Jonaviečių mintys metų sandūroje

Jonaviečių mintys metų sandūroje

Kaip vertinate 2018-uosius ir ko tikitės iš ateinančių metų? Tokį klausimą pateikėme atėjusiems į eglės šakų dalijimo akciją Sąjūdžio aikštėje ir kitiems miesto gatvėse sutiktiems jonaviečiams.

Užusaliuose nusileido poezijos pavasario paukštė
Netrukus Chemikų gatvėje atsiras nauja pramogų erdvė
„Lyderių klubas“ – asmeninio tobulėjimo galimybės

Algis, dukra Jurga ir mažasis Marius: „Visko pasitaikė, visko ir reikia, juk ne jaunėjame. Tegul tik ateinantieji nebūna blogesni už šiuos, ir bus gerai.  Ne kasmet pasitaiko tiek rinkimų, kiek jų bus 2019-aisiais. Bet sunku ko nors tikėtis – juk vis tiek iš tų pačių renkame. Naujuosius mūsų šeimoje ne visi sutiks namuose. Štai dukra, dirbanti geležinkelyje, tą naktį praleis darbovietėje. Aš  esu šilumvežio vairuotojas, dirbu Kauno „Granite“. Svarbiausia, kad ateinantieji būtų dosnūs sveikatos, visa kita mes patys susikursime. Niekas kitas už mus to nepadarys, jeigu patys nesiimsime iniciatyvos. Tai ir linkėčiau kiekvienam kurti savo gerovę. Linkiu jonaviečiams išsirinkti normalią valdžią, tada ir gyvensime geriau.“

Genadijus: „2018-ieji man buvo vidutiniški – nei labai prasti, nei itin labai geri. Ne kiekvienas garbaus amžiaus žmogus gali pasigirti stipria sveikata. Man šiemet ji pašlijo, teko išgyventi keletą operacijų, laimei, buvo sėkmingos. O šiaip besibaigiančius metus vertinčiau neblogai. Jeigu žiūrėtume į  gyvenimą visame Lietuvos fone, tai neatrodo, kad jis gerėtų. Girdime labai daug kalbų, gyrimosi, kiek daug padaryta žmogaus gerovei kelti, bet rezultato nesimato. Pažiūrėkite, kokios didelės produktų kainos, nesinori ir į parduotuvę nueiti.

Pensijas šiek tiek pakėlė, bet jos vis tiek neleidžia žmogui normaliai gyventi. O  ir pačioje valstybėje pastaruoju metu kažkoks chaosas. Atvirai kalbant, nebėra tvarkos šalies valdžios viduje. Labai norėtųsi, kad pirmiausia išrinktieji susitartų tarpusavyje, o ne ginčytųsi ir vieni kitus juodintų. Nemalonu matyti televizoriaus ekrane jų rietenas. Visada žmonės tikisi, kad ateis diena, kai gyvenimas bus geresnis. Ir aš norėčiau tuo tikėti. Ir sau, ir visiems jonaviečiams linkiu sveikatos ir gerų dienų.“

Zina: „Man metai jokių blogybių neatnešė, gal tik sveikata galėtų būti geresnė, štai ir dabar einu namo po masažo. Ne kartą teko ir susirgti. O šiaip metai buvo, sakyčiau, geri. Mes su vyru gauname pensijas, esame sotūs, šiltai aprengti, kaip tame eilėraštyje. Tai ko daugiau reikia? Nebe jaunystė juk, einu per devintą dešimtį.

Bet vis tiek noriu, kad būtų didesnė pensija, kuri dabar tesiekia tik 260 eurų, vyro kiek didesnė – 300 eurų. Giriasi, kad pensijos didėja, bet niekas nesusimąsto, kokią reikšmę žmogaus gyvenimo kokybei duoda tie, sakykim, aštuoni eurai? Parduotuvėje esi priverstas dairytis tik į kainas, bet ne į tuos produktus, kokių norėtum pats. Anksčiau maisto krepšeliui – sviestui, batonui, dešros gabalėliui, grietinei, kitiems – pakakdavo kelių litų, o dabar keliolikos negana. Norėtųsi, kad mums, visą gyvenimą dirbusiems, padidintų pensijas, kad visi žmonės rastų normaliai apmokamą darbą. Labai sunku šeimoms, auginančioms vaikus. Sutiksime Naujuosius ir vėl lauksime geresnių laikų.“

Birutė: „Man šie metai buvo labai geri ir itin įdomūs. Kadangi šiemet minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, tai buvo daug įvairių renginių, skirtų šiai istorinei datai, stengiausi visur dalyvauti.

Džiugu, kad puikiai sekasi dukrų šeimoms, mus sieja itin šiltas ryšys, visais klausimais sutariame. Nors jos gyvena Kaune, bet  man atrodo, kad toli, nes norisi kasdien matyti. Turiu keturis anūkus, Naujuosius sutiksime visi kartu.

Aš pati mokausi TAU universitete – „kremtu“ anglų kalbą, lankau menų ir informatikos užsiėmimus. Gal tų žinių ir nepritaikysiu, bet nenoriu namie sėdėti – daug geriau laiką leisti prasmingai, kažkur realizuojant save. Tiesiog įdomu gyventi. Girdėjau, kad ateinantys metai bus dar geresni – atneš daugiau meilės, gerumo, tik tuo būtina tikėti.“

Valentina: „Metai džiugūs, nes esame visi sveiki, nepuola ligos. Orai normalūs, ko daugiau benorėti? Finansinėmis galimybėmis nesiskundžiu, nes vaikai gyvena užsienyje, kas mėnesį man atsiunčia po papildomą „pensiją“. Antraip – būtų liūdna, juk reikia ir mokesčius sumokėti, ir vaistų nusipirkti, ir maistui pasilikti. 43-ejus metus dirbau radijo gamykloje Kaune ir transporto srityje, atrodo, ėjau atsakingas pareigas, mokėjo aukščiausią algą visus tuos mano darbo metus, bet pensija – ašaros, tik 350 eurų. Labiausiai noriu, kad ir ateinančiais metais nesirgtume, kad kainos nustotų augti. Duok Dieve, sėkmės vaikams ir anūkams, kad jie jaustųsi esą reikalingi Lietuvai. Labai nerimauju, kai tiek daug mūsų tautiečių išvažiuoja į užsienį. Naujųjų sutikimas turėtų būti džiaugsmingas – grįžta dukra iš Amerikos, tai švęsime kartu visa šeima.“

Pranciška: „Man asmeniškai metai buvo geri, viskas sekėsi puikiai. Jeigu vaikams gerai, tai ir man smagu. Esu pensininkė – ką noriu, tą darau: keliuosi, kai užsimanau, televizorių žiūriu, kiek širdis geidžia. Mano užtarnautas poilsis įvertintas taip pat varganais grašiais, bet prisiduriu nuomodama patalpas grožio salonui, kur kartais mergaitės mane dar ir pagražina. Daug metų dirbau kolūkiuose vyr. ekonomiste, dešimtmetį triūsiau Kauno bazėse, gaudavau labai gerą atlyginimą, o pensijos gaunu 340 eurų, dar vyras – per 400 eurų. Gyvename keturių kambarių bute, vieną kambarėlį nuomojame siuvėjai – tai vėlgi šiek tiek kompensuoja šildymo mokesčius. Sūnus turi tris vaikučius, tai 2019-uosius sutiksime visi kartu. Tikiu, kad šventės bus gražios.“

Aldona: „Buvo normalūs metai, nieko bloga neatsitiko. Gyvenimo kokybė priklauso nuo visų mūsų, nuo to, kaip sugebame suplanuoti visus asmeninius reikalus.

Norėčiau pasidžiaugti vis gražėjančia Jonava – svečiai stebisi, giria. Esu patenkinta, niekuo nesiskundžiu. Viliamės, kad ir ateinančiais metais taip pat bus neblogai. Svarbiausia, kad nepritrūktų visiems sveikatos, linkiu sėkmingų ir smagių ateinančių 2019-ųjų.“

Irma: „Mano gyvenime 2018-ieji atnešė daug įvairių pokyčių, neseniai įsigijome namą, kurį dabar remontuojame, ateityje persikelsime ten gyventi. Atšventėme vestuves – tai bene pats rimčiausias ir svarbiausias metų įvykis. O daugiau, tarkime, finansinė pusė, nelabai pakito – kaip buvo anksčiau, taip ir liko. Lietuvoje taip pat nepastebėjau jokio proveržio, kalbos apie gerėjimą svarbios gal tik patiems kalbantiesiems, o ne mums, paprastiems žmonėms. Norėtųsi, kad kiltų atlyginimai, o jaunimas turėtų galimybes rasti gerai apmokamą darbą. Be abejo, labiausiai kenčia pensinio amžiaus žmonės ir šeimos su vaikais. Pati auginu penkerių metų sūnų, tai bijau ir pagalvoti, kokios bus išlaidos, kai jis pradės eiti į mokyklą.

Kodėl lietuviai emigruoja į užsienį? Atsakymas paprastas – mūsų šalyje nesukuriamos normalios darbo sąlygos net jaunai šeimai. Giriamasi, kad situaciją palengvins vaiko pinigai, tačiau 50 eurų neužteks net už darželį sumokėti – teks 10 eurų pridėti iš kišenės. Naujųjų vakarą  žadame praleisti netradiciškai – su vyru planuojame važiuoti prie eglės sostinėje, o po vidurnakčio grįšime į Jonavą. Linkiu visiems stiprybės, gražių švenčių, tikėkimės, kad kitais metais Kiaulė nepakiš kojos – ir jie bus geresni.“

Emilis: „Kiekvieni metai yra saviti ir ypatingi. Visada atsiranda naujų pažinčių, naujų draugų, naujų potyrių ir išgyvenimų. Niekada nebūna, kad tuos dvylika mėnesių lydi tik šypsenos ir džiaugsmai. Pasitaiko ir liūdesio, ir nuoskaudos akimirkų. Tai natūralu.

Šiais metais pasikeitė mano pareigos, baigiau magistrantūros studijas Lietuvos sporto universitete, o bakalaurą įsigijau Aleksandro Stulginskio universitete. Miškų urėdijoje dirbu dvejus metus. Pirmaisiais dirbau Pageležių girininkijoje eiguliu, o paskui perėjau į Svilonis girininko pavaduotoju.

Taigi darbo srityje nemažai pasikeitimų, o šeimoje – viskas gerai. Labiausiai ateinančiais metais norėčiau valdžios supratimo. O žmonėms – draugiškumo ir santaros. Stebuklų tikrai nelinkėsiu.“

Jurgita: „Visko pasitaikė – ir geriau, ir blogiau. Džiaugiuosi atostogomis, kurių neturėjau kelerius metus. Naujuosius sutiksime šeimos rate. Kartu atšvęsime ir mano gimtadienį, kuris yra tuoj po Naujųjų. Kartais pasigendu pakantumo ir tolerantiškumo, todėl to visiems ir palinkėčiau.

Reikėtų atsisakyti pykčio, pavydo apraiškų. Kuo daugiau turėsime žmogiškumo, tuo mažiau galvosime apie pinigus ir neverksime, kad jų mažai. 2019-ieji – rinkimų metai. Būtų fantastiška, jeigu išrinktieji suprastų, kad reikia dirbti ir, priimant kiekvieną sprendimą, galvoti, ar jis teisingas, ar tikrai to reikėtų žmonėms.“

Jurgita: „Šiemet pagimdžiau antrą sūnų, daviau jam Nojaus vardą, taigi vyresnėliui Ąžuolui bus smagiau. Šeimos pagausėjimas – tai didelis džiaugsmas ir, žinoma, rūpestis. Būtų labai gerai, kad kiti metai būtų tokie pat ramūs, kokie yra besibaigiantys. Horoskopas Avinams pranašauja gerus Kiaulės metus – jų šeimoms dovanos ramybę ir jaukumą.

Reikėtų geresnių pokyčių finansinėje srityje, nes auginantys mažylius tėveliai tikrai žino, kad visos prekės – sauskelnės, maistas, drabužėliai – labai daug kainuoja. Kartais stebina kai kurių ministrų pareiškimai, kad net švenčių proga nelepintume vaikų saldainiais ar torto gabalėliu. Tokie sprendimai primena praeitį, kai mūsų seneliai gyveno puspadžiu ir nieko neturėjo. Kam grąžiname tuos laikus? Linkiu, kad visiems žmonėms sektųsi tik geriau.“

 

KOMENTARAI