Istorinio šokio kolektyvas pakerėjo ne tik Jonavos publikąK. Putelio nuotr.

Istorinio šokio kolektyvas pakerėjo ne tik Jonavos publiką

Jonavos Janinos Miščiukaitės istorinio šokio kolektyvas „Fioretti“, kuriam vadovauja Živilė Antanavičienė, smagiai paminėjo savo veiklos dešimties metų sukaktį. Pirmojo dešimtmečio šventėje, surengtoje Jonavos kultūros centro Didžiojoje salėje, suskambo renesanso ir baroko epochų muzika, pagal kurią XVI–XVII a. drabužiais apsirengę šokėjai perteikė to laikmečio dvasią, o renginį vedę įstaigos auklėtiniai Ugnė Paliokaitė ir Vasaris Statkevičius prakalbo grafo ir grafienės balsais.

Padarėm! Jonavos kraštas sąžiningai apsikuopė
Jaunimas ir verslas mokosi kartu
Bus pradėtas tyrimas dėl vairuotojo piktybiško elgesio kelyje

Pasiekimai verčia stebėtis

Šventėje dalyvavo ne tik jaunieji baroko ir renesanso epochų meną propaguojantys jaunieji šokėjai, jų artimieji, įstaigos bendruomenė, bet ir rajono Savivaldybės valdžios atstovai, jonaviečių kolektyvo krikštamotė, „Banchetto musicale“ vadovė Jūratė Vičienė ir baroko šokėja Jūratė Širvytė-Rukštelė, kostiumų modeliuotoja, daugiau garbių svečių.

Rajono Savivaldybės vicemeras Eugenijus Sabutis, tardamas sveikinimo žodį, pasidžiaugė dideliais kolektyvo „Fioretti“ talentais ir pasiekimais, kurie „ne tik džiugina, bet ir verčia stebėtis“. Anot jo, istorinio šokio kolektyvo subūrimas esąs išskirtinis reiškinys, nes mokykloje siekiama nuveikti daugiau, nei reikalauja ir nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Ir toliau dekite ta ugnele, darykite ne tik tai, kas liepiama, bet ir tokius darbus, kurie neša laimę bei džiaugsmą jums patiems. Savo ieškojimais ir kūryba prisidedate prie to, kad Jonava taptų dar kultūringesniu miestu“, – sakė vicemero pareigas pradėjęs eiti E. Sabutis.

Viešnia iš Vilniaus J. Vičienė, kurios kolektyvas skaičiuoja Kristaus amžių – 33-ejus metus, pabrėžė, kad puoselėti šį žanrą reikia labai daug jėgų, atsidavimo ir ryžto. Ji pasidžiaugė, kad „Fioretti“ yra ne tik itin gyvybingas, bet ir pasipildo istoriniam šokiui reikalingais kostiumais. „Gražūs šokėjų veidai liudija, kad jie susidomėję istoriniu šokiu, jiems rūpi tas laikmetis. O jiems vadovaujanti Živilė stengiasi įgyti kuo daugiau patirties, dalyvaudama seminaruose Krokuvoje, kur suvažiuoja daug garsių pasaulio baroko ir renesanso laikotarpio meno žinovų. Nuo tų epochų mus skiria šimtmečiai, todėl džiugu matyti, kad atsiranda žmonių, siekiančių supažindinti bendruomenę su praeities Europos menu. Linkiu nepritrūkti energijos ir kūrybiškumo, atgaivinant XVI–XVII amžių šokius. Esu jums dėkinga už tai“, – kalbėjo „Banchetto musicale“ vadovė, į sceną pakviesdama šio kolektyvo šokėją J.  Širvytę-Rukštelę, kuri pašoko tris ispanų baroko solinius šokius,  primenančius flamenko ritmą.

Pedagogės svajonė

Istorinio šokio kolektyvas „Fioretti“, suburtas 2009-aisiais, – mokytojos ekspertės  Ž. Antanavičienės idėja. Mokydamasi Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje ir įgijusi šio žanro pradmenų, būsimoji šokių mokytoja nenuleido rankų ir toliau. Tiesa, tuomet istorinis šokis buvo paremtas rusų mokyklos pagrindais.  Įgijusi profesionalios choreografės diplomą tuometinėje Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose ir pradėjusi  dirbti Jonavos meno mokykloje, Živilė pajuto, kad ją dar labiau traukia šis žanras. Tačiau, anot Ž. Antanavičienės, neturint atitinkamo kostiumo, atspindinčio praėjusių amžių atmosferą, šokis praranda prasmę, nors būtų atliekamas ir be priekaištų.

Svajonės siekianti menininkė J. Vičienės pagalba susipažino su tuomet „Banchetto musicale“ vadovavusia Virginija Jašinskiene, kuri mielai sutiko teikti konsultacijas. „Tai buvo maždaug prieš 11 metų. Susidraugavome, ji atvažiuodavo į mokyklą Jonavoje, patarė domėtis seminarais, organizuojamais Krokuvoje, ne vieną kartą esame kartu važiavusios. Mokymus lankiau ir Vilniuje, pati ieškojau literatūros, kurią studijavau savarankiškai. Atvirai kalbant – istorinis šokis mane traukė nuo 18-os metų“, – apie kolektyvo formavimą pasakojo vadovė Ž. Antanavičienė.

Subūrusi kolektyvą, ji norėjo, kad žiūrovas, matydamas jo pasirodymą, savo vidumi pajustų renesanso ir baroko laikotarpį, todėl, gavusi administracijos sutikimą finansuoti kostiumus, pajuto tvirtesnį pagrindą po kojomis. Čia energingai istorinio šokio puoselėtojai pravertė bendradarbiavimas su Kauno muzikinio teatro kostiumų modeliuotoja. Visą dešimtmetį draugiški santykiai sieja su Kaune veikiančia parduotuve „Audėjas“, iš kurios perkamos medžiagos istorijon nuėjusių epochų kostiumams pasiūti.

Aktyvūs šokėjai

Per dešimtmetį kolektyvas dalyvavo daugelyje  šalies ir užsienio renginių, įvairiose šventėse, edukacinėse programose. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)  Valdovų rūmus jonaviečių suburtas kolektyvas „Fioretti“ koncertuoti buvo kviečiamas dar iki oficialaus jų atidarymo, o vadovė Živilė ne kartą skaitė paskaitas ir dalijosi patirtimi istorinio šokio tema. Galima tik pasidžiaugti, kad Janinos Miščiukaitės meno mokyklos šokėjai, visiems primenantys istorinę praeitį, Valdovų rūmų atidarymo proga pateko į knygą ir dokumentinio filmo kadrus. Toks įvertinimas šokėjams – tarsi didžiausia paskata ir toliau dirbti. Gal dėl gerų rezultatų daugelis jų neatsisako dalyvauti „Fioretti“ veikloje net ir baigę meno mokyklą – siekiantys aukštojo išsilavinimo ar jau turintys savarankiškus užsiėmimus. Atsisveikinti su istoriniu šokiu neketina ir bebaigiantys mokslą ugdytiniai.

Vadovė Ž. Antanavičienė neslepia, kad šis žanras ją traukia tarsi koks magnetas. Todėl ji ieško naujos patirties, gilinasi į literatūrą, kiekvieną vasarą po dešimt dienų dalyvauja seminaruose Krokuvoje, kur suvažiuoja garsiausieji šio žanro žinovai iš Italijos, Indijos, Šveicarijos, Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, kitų valstybių.

„Mano namuose sukaupta nemažai literatūros apie istorinį šokį. Pavyzdžiui, šiemet knygų mugėje nusipirkau penkis kilogramus sveriančią knygą apie kostiumo istoriją. Labai svarbu kiek įmanoma tiksliau istoriškai atkurti atspindinčius laikmečio epochą, kostiumus, atmetant bet kokį kičą. Norisi, jog šokėjai atrodytų autentiški“, – sako Živilė.

Bet, jos teigimu, daugelį gerų norų nukerta finansai. Pavyzdžiui, šokėjams labai reikalingi baroko laikotarpio bateliai, deja, jų nėra, nes tam stokojama lėšų.

Puikūs pasirodymai

Janinos Miščiukaitės meno mokyklos istorinio šokio kolektyvas dalyvavo respublikinėse moksleivių ir Lietuvos dainų šventėse, savo pasirodymais puošė užsienyje  rengiamus festivalius ir koncertus.

2012-aisiais kolektyvui suteikta II-oji meninio pajėgumo kategorija, o dar po poros metų jauniesiems istorinio šokio mėgėjams suteiktas vardas „Fioretti“, italų kalba reiškiantis žiedelius, gėlytes.

Aukštą šokėjų lygį patvirtina ir tai, kad  kolektyvas „Fioretti“  sulaukė  Klaipėdos universiteto menų akademijos Šokio katedros vedėjo prof. dr. Vidmanto Mačiulskio kvietimo dalyvauti šios katedros 50-mečiui skirtame jubiliejiniame  koncerte. Šventinę dieną vainikavo Klaipėdos dramos teatre  rengiamas  geriausių katedros absolventų šokių ansamblių-atlikėjų  „Katedrai – 50. Čia gyvena Šokis“ koncertas. Jame dalyvavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus auklėtiniai, Kauno ir Klaipėdos valstybinių  muzikinių teatrų baleto trupių artistai, Vilniaus šokio teatras „AIROS“, Klaipėdos universiteto tautinio meno ansamblis „Vytinė“, didžiausias Lietuvoje KTU studentiškas tautinio meno  ansamblis „Nemunas“ ir kt.

Jonaviečiams plojimų negailėjo ir ambasadoriai, ir prezidentai, ir vyriausybės vadovai. „Didžiuojuosi „Fioretti“ šokėjais, nes jie to verti – koncertuodami didžiausiuose Lietuvoje organizuojamuose renginiuose, jie pakelia meninio lygio kartelę“, – pasidžiaugė Ž. Antanavičienė.

Naujas projektas

Rezultatyvios veiklos dešimtmečio šventėje pedagogai ir dalyviai paskatinti rajono Savivaldybės ir Janinos Miščiukaitės meno mokyklos  padėkomis ir dovanomis. Už nuoširdų darbą ir gražius pasiekimus istorinio šokio kolektyvą pasveikino įstaigos direktoriaus pavaduotoja, rajono Savivaldybės tarybos narė Birutė Platkauskienė. „Fioretti“ koncertą ji įvardijo „nepakartojamomis renginio akimirkomis“.

O istorinio šokio dešimtmečio veiklai skirtą renginį „Fioretti“ baigė bendru projektu su meno mokyklos Mokomojo teatro aktoriais, drauge pristatydami spektaklį pagal K. Goldoni pjesę „Dviejų ponų tarnas“, kurį režisavo Živilė Martinaitienė.

KOMENTARAI