Javapjūtė vėluoja, bet derlius neturėtų nuviltiĮ saugyklos talpyklas pažiro atvežti grūdai. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Javapjūtė vėluoja, bet derlius neturėtų nuvilti

Šios savaitės pradžioje Žeimių ūkininkas Saulius Martusevičius į bendrovės „Jonavos grūdai“ talpyklas pristatė pirmąsias žieminių miežių tonas. Laukuose dūzgia ir kitų javų augintojų kombainai, tad galima teigti, kad javapjūtė rajone jau prasidėjo.

Miesto šventė – skirtingose erdvėse
Jonava buvo tapusi šeimų karalyste
Pagarba istorijai ant Dubių piliakalnio

Startavo be lenktynių

Dar geriau sekasi ekologiškų kultūrų augintojams. Žemės ūkio bendrovė „Lankesa“, kurios pasėliai plyti Bukonių krašte, beveik prieš dvi savaites nukūlė savo ekologiškų rapsų derlių. Trijų šimtų hektarų plotai nenuvylė: prikulta nuo vienos iki beveik pusantros tonos aliejaus žaliavos iš hektaro.

Į  82 hektarų žieminių miežių laukus įsisukęs ir Liepių ūkininko Albino Žilionio kombainas. „Taikomės prie oro. Jei temperatūra kilstelės iki 25 laipsnių, ryt poryt ir nukulsime“, – sakė šeimininkas. Anot jo, pjūtis dar nevėluoja. Anksčiausiai šį darbymetį liepiškis kadaise buvo pradėjęs liepos 6 dieną, vėliausiai – liepos 17-ąją.

Batėgalos ūkininko Vido Artiškevičiaus valdose rapsai dar vis žaliuoja. Skubėti neverta, juolab kad ir orai, atrodo, leidžia luktelėti. Kadangi Vidas žieminių miežių nesėjo, pirmiausia pradės kulti žirnius. Startuos, kaip planuoja, kitą savaitę.

Panašiai nusiteikęs ir žeimietis Gintaras Stašionis. Pjūtį patyręs žemdirbys ketina pradėti kitos savaitės gale. Grūdą augina drėgmė, tad nieko baisaus, jei retkarčiais palyja. Pradės, kaip ir kasmet, nuo žieminių rapsų, po to suks į žirnių plotus, o kviečiai, kurių lapeliai dar žali, kombainų dūzgesio dar palauks.

Elevatoriaus vartai atkelti

Laukia būsimojo derliaus ir mūsų krašto talpyklos, džiovyklos. Vienoje iš jų – bendrovėje „Jonavos grūdai“ šiemet vėl įdiegta ne viena techninė naujovė, tobulinamos sutartys su javų, rapsų augintojais.

Kaip pasakojo minėtos bendrovės Komercijos ir inovacijų skyriaus vadovas Mantas Butas, patobulinimai elektros skirstykloje šiemet leis iškart eksploatuoti tris džiovyklas. Paruošti trys grūdovežiai, gabenantys 30–50 km atstumu derlių tiesiai iš ūkių. Plečiasi ir geografinės ribos: sutartis su mūsų bendrove sudarė Ukmergės, Kaišiadorių, Širvintų, Kėdainių, net Raseinių žemdirbiai. Išankstinės sutartys leidžia iš ūkininkų pirkti iki 7000 tonų derliaus. Nors pjūtis kiek vėluoja, pavyzdžiui, Kėdainių krašto žemdirbiai jau nuo rugpjūčio 1 dienos pažadėjo gabenti į Jonavą savo rapsus.

Įsibėgėjo „Jonavos grūduose“ ir kitos paslaugos. Pavyzdžiui, žemdirbiai, net nebūdami derliaus vežėjais, noriai perka čia siūlomas trąšas.

Ar verta ūkininkams savo kiemuose statytis grūdų džiovyklas, jų bokštuose puoselėti derliaus kokybę? M. Buto nuomone, kiekvienas turėtų šį užmojį gerai apgalvoti. Ne vienas, gavęs Europos Sąjungos paramą, tokius statinius jau pasistatė. Kitiems, jų kaimynams, derėtų tokį pasirinkimą aptarti su kasmet vis geresnes paslaugas siūlančio elevatoriaus vadovais.

Žieminių miežių grūdus jau tikrina ir bendrovės Kokybės laboratorija. Jos vedėja Nijolė Dilienė tikina, kad grūdai laukuose šiuo metu natūraliai noksta. Paskutinei nokimo stadijai esą reikia ir saulės, ir šilumos. Dažniausiai maždaug liepos 28 dieną kieme pasirodydavo mašinos su žieminiais kviečiais. Dabar, atrodo, pasirodys tik rugpjūčio pirmomis dienomis. Laborantės, manoma, šį grūdų antplūdį įveiks.

Vis dėlto suktis reikia vikriai: vien S. Martusevičius pirmadienį pristatė 140 tonų, o trečiadienį į vartus  pasibeldę vienos kėdainiečių bendrovės augintojai ketina iš viso atgabenti 300 tonų miežių.

Derliui – kitokios sąlygos

„Javapjūtė išties  vėluoja, bet pranašauti nederlių ar kokių nors ligų dar nereikia, –  sako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos biuro augalininkystės konsultantė Akvilė Petrauskaitė.

Švelni žiema, šaltas pavasaris padiktavo kiek kitokias sąlygas būsimam derliui bręsti, tačiau rajono grūdininkai – ne naujokai, jie žino, kaip įveikti ir galinčią pasitaikyti miltligę, dryžligę ar kūles.

Puiku, jei iš vieno grūdo išauga iki septynių stiebų, šiemet, matyt, išdygs mažiau, bet derlius neturėtų atnešti nuostolių.

„Žemei reikėjo drėgmės, tik kad daugiau nelytų. O jei nelis, tarkime, liepos 26 dieną pradėti doroti rapsai aruodo dar nesumažins“, – ramino konsultantė.

KOMENTARAI