Jonaviečių 3D gaminiai užkariavo PrancūzijąVienintelio iš gamybos procesų ‑ siuvimo ‑ automatizuoti ar robotizuoti nepavyksta. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jonaviečių 3D gaminiai užkariavo Prancūziją

Koncerno „Achemos grupė“ valdomos bendrovės „Achempak“ siuvamiems polipropileniniams didmaišiams apibūdinti geriausiai tinka terminas 3D. Į šį tūrinį produktą gali tilpti iki 2500 kg birių produktų. Jonaviečių 3D gaminiai užkariavo Prancūzijos rinką – per dvejus metus jų pardavimas šioje šalyje išaugo 22 procentus.

Šeštadienį atidaromas atnaujintas JKKSC baseinas
Naujas iššūkis mokykloms – direktorių rotacija
Skelbiamas konkursas studijoms remti

Didmaišiai tinka bet kokiai produkcijai: įvairioms trąšoms, chemikalams, medžio bei plastiko granulėms, kombinuotiesiems pašarams, sėkloms, cementui, skiediniams, akmens, smėlio skaldai ir kitoms statybinėms medžiagoms, maisto produktams: grūdams, miltams, cukrui, įvairioms daržovėms ir net dirbtinei žolei pakuoti.

„Ilgam saugojimui minkštieji konteineriai nėra pritaikyti, tai labiau logistinis įrankis. Didmaišiai klientams patrauklūs dėl kelių savybių: jie yra lengvi, palyginti pigūs ir tvirti“, ‑ sakė „Achempak“ direktorius Tomas Krejaras.

Jaučia kvėpavimą į nugarą

Bendrovė didmaišių gamyboje specializuojasi dvidešimt trejus metus ir gali pasiūlyti nuo 500 kg iki 2500 kg krovumo didmaišių su galimybe konstruoti ir gaminti juos pagal specifinius užsakovo reikalavimus. „Šiame sektoriuje madų įvesti nereikia. Vieni modeliai nunyksta savaime, vietoj jų atsiranda naujų“, ‑ šypsojosi „Achempak“ vadovas.

2017 metais bendrovė pagamino 3,36 mln. didmaišių. Lietuvoje jonaviečiai nėra vieninteliai tokios produkcijos gamintojai, jie turi konkurentų, bet pernai pora tokių bendrovių nusprendė nutraukti veiklą, o visa kita – tai mažos bendrovės arba kitų šalių produkcijos perpardavėjai. „Pliuso dėl dviejų iš rinkos pasitraukusių žaidėjų nepajutome, o tie, kurie importuoja minkštuosius konteinerius, mums kvėpuoja į nugarą. Juk įvežamas labiau standartinis produktas, pagamintas Azijos šalyse, kur darbo jėga pigi“, ‑ neslėpė T. Krejaras.

Praėjusias metais bendrovės apyvarta siekė 12,8 mln. eurų, palyginti su 2016 metais, pajamų augimas sudarė 5,7 procento. „Tai lėmė išaugusi didmaišių paklausa, pajamas mums padidino trąšas parduodantys klientai. Taip pat gerokai išaugo eksportas. Radome naujų pardavimo kanalų, ryškiausias didėjimas fiksuojamas Prancūzijos rinkoje (jai tenka 39 proc. viso eksporto), taip pat Suomijoje. 22 proc. mūsų klientų yra užsienyje. „Achempak“ savo produkciją eksportuoja į dešimt šalių“, ‑ bendrovės veiklą skaičiais apibūdino pašnekovas.

T. Krejaras džiaugėsi, kad jonavietiški 3D gaminiai rinkoje turi paklausą. Jo žodžiais, perspektyvoje tokios pakuotės poreikis tikrai neturėtų mažėti, o didėjančiu ar didėsiančiu jį vadinti gal būtų per drąsu, nes didėjimas priklauso nuo to, ar Europoje atsiranda didelių gamyklų, gaminančių birius produktus. Kaip žinoma, pastaraisiais metais nauji trąšų fabrikai statomi Azijoje ar arabų šalyse.

Siekia konkuruoti su Europos gamintojais

„Stengiamės maksimaliai gerinti kitus procesus, kad liktų vienintelis neautomatizuotas darbas ‑ siuvimas. Būdami efektyvūs, galėsime konkuruoti su kitais Europos gamintojais. Kadangi esame palyginti didelė įmonė, konkurencinį pranašumą suteikia tai, kad didelius užsakymus galime atlikti per palyginti trumpą laiką.

Be to, neužsiimame vien tik didmenine prekyba, mielai priimame ir mažų užsakymų, esame lankstūs ir sugebame prisitaikyti prie klientų poreikių. Nors atsirastų sakančių, kad 100 vienetų užsakymo neapsimoka imtis, suskaičiavome ir elgiamės kitaip. Juk gal ateityje ta užsakovė išaugs, ir mes užsitikrinsime stambų užsakovą. Be to, mažesni užsakymai tampa vis populiaresni, nes niekas nenori laikyti sandėlių, įšaldyti prekių“, ‑ veiklos principus atskleidė įmonės vadovas.

Pasak T. Krejaro, vienintelio iš procesų ‑ siuvimo ‑ automatizuoti ar robotizuoti, deja, nepavyksta, nes nėra techninio sprendimo. Tai lemia pats gaminys – didmaišiai nėra plokšti, tai tūrinis produktas. Kiti procesai – sukirpimas, užsakovo logotipo ar prekės ženklo, atspausdinimas ‑ yra automatizuoti, šiuo metu bendrovėje vyksta naujų karpymo ir spausdinimo linijų montavimo darbai. „Šias investicijas darome planuodami plėtrą, nes ketiname didinti siuvimo pajėgumus“, ‑ sakė pašnekovas.

Išeitis – trečiųjų šalių darbo jėga

Šiuo metu bendrovėje dirba 148 darbuotojai, trečdalis iš jų – siuvėjos. Direktoriaus tvirtinimu, priimant naujus darbuotojus, itin griežtų reikalavimų netaikoma, nes per 3‑5 mėn. įgūdžius įmanoma išugdyti ir dirbti dideliu našumu.

„Tačiau norinčių mokytis ir dirbti atsiranda vis mažiau. Viena išeičių – kviestis svečių iš artimojo užsienio. Kadangi procedūros paprastėja, atliekame bandomąją analizę, vykdome derybas dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo.

Darbo biržos leidimo jau nebereikia, nes siuvėjo profesija į sąrašą jau įrašyta. Tačiau vienas trikdžių yra tas, jog reikalaujama dokumento, įrodančio, kad pretendentas turi siuvėjo kvalifikaciją. Juk daug žmonių puikiai išmano šį darbą, tačiau negali pateikti kvalifikaciją liudijančio sertifikato. Manau, kad turėtų būti sudarytos lygios galimybės, nes juk vietinius žmones taip pat mokome vietoje“, ‑ aiškino „Achempak“ direktorius.

Vilma KASPERAVIČIENĖ © Lietuvos žinios

KOMENTARAI