ir iš Jonavos krašto, bet yra ir   atvažiuojančiųjų iš kitų miestų. Jaunimas renkasi įvairias specializacijas – ligoninėje dirba anesteziologė, endoskopuotoja, urologas, neonotologė, vaikų pulmonologė, patologo anatomė, oftalmologė, odos gydytoja, ginekologai, nemažas būrys budinčių jaunų gydytojų.

Jonavos ligoninė yra ir mokymo bazė. „Pas mus kasmet atvyksta maždaug 10–12 medicinos studijų programos šeštojo kurso studentų, kurie čia atlieka praktiką.

Turime visų gydymo profilių skyrius, tad būsimiems medikams mokymo bazė yra itin gera. Praktiką dažnai atlieka Vaikų, Akušerijos ginekologijos, Chirurgijos, Traumatologijos skyriuose, ji trunka pusę metų“, – informavo ligoninės direktorė.

Intensyvi kaita

Kalbant apie gydytojų srautus ligoninėje, direktorė akcentavo, kad šiandien pokyčiai – didžiuliai. „Per metus ateina apie trisdešimt jaunų medikų, o išeina – maždaug dešimt.  Pastebėjome tokią tendenciją – specialistai, pabaigę mokslus, noriai įsidarbina Jonavoje tam, kad įgautų įgūdžių, o vėliau išvyksta darbuotis į užsienį ar į didesnes šalies medicinos įstaigas, pavyzdžiui, universitetines ligonines, Kauno klinikas. Įgijęs tam tikros patirties provincijoje, jaunimas bando prasimušti kitur“, – akcentavo A. Balutienė.

Palyginti su kitais miestais, didelio gydytojų specialistų trūkumo Jonava nejaučia. „Matyt, dar ir todėl, kad esame „pakaunėj“. Turime nemažai atvažiuojančių specialistų iš Kauno. Pas mus dirbo ir sutuoktinių gydytojų pora iš Klaipėdos, bet tik tol, kol ten atsilaisvino darbo vieta. Taigi judėjimas yra didžiulis“, – pabrėžė ji.

Praėjusių metų duomenimis, Jonavos ligoninės gydytojų amžiaus vidurkis buvo 45 metai. Pasak A. Balutienės, dėl to yra savų pliusų ir minusų. Pavyzdžiui,  jei gydytojui – per 50 metų ir jis jonavietis, tai šis žmogus jau yra sėslus ir kitos darbovietės kitame mieste vargu ar ieškos, o jaunimas, atvirkščiai, linkęs ieškoti, išbandyti visas galimybes.

„Džiaugiuosi, kad jauni specialistai veržlūs, turi didelį norą produktyviai dirbti, bet, kita vertus, jie nėra patriotai vienai gydymo įstaigai – daugiau žiūri savo asmeninių interesų“, – kalbėjo ligoninės vadovė.

Trūksta slaugytojų

Pasak A. Balutienės, nors ligoninė didelio gydytojų specia­listų trūkumo nejaučia, tačiau to negalima pasakyti apie slaugytojų sritį. „Šiemet jau susidūrėme su šia problema. Praktiką pas mus atlikusios slaugytojos išvažiavo į kitas įstaigas. Kasmet sulaukiame apie 15 šios specializacijos darbuotojų. Pastebėjome panašią situaciją – praktiką atlieka čia, bet vėliau įsidarbina Kaune, nes ten taip pat trūksta šios profesijos atstovų. Taigi mūsų mokines nuvilioja kitos įstaigos. Atliekamas tam tikras įdirbis, manoma, žmonės liks čia, tačiau išeina kitaip. Liepos mėnesį visiems padidėjo atlyginimai, tad daugiau skatinimo galimybių šiandien nematau“, – teigė direktorė.

Vis dėlto, lyginant su kitų šalių medikų atlyginimais, Lietuvoje algos itin menkos. „Kol buvo uždarytos sienos ir mes nematėme, kaip yra užsienyje, tai visi dirbo ir buvo gerai. Dabar situacija kita. Pavyzdžiui, slaugytoja išvažiuoja į kitą šalį ir pamato, kad per mėnesį ar du gali uždirbti visų metų atlyginimą. Taigi kelias dažniausiai vienas – emigruoti. Ateityje bus sudėtinga teikti paslaugas, nes juntamas išties didžiulis atotrūkis tarp kitų šalių“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Dirba dviejose įstaigose 

Trejus metus Jonavoje darbuojasi iš Šiaulių kilusi, bet šiuo metu Kaune gyvenanti Vaida Rimkienė. Vaikų ligų gydytoja moteris dirba ligoninės skyriuje, o pulmonologe – Konsultacinėje poliklinikoje. Specialistė taip pat turi gydytojo alergologo licenciją, darbuojasi Tauragėje. Greitu laiku šiame mieste pradės veikti Vaikų raidos centras, kuriame ji dirbs vaikų raidos specialiste.

„Visi jauni gydytojai, norintys išgyventi Lietuvoje, dirba keliose darbovietėse. Vienoje gydymo įstaigoje įmanoma dirbti, kai medikas turi visas specializacijas. Tačiau dauguma mano kurso draugų, kaip ir aš, darbuojasi keliose gydymo įstaigose: vienoje dirba, kitoje budi, trečioje konsultuoja“, – teigė medikė, anksčiau dar dirbusi Joniškyje ir Šiauliuose.

Ji sutinka su nuomone, kad provincijose jaunų specialistų kasmet daugėja.

„Dabar toks laikmetis, kai senosios kartos medikų mažėja. Daug mano pažįstamų jaunų  gydytojų yra išsibarstę po visą Lietuvą, pavyzdžiui, dirba Jurbarke, Tauragėje, Jonavoje, Kėdainiuose. Galbūt kiekvienas norėtų likti ten, kur įsikūręs, kur jo šeima, tačiau juk visi Kauno klinikose nesutilpsime. Provincijoje krūvis yra mažesnis, nėra tiek daug sunkių ligonių, tačiau mažesniame miestelyje ne visada šalia yra konsultantai, kurių prireikia, daugiau kyla administracinių problemų, pavyzdžiui, kai reikia spręsti, kaip ligonį nugabenti į trečiojo lygio gydymo įstaigas“, – kalbėjo gydytoja.

Jos žodžiais, renkantis mediko profesiją, reikia tvirtai apsispręsti, nes kiekvienas dalykas gyvenime turi ir pliusų, ir minusų.

„Vaikučiai greičiau gyja, bet jie labai greitai atsiduria ir reanimacijoje. Sunku, kai jie būna nestabilios būklės, bet labai smagu, kai po dviejų dienų išleidi namo“, – teigė šiuo metu Vaikų ligų skyriaus vedėją pavaduojanti V. Rimkienė.

Mažesnė konkurencija

Iš Kauno važinėjanti Vilma Viliūšienė yra Jonavos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vidaus ligų gydytoja ir vedėja, Kardiologijos skyriaus gydytoja. Jaunoji specialistė Jonavoje dirba pusantrų metų, atvyko čia iškart po rezidentūros.

„Apskritai gydytojo  darbas man labai įdomus, bendrauti su žmonėmis patinka. Didmiesčių gydymo įstaigos manęs tikrai netraukia, ši sritis jau išbandyta. Ten sudėtingesnis kolegų tarpusavio bendravimas, juntama didesnė konkurencija“, –  akcentavo iš Tauragės kilusi ir ten taip pat dirbusi gydytoja.

Medicina V. Viliūšienę traukė jau nuo mažens. „Biologijos pamoka buvo viena mėgstamiausių. Šeimoje medikų nėra, tačiau kai kurie susiję su šia sritimi. Galbūt ir tai paskatino tapti gydytoja“, – teigė ji.

Slaugos ir palaikomojo gydymo bei Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuose dirba šeimos gydytojo licenciją turintis Tadas Menkevičius. Jonavos ligoninėje darbuojasi jau trejus metus. „Visiems ne paslaptis, kad didmiesčių ligoninėse atlygis yra kur kas mažesnis negu mažesnių miestų gydymo įstaigose, kadangi ten didelė konkurencija, o ir darbo krūviai itin dideli. Galbūt tai ir paskatino ieškotis darbo mažesniame mieste. Reikia suprasti, kad ne vien Klinikos ir Santariškės yra Lietuvoje“, – teigė iš Kauno važinėjantis 28-erių gydytojas.

Pasirinko gimtinę

Daug jaunų gydytojų pasilieka savo gimtuosiuose miestuose. Vienas iš tokių pavyzdžių – Jonavos ligoninėje trejus metus urologu dirbantis Giedrius Skulčius. Mūsų miesto įstaiga – ne vienintelė jonaviečio darbovietė, jis dar važinėja į vieną privačią Kauno kliniką.

Pasiteiravus, kur smagiau dirbti – didmiestyje ar provincijoje – G. Skulčius teigė, kad didesnes simpatijas jaučia savo gimtajam miestui. „Jonavos ligoninė – pagrindinė mano darbo vieta. Visada norėjau gydyti savo krašto žmones, todėl po studijų ir grįžau į Jonavą. Urologija man atrodė nauja, įdomi sritis, domino chirurginiai veiksmai, todėl ją ir pasirinkau“, – sakė jis.

Pasak G. Skulčiaus, žmogus ieško gerų darbo sąlygų. „O kaip jam pasiseka, čia jau kitas dalykas. Iš mano kurso draugų tik vienas dirba didmiestyje, visi kiti pasklidę po mažesnių miestelių gydymo įstaigas. Žinoma, vienas iš prioritetų yra asmeniniai interesai. Tuose miestuose, kur jau sukūrė šeimas ar gyvena tėvai, draugai, ten ir ieško darbo. Taip pat renkasi ir tą kraštą, iš kurio yra kilę. Kaip ir mano atvejis“, – teigė jaunasis specialistas.

KOMENTARAI